Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2018-09-19

Be abejo, tai katė miaukia


Pristatome ironišką kačių mylėtojos straipsnį apie reginčių žmonių abejones, ar ji sugeba tinkamai pasirūpinti katėmis. Kad ir kaip keista, regintys žmonės dažnai abejoja ne tik aklųjų gebėjimu auginti vaikus, bet ir naminius gyvūnėlius. Neregė ponia Laurena Merryfield labai myli kates, jos įnamės visada švarios ir išpuoselėtos. Ji sako, kad „šunys į savo šeimininką žiūri kaip į valdovą, o katės – kaip į tarną“. Kai ponia Laurena su vyru persikėlė gyventi į nuosavą namą, draugai jiems padovanojo kačiuką, kuris pas juos gyveno keturiolika metų.    Per tą laiką dėl diabeto ponia Laurena apako. Vėliau pora įsitaisė dar vieną katę. Niekas niekuomet neklausinėjo, kaip ji sugeba prižiūrėti savo kates, nes beveik visada šalia buvo regintis žmogus. Bet dabar, kai ponia palaidojo vyrą ir gyvena viena, jai dažnai užduodami, jos požiūriu, keisti klausimai, pavyzdžiui: „Iš kur žinai, kur yra tavo katės?“ Akloji atsako, kad kai katės ramiai tupi arba miega, ji nežino, kur jos, bet dėl to nesijaudina. Katės ne visada nori, kad žmonės žinotų, kur jos yra. Kai jos nori dėmesio arba maisto, tada išlenda.
     Kitas dažnas klausimas: „Kaip pagaunate kates, kai jas reikia vežti pas veterinarą?“ Ponia Laurena gerai pažįsta savo kates, todėl jas lengvai suranda, įkelia į nešioklę, nors jos visaip raitosi ir priešinasi. Ne, nebūtina žiūrėti, norint įkelti katę į nešioklę. Katė gali priešintis, bet juk regintys žmonės taip pat įkelia besipriešinančias kates į nešiokles.
     „Kaip supranti, kad tavo katė serga?“ Jei šlapimo kvapas tampa aštrus, akloji ponia žino, kad katė pasigavo šlapimo takų infekciją. Žino, kada joms skauda pilvą. Kada jos karščiuoja, tą taip pat supranta. Kai vienai katei buvo sunku kvėpuoti dėl plaučiuose susikaupusio skysčio, šeimininkė suprato, kad katė serga. Kai katė nesiglausto prie šono ir nemiega, o slepiasi, tada šeimininkė žino, kad kažkas negerai. Sergančios katės slepiasi nuo žmogaus: tai yra pirmas ir įtikinantis požymis, kad joms reikia pagalbos. Regintys žmonės, taip pat ir kai kurie aklieji, sako, kad aklasis negali laikyti katės, tačiau straipsnio autorė su tuo nesutinka. Katės visada supranta, kad šeimininkas nemato, tačiau jos aklo žmogaus nebijo, kaip kai kurie regintys žmonės. Priešingai, jos netgi padeda. Straipsnio autorė turėjo dvi kates, kurios tarp priekinių letenėlių suspausdavo nukritusius smulkius daiktus, laukdamos, kol šeimininkė suras pirmiausia katę, o tada tą daiktą. Jos žino, kad prieš sėsdamasi ant kėdės šeimininkė pačiupinės kėdę, ar ten netupi katė, kad jos neprispaustų.          
     Taigi šis straipsnis dar kartą patvirtina aklųjų sugebėjimus pasirūpinti naminiais gyvūnais.

Definitely the Cat's Meow by Lauren Merryfield // Braille Monitor, 2018 March, Vol. 61, No. 3. [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1803/bm180316.htm [žiūrėta 2018-03-21]
Parengė Audronė Gendvilienė

Korėjoje gaminamos kojinės akliesiems

Kojinės su užrašais Brailio raštu
Kojinės su užrašais Brailio raštu

Kam akliesiems reikia specialių kojinių, paklausite. Atlikus apklausą nustatyta, kad akliems ir labai blogai matantiems žmonėms labai sunku surasti antrą poros kojinę. Kojines su užrašais Brailio raštu pradėjo gaminti bendrovės „Hyundai Motor Group“ reklamos įmonė „Innocean Worldwide“, tiksliau, jos kojinių cechas. Į „YouTube“ kanalą ji įkėlė vaizdo įrašą su kojinių reklama ir paaiškino, kad ant pado Brailio raštu yra užrašyta kojinių spalva. Taip siekiama padėti akliesiems, kad jie nesupainiotų skirtingų porų kojinių. Pardavus šių įdomių kojinių partiją, 10 proc. pelno bus skirta Seulo aklųjų mokyklos stipendijų programai.

KIM BO-GYUNG. Korean company makes braille socks for visually impaired //  THE KOREA HERALD/ASIA NEWS NETWORK. Mon, April 16, 2018  [interaktyvus] Prieiga per: http://www.thejakartapost.com/life/2018/04/16/korean-company-makes-braille-socks-for-visually-impaired.html [žiūrėta 2018-05-02]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujienos iš tiflopriemonių parodos

Regos negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos suteikia daug daugiau galimybių. Kiekvienais metais Frankfurte organizuojama tarptautinė tiflopriemonių paroda „SightCity“, kurioje firmos pristato įvairiausias naujoves. Į ją atvyksta apie 4000 lankytojų. Paroda įsikuria patogioje vietoje netoli geležinkelio, autobusų stočių ir oro uosto, įėjimas į ją nemokamas, norintieji gali iš anksto užsisakyti palydovą, kuris lydėtų ekspozicijos salėse.

Neregys Matthias Klaus’as trumpai pristato sudominusias naujoves.
Firma „NuEyes“ pristatė išmaniuosius akinius, kuriuose yra kamera, mažas kompiuteris ir ekranas, kuriame galima matyti padidintą aplinkos vaizdą. Panašius akinius pristatė ir firma iš Kanados. Vis dėlto tokie akiniai kainuoja apie 6–10 000 eurų.  
Prieš dvejus metus firma „OrCam“ pristatė akinius „MyEye", o šiemet pristatyta jau antra jų versija. Visa jų įranga yra labai maža ir lengva (kompiuteris, kamera ir ausinės), tvirtinama prie akinių rėmelių. 
Italų firma „Cambratech“ pristatė LED apšvietimą baltajai lazdelei, skirtą tam, kad jos naudotojas būtų geriau matomas tamsiuoju paros metu, o austrų firma „Tech-Innovation“ pristatė naujausią savo kūrinį – batus su paduose įmontuotais ultragarso davikliais, kurie vibruoja artinantis prie kliūties. Tokius batus bus galima įsigyti jau 2018 m. pabaigoje ir planuojama jų kaina – 4 500 eurų.
Firmos „feelSpace“ naujovė – diržas, kurį apsijuosus apie juosmenį vibraciniai judesiai informuoja apie judėjimo kryptį.
Buitinės technikos gamintoja „Miele“ pristatė skalbimo mašiną, kurios valdymą palengvina signalinis garsas ir liečiamieji mygtukai.
Parodoje demonstruota gamintojo APH Brailio eilutė. Lyginant su kitų firmų Brailio eilutėmis, ši yra labai pigi: jos kaina siekia iki 520 eurų. 
Parengė Ina Praprovienė
Matthias Klaus. Ausprobieren ist angesagt.[interaktyvus] [žiūrėta 2018-09-05]. Prieiga per internetą: https: //www.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-06-07-2018.html#Serv0618.2.2

2018-09-03

Mano sėkmės istorija


Straipsnio autorė amerikietė Debora Armstrong pastaruosius trisdešimt aštuonerius metus dirba su programine įranga ir kompiuterine technika. Daug metų dirbo Silicio slėnyje aukštųjų technologijų srityje, šiuo metu dirba Kupertino miesto De Anzos bendruomenės koledže alternatyviųjų medijų specialiste. Ji yra JAV Nacionalinės aklųjų federacijos Krafterio skyriaus narė, konsultuoja ir vartotojams padeda „susidraugauti“ su kompiuteriais. Moteris įsitikinusi, kad aklieji gali dirbti taip pat efektyviai, kaip regintieji. Ragina savo sėkmės istorijų nepamiršti ir jomis pasidalinti su kitais žmonėmis, nes tai padės darbdaviams sužinoti apie aklų žmonių gebėjimus. Ji aprašo, kaip kartą jai teko konsultuoti klientę apie darbą su kompiuteriu. Klientei ji paaiškino,  kokias piktogramas ekrane spustelėti, kad atsidarytų failai, įsijungtų redagavimo funkcija ir t. t. Tai buvo pirmoji neregės užduotis dirbant techninio palaikymo darbą  įmonėje „Stenographׅ“ tuo metu, kai vartotojai nuo „DOS“ perėjo prie „Windows“. Ponia Debora buvo vienintelė akloji dvidešimt aštuonių žmonių skyriuje. Ji neturėjo jokios prieigos prie „Windows“, nes ekrano skaitytuvai tuo metu buvo primityvūs, bet labai gerai išmanė darbą su kompiuterine įranga ir sėkmingai pakonsultavo klientę.

Remembering and Telling Our Own Stories: Boosting Confidence in Ourselves and Sharing Real-Life Successes with Others by Deborah Armstrong  [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1807/bm180717.htm [žiūrėta 2018-08-03]


Parengė Audronė Gendvilienė

2018-08-30

Neregiai išbandė savaeigį autobusą



Kiekvieno neregio svajonė – būti savarankiškesniam, todėl Marburgo aklųjų gimnazijos mokiniai mielai pasinaudojo pasiūlymu išbandyti savaeigį autobusą R+V, kurį pristatė inovacijų laboratorija MO14.
Staigiai įšokti į automobilį ir nuvažiuoti į koncertą arba apžiūrėti nepažįstamą miestą – tokios kelionės yra įprastos regintiems vairuotojams. Tokiais atvejais neregiams reikia reginčiųjų pagalbos arba jie turi tenkintis kelione autobusu arba traukiniu. Ar inovatyvūs automobiliai ateityje gali padėti neregiams būti savarankiškesniems ir mobilesniems? Inovacijų laboratorijos MO14 komanda, norėdama daugiau sužinoti apie neregių poreikius ir pageidavimus, pakvietė Marburgo aklųjų gimnazijos mokinius ir mokytojus pasivažinėti savaeigiu mikroautobusu R+V.
Aklieji visuomeniniu transportu naudojasi, bet savaeigiu autobusu jie važiavo pirmą kartą. Kupina smalsumo septynių neregių asmenų komanda įlipo į testuojamą autobusą ir pradėjo jį apžiūrinėti bei klausinėti: „Kur autobuso priekis, o kur galas? Kodėl nėra įprastinio vairo?“ Inovacijų laboratorijos darbuotojai paaiškino, kad autobusas be vairuotojo gali važiuoti į abi puses, o operatorius su vairalazde gali vairuoti autobusą ir rankiniu būdu. Mokiniai nustebo, kad įrenginiu, panašiu į žaidimo pultą, galima vairuoti realų autobusą.

Pamoka gamtoje ir įspūdžių aprašymas Brailio raštu


Amerikietė tiflopedagogė Liz Egan rašo apie pamokas akliems vaikams, kurių metu dirba dvi mokytojos orientacijos ir mobilumo instruktorė ir ji, pradinių klasių mokytoja. Akli vaikai išvedami pasivaikščioti gamtoje, ten jie prisirenka įdomių daiktų ir mokomi orientuotis, vaikščioti su baltąja lazdele.  Radę kokį daiktą, vaikai jį tvirtina prie lipnių apyrankių. Jos padaromos iš lipnios plėvelės, lipnia puse į išorę. Grįžę į klasę, savo apyrankes parodo klasės mokytojai, poniai Liz Egan, o ši pasako, kokie ten daiktai. Ir tada vaikai Brailio raštu aprašo savo pasivaikščiojimą, sukurdami įdomią istoriją, paminėdami rastus daiktus. Apyrankė perkerpama, pritvirtinama prie lapo su rašinėliu. Tiflopedagogė sako, kad tai puiki veikla. Autorė mano, kad šią veiklą galima pritaikyti kompleksinę negalią turintiems akliems vaikams: daiktai po vieną tvirtinami prie lapo ir Brailio raštu kiekviename lape užrašoma tik po vieną žodį arba vieną frazę.


Nature walks. Literacy, Orientation and mobility for students with visual impairments [interaktyvus]. Prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/strategies/nature-walk [žiūrėta 2018-04-16]

Parengė Audronė Gendvilienė



Nauja knyga apie aplinkos pritaikymą


Knyga ir žinynas ”Lust auf BarriereFREIHEIT“ (liet. „ Noras kurti patogią aplinką“) skiriama viešbučių, restoranų savininkams  ir turistų vadovams. Joje konkrečiais pavyzdžiais demonstruojama, kaip praktiškai pritaikyti aplinką ypatingų poreikių turintiems asmenims. Knygos autorė ir leidėja Kornelia Grundmann įsitikinusi, kad stilingas, patogus  patalpų  įrengimas nekainuoja labai daug pinigų, bet  padeda pritraukti daugiau skirtingų poreikių klientų, jų šeimos narių ir draugų. Knygą galima užsisakyti internetinėje svetainėje. Kaina 39 eurai.
Parengė Ina Praprovienė
Das Buch - Lust auf BarriereFREIHEIT. [interaktyvus][2018-08-13]. Prieiga per internetą:  http://www.gabana.net/lust-auf-barrierefreiheit/


2018-08-27

Ypatingos pirštinės padeda „paliesti“ meno kūrinius


„Paliesti šedevrus“. Taip buvo pavadinta paroda, 2018 m. kovo pabaigoje atidaryta Prahos Nacionalinėje galerijoje, kur virtualios realybės aplinkoje lankytojai galėjo „paliesti“ žymių skulptūrų atvaizdus. Tarp jų buvo Mikelandželo „Dovydas“, Miloso Venera, senovės Egipto karalienės Nefertitės biusto virtualūs trimačiai atvaizdai.


7 auksinės taisyklės silpnaregėms šeimininkėms

Paprasti patarimai ir gudrybės regos sutrikimų turinčioms šeimininkėms padės greičiau ir  lengviau paruošti maistą. Aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos mokytoja Christine Krumpen pateikia 7 auksines taisykles mėgstančioms gaminti:

Pagalba akliems ir silpnaregiams studentams Jono Pauliaus II Liublino katalikiškajame universitete


Liublino katalikiškajame universitete (KUL) yra padalinys „Centrum Aktywizacji Osób Niepełnosprawnych“ (liet. „Negalią turinčių žmonių aktyvinimo centras“, kurio trumpinys „KUL CAN“ į anglų kalbą gali būti verčiamas „Tu GALI“, nes gerai atspindi padalinio misiją. „Centrum Aktywizacji Osób Niepełnosprawnych“ („Žmonių su negalia aktyvacijos centras“) – didžiausias Lenkijoje universitetinis mokymo medžiagos pritaikymo akliesiems centras. Jis siūlo platų paslaugų spektrą studentams, turintiems regėjimo sutrikimų, tvirtai tikint, kad neįgalūs asmenys negali būti laikomi „neįgaliais“ mokslui. Šiems studentams tereikia suteikti galimybę parodyti, ką jie sugeba, naudodamiesi suteikta pagalba ir prieiga prie mokymo medžiagos, knygų ir kitko, ką regintys studentai laiko savaime suprantamu dalyku. Be Brailio rašto, stambaus šrifto ir tekstų skaitmenine forma (šie formatai įprasti visuose Lenkijos universitetuose), šis centras aprūpina studentus novatoriška mokomąja medžiaga ir ištekliais. Jis teikia įvairias paslaugas, įskaitant kompiuterių salę su specialiais prietaisais ir programine įranga, skolina studentams nešiojamuosius kompiuterius, elektronines Brailio užrašines, aukštos kokybės termografiškai atspausdintą tiflografiką ir audiografiją. Centras gali atspausdinti medžiagą 3-D spausdintuvu, sutrikusios regos studentai gali naudotis specialia programine įranga.

Supporting students with a visual impairment at the John Paul II Catholic University of Lublin (KUL). Bogusław Marek, Ph.D. OBE [interaktyvus]; prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

2018-08-13

Kaip pasirengti pamokoms, kad jos tiktų akliesiems ir silpnaregiams


Universitetų dėstytojai ir vidurinių mokyklų mokytojai, sužinoję, kad turės mokyti aklą ar silpnaregį studentą arba mokinį, iš pradžių sunerimsta, bet vėliau kreipiasi į aklųjų organizacijas patarimo. Amerikietė tiflopedagogė Šarlotė Kušman, artėjant mokslo metų pradžiai, dėstytojams ir mokytojams pataria, kaip pasirengti paskaitoms, kad jos tiktų akliems mokiniams ir studentams.

Prieiga per: http://www.durchblick-filme.de/rot_wie_der_himmel/AB3_Erfindungen.htm

2018-08-10

Kviečiame apžiūrėti virtualią parodą „Draugai vadino profesoriumi“

Vitas Purlys. Nuotr.iš leid.: Mūsų žodis. – 2011, Nr. 8, p. 23
2018 m. rugpjūčio 8 d. sukanka 60 metų, kai gimė tiflopedagogas, buvęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Kompiuterinės technikos taikymo skyriaus vedėjas, neregių kompiuterinio raštingumo pradininkas Lietuvoje Vitas Purlys (1958–2011). Siekdami įamžinti šios asmenybės palikimą, svarų indėlį į neregių bendruomenės kompiuterizacijos procesą, šalies kultūrą ir švietimą, Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros padalinio darbuotojai, naudodamiesi padalinio fonduose sukaupta medžiaga, paruošė V. Purlio jubiliejui skirtą virtualią parodą „Draugai vadino profesoriumi“ .
Kviečiame apžiūrėti parodą http://labiblioteka.lt/parodos/vitas_draugai-vadino-profesoriumi/

Ina Praprovienė

Apelsinų nauda akims


Pristatomas Australijoje atliktas tyrimas, įrodęs, kad reguliariai valgant apelsinus galima išvengti apakimo dėl geltonosios dėmės degeneracijos – vienos pagrindinių apakimo ir regos sutrikimo priežasčių tarp vyresnių kaip 60 metų žmonių. JAV šia liga serga net 11 mln. žmonių. Dėl senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos netenkama centrinės regos, žmonės nebegali vairuoti, atpažinti veidų. Australijos mokslininkai tyrė, ar valgant citrusinius vaisius sumažėja tikimybė, kad žmogui vystysis geltonosios dėmės degeneracija.
     Medicinos tyrimų instituto „Westmead“ komanda per 15 metų įvertino daugiau kaip 2 866 Australijos gyventojų, kurių amžius yra 49 metai, sveikatos būklę. Duomenys buvo paimti iš „Blue Mountains Eye Study“, vieno iš didžiausių pasaulyje epidemiologijos tyrimų, kuris buvo pradėtas 1992 m. Jo metu buvo kaupiama informacija apie žmonių gyvenimo būdą ir jo įtaką susirgimams. 
      Australijos tyrėjai nustatė, kad bent viena porcija apelsinų tikimybę po 15 metų susirgti geltonosios dėmės degeneracija sumažindavo 60 proc. Tyrėjai paskelbė straipsnį Amerikos žurnale „Clinical Nutrition“, kuriame teigė, kad apelsinuose esantys flavonoidai užkerta šiai ligai kelią. Vienas iš tyrėjų, Sidnėjaus universiteto epidemiologijos mokslų daktaras dr. Baminis Gopinathas, teigė: „Iš esmės mes nustatėme, kad žmonėms, kurie bent vieną kartą per dieną valgo apelsinus, sumažėja geltonosios dėmės degeneracijos rizika, lyginant su žmonėmis, kurie niekada nevalgo apelsinų. Net suvalgyti po vieną apelsiną per savaitę, atrodo, yra naudinga“. Jis teigia, kad flavonoidai yra stiprūs antioksidantai, jie turi uždegimą slopinančių savybių. Flavonoidų yra daugumoje vaisių ir daržovių. Tačiau atlikdami tą patį tyrimą mokslininkai nerado sąsajos su kitais maisto produktais, kuriuose taip pat yra flavonoidų: arbata, obuoliais ir raudonuoju vynu. Akis teigiamai veikia ne tik flavonoidai – ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių, cinko, liuteino ir vitaminų C ir E, gali užkirsti kelią geltonosios dėmės degeneracijai ir kataraktai.



Parengė Audronė Gendvilienė

Silpnai girdintys ir matantys asmenys naudojasi įvairiomis komunikacijos formomis

Nina Hug pasakoja apie regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formų įvairovę.
Regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formos gali būti skirtingos. Jos priklauso ne tik nuo regos ir klausos likučio bei pokalbio partnerio galimybių, bet ir nuo akustinių bei vizualiųjų aplinkos sąlygų. Dažniausiai turintis regos ir klausos sutrikimų asmuo naudoja keletą komunikacijos formų ir technikų. Kartais jos naudojamos lygiagrečiai arba pasirenkamos pagal atitinkamas aplinkybes.Vizualiosios, audialinės ir taktilinės bendravimo formos skiriasi.


Ar psichologinė įtampa per egzaminus gali sukelti glaukomą?


Neseniai atliktas tyrimas parodė ryšį tarp ilgalaikio streso, kurį sukelia keli vienas po kito laikomi egzaminai, ir nedidelio akispūdžio padidėjimo. Akademiniame žurnale „Applied Ergonomics“ aprašytas tyrimas, kurio metu  išmatuotas 33 universiteto studentų akispūdis egzamino metu ir netrukus po jo, norint įvertinti akispūdį kaip streso žymenį. Rezultatai parodė aukštesnes akispūdžio vertes per egzaminą nei po jo. Akispūdis buvo ypač didelis prieš egzaminą, o egzaminą išlaikius – sumažėdavo. Autoriai teigia, kad akispūdžio padidėjimas gali tapti glaukomos atsiradimo priežastimi ir turėti įtakos ligos progresavimui.
     Rizika susirgti glaukoma dėl patiriamo streso didesnė tam tikros etninės kilmės žmonėms, tiems, kurių šeimoje buvo sergančių glaukoma, vyresnio amžiaus, sergantiems diabetu arba ilgai vartojantiems steroidinius akių lašus. Jei jums kelia stresą egzaminai, turėtumėte apie tai pasikalbėti su mokytojais, dėstytojais, šeimos gydytojais, oftalmologais ir paprašyti pagalbos bei patarimų. Dauguma glaukomos tipų neturi simptomų, todėl reguliarus akių tikrinimas yra vienintelis būdas sužinoti, ar ja nesergate. Gydymas akių lašais padeda užkirsti šiai klastingai ligai kelią ir išsaugoti regą.

Can exam stress cause glaucoma? // http://www.rnib.org.uk/nb-online/exam-stress-glaucoma [žiūrėta 2018-02-19]


Parengė Audronė Gendvilienė

2018-08-09

Regos atstatymas, į akį implantuojant paciento dantį


Kai kurie pacientai, sergantys sunkios formos ragenos ir išorinio akies dangalo ligomis, gali praregėti po danties įsodinimo į akį operacijos, vadinamos „dantis akyje“. Ši operacija lotyniškai vadinama osteo-odonto-keratoprosthesis (OOKP). Išrovus paciento dantį, į jį įterpiamas mažytis lęšis, o tada dantis įsodinamas į paciento akį. Jungtinėje Karalystėje tokių operacijų atliekama labai nedaug. Operacijas apmoka šios šalies ligonių kasos, tačiau jomis pasinaudoti gali tik tie pacientai, kurie serga retos formos akies ragenos ligomis ir tie, kuriems netinka įprasta ragenos transplantacija. Straipsnyje aprašomi operacijos etapai ir tokio neįprasto gydymo rezultatai.

Restoring sight with 'tooth in eye surgery' [interaktyvus]; prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/tooth-in-eye-surgery [žiūrėta 2018-02-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Neregė iš Vokietijos Anja Braun-Pfeifer džiaugiasi nauja tiflopriemone


Praeitais metais per tobulinimosi kursus išgirdau apie „Orcam“ akinius. Buvo kalbama apie tiflopriemones, kurių įsigijimą kompensuoja ligonių kasos, o „Orcam“ akinių nekompensuoja, todėl plačiau apie juos nekalbėjo ir aš pati jais nepasidomėjau. Bet mano regintis vyras yra aistringas technikos mėgėjas, todėl mes suplanavome kartu nuvykti į Marburgą ir išsamiai susipažinti su „Orcam“. Esame laimingi tėvai, auginantys trejų ir penkerių metų berniukus. Tačiau kelionės dieną jie kaip tik sirgo, tad mano vyras vienas apžiūrėjo naują tiflopriemonę. Vyrui labai patiko ir jis skatino mane įsigyti „Orcam“ akinius, o aš vis dvejojau ir atsisakinėjau, taip pat ir dėl kainos. Pagaliau jis mane įkalbėjo, vasario mėnesį šiuos akinius aš užsisakiau ir esu laiminga „Orcam“ vartotoja.

Perprogramuojamas Brailio raštas gali sutrumpinti aklųjų knygas


Brailio eilutės padarė skaitmeninį pasaulį prieinamesnį tiems, kurie turi regos sutrikimų, tačiau skaitytojai, kurie pageidauja popierines knygas nešiotis su savimi, neturi kuo džiaugtis. Net paprasta knyga, išspausdinta popieriuje Brailio raštu, kartais susideda iš daugiau nei dvylikos tomų, todėl svajonė vasaros atostogų metu ją pasiimti su savimi lieka tik svajone. Vis dėlto Harvardo universiteto mokslininkai mano, kad knygas akliesiems įmanoma padaryti patogesnio dydžio, ir sukūrė perprogramuojamą Brailio raštą.


2018-08-07

„Typhlo Tactus“ konkurso organizatoriui skirta IBBY-Asahi Skaitymo skatinimo premija



2018 m. kovo 26 d. pranešta, kad 2018 m. IBBY-Asahi Skaitymo skatinimo premija skirta ne pelno siekiančiai organizacijai iš Prancūzijos „Les Doigts Qui Rêvent“ (LDQR) (liet. „Svajojantys pirštai“). Tai organizacija, kurios rengiamuose taktilinių knygų konkursuose „Typhlo & Tactus“ dalyvauja ir Lietuvos aklųjų biblioteka.
      LDQR buvo įkurta 1993 m., pastebėjus, jog Prancūzijoje, Europoje ir kitur pasaulyje sutrikusios regos vaikams nepaprastai trūksta reljefiškai iliustruotų (taktilinių) knygų. Keliems neabejingiems žmonėms kilo mintis pradėti kurti taktilines knygas, kurios būtų suprantamos akliems vaikams ir būtų tokios pat kokybės, kaip skirtosios regintiems vaikams, taip pat jas išleisti didesniu tiražu. Knygos vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį įtraukiant aklus vaikus į šeimos ir visuomenės gyvenimą. Jos turi atsirasti tose pačiose kultūros įstaigose, kuriose ir regintys vaikai randa knygas – mokyklų ir viešosiose bibliotekose.
     LDQR buvo įkurta grupės tėvų ir vieno tiflopedagogo iniciatyva Prancūzijoje, Dižono priemiestyje Talane. Pasitelkę kūrybinius sugebėjimus, tėvai ir mokytojas pagamino 100 egzempliorių vienos taktilines knygos. Knyga pavyko, ją palankiai įvertino tėvai, mokytojai, specialistai ir bibliotekininkai. Ši sėkmė parodė, kad reikia skubiai sukurti specialias gamybos dirbtuves. Dėl sudėtingo šių knygų pobūdžio, atsižvelgiant į dizainą ir didelį rankų darbo kiekį, mažoms privačioms leidykloms buvo neįmanoma komerciniu būdu gaminti knygų mažais tiražais. Siekdama išspręsti šią problemą, iniciatyvinė grupė sukūrė gamybos metodo modelį, pagrįstą socialiniu solidarumu.
     Vienas iš LDQR tikslų yra įtikinti tėvus, mokytojus, pedagogus, iliustruotojus ir kitus specialistus, kad liečiamosios knygos yra reikalingos, ir paskatinti jas kurti gražias. Kitas svarbus tikslas yra skatinti aklų vaikų integravimąsi į bendrojo lavinimo mokyklas. LDQR inicijuoti tyrimai ir bendradarbiavimas su universitetais davė vaisių: sukaupta žinių apie sutrikusios regos asmenų suvokimą ir konkrečius bei nematerialius liečiamųjų knygų privalumus. Užmezgusi tarptautinį bendradarbiavimą, publikuodama vis daugiau taktilinių knygų ir mažindama leidybos išlaidas, organizacija LDQR pasiekė vieną iš savo pradinių tikslų – padaryti taip, kad taktilinės knygos būtų prieinamos net neturtingiausiose bendruomenėse.
      Per pastaruosius 24 metus projektas buvo nuosekliai vykdomas ir išsiplėtė tiek, kad jo idėjos ir praktinė patirtis pasklido po Prancūziją, Europą ir visą pasaulį. LDQR projektas padėjo didinti taktilinių knygų kokybę ir tokių knygų skaičių visame pasaulyje, visiems vaikams pagerino prieigą prie knygų ir skaitymo.
       IBBY-Asahi skaitymo skatinimo premija teikiama nuo 1986 m. Iki šiol du kartus per metus buvo apdovanojami du projektai, vykdomi asmenų grupių ar institucijų, kurių neįtikėtini veiklos rezultatai padarė ilgalaikį poveikį skatinant vaikus ir jaunuolius skaityti. Dėl finansinių priežasčių nuo 2018 m. apdovanojimas bus teikiamas kas dvejus metus. Nugalėtojas atrenkamas iš projektų, kuriuos nominuoja IBBY nacionaliniai skyriai iš viso pasaulio.

IBBY-ASAHI 2018 Winner. IBBY announces the winner of the 2018 IBBY-ASAHI Reading Promotion Award. 26 March 2018 // http://www.ibby.org/news-calendar/media-releases/ibby-asahi-2018-winner/?L=0 [žiūrėta 2018-03-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Europos retų akių ligų informacinis tinklas


Į šį tinklą susibūrė ekspertai iš visos Europos, siekdami užtikrinti geresnę akių ligų diagnostiką, gerinti sveikatos apsaugą ir sėkmingiau gydyti  retas akių ligas. Koordinacinis centras įsikūrė Strasbūre. Pacientai turės galimybių susipažinti su tarptautine patirtimi, galės atlikti naujausius tyrimus ir gauti pažangiausias gydymo terapijas.
Į šį informacinį tinklą susijungė specialistai iš 29 specializuotų Europos klinikų iš 13 šalių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos. Lietuvoje šiam tinklui priklauso Kauno klinikos, kontaktinis asmuo Reda Žemaitienė.
Susijungus specialistams, kiekvienoje šalyje susikūrė ir patariamosios ligonių grupės, kurios dalysis savo patirtimi ir bus tarpine grandimi tarp ekspertų ir pacientų.
Tinklo internetinės svetainės adresas:  https://www.ern-eye.eu
Parengė Ina Praprovienė
ERN Eye – Europäisches Referenznetzwerk für (seltene) Erkrankungen des Auges [interaktyvus] [2018-06-14]. Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/home/1961

Liečiamieji atvaizdai ir žemėlapiai sukuria įtraukią aplinką


Naujame Britanijos karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) leidinyje rasite instrukcijų apie reljefinių atvaizdų, planų ir žemėlapių gamybą. Pateikiamas pavyzdys iš RNIB padalinio „Maps for all“ („Žemėlapiai visiems“) pagaminto informacinio stendo Šefildo Ebedeilio pramonės muziejui su aprašymais Brailio raštu ir reljefiniu ženklinimu.
     „Maps for all“ yra unikalus RNIB sumanymas. Šio padalinio pagaminti planai ir žemėlapiai yra atsparūs atmosferos poveikiui, neblizga, yra intensyvių spalvų, kad juos galėtų įžiūrėti silpnaregiai, be to, paviršiuje nelieka pirštų atspaudų. Tinka naudoti lauke ir viduje. Juos galima skaityti akimis ir pirštais, o pagrindinis principas yra „prieiga visiems“. Kiekvienas žemėlapis kruopščiai sukurtas, kad jame būtų tiek regimų, tiek liečiamų elementų. Juos kuria patyrę RNIB darbuotojai, dirbantys pagal licenciją, medžiagos gaunamos iš patikimų tiekėjų. RNIB „žemėlapiai visiems“ sudaro sąlygas akliesiems ir silpnaregiams būti labiau nepriklausomiems, savarankiškai lankytis įvairiuose pastatuose, geležinkelio stotyse ir kitur. Taip RNIB prisideda prie įtraukaus gyvenimo būdo akliesiems ir silpnaregiams užtikrinimo.

Tactile Images and Maps [pdf fmt], – RNIB, 2015, - 12 p.,  [interaktyvus]; prieiga per: https://www.rnib.org.uk/sites/default/files/tactile_images_and_maps_2015_brochure_low_res.pdf [žiūrėta 2018-02-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akių liga ir motinystė


Kartais akloms moterims sunku apsispręsti, turėti ar neturėti vaikų. Pasirodo, ne kiekviena moteris drįsta tapti motina, ypač jei turi įgimtą akių ligą. Iš šio rašinio, paremto pokalbiu su viena akląja, kuri nenorėjo prisistatyti, matome, kad baimė kūdikiui perduoti genetinę ligą aptemdė kūdikio laukimo laikotarpį. Ši moteris – neprastai atsakingas žmogus, nenorėjusi, kad jos atžala visą gyvenimą kentėtų dėl motinos užgaidos susilaukti vaikų. Vis dėlto 1996 m. ji pagimdė sveiką, reginčią dukterį. Dabar dukra jau suaugusi. Ji taip pat kada nors tikisi turėti vaikų, o kadangi dabar galima atlikti genetinius tyrimus ir sužinoti, ar šeimoje nėra paveldimų ligų, jos situacija bus daug paprastesnė nei motinos. Straipsnis paskelbtas Amerikos nacionalinės aklųjų federacijos tinklaraštyje.

How Congenital Vision Loss Affects Motherhood [interaktyvus]:
Parengė Audronė Gendvilienė

2018-07-31

Liečiamosios atvirutės kūrimas

Reljefinis atvirukas - Kalėdų eglutė
Reljefinis atvirukas

Aklųjų mokyklos pradinukų mokytoja sugalvojo užduotį dar nemokantiems Brailio rašto mokiniams: kurti atviruką su eglute Kalėdų šventėms ir tuo pačiu išmokyti vaikus krypties terminų (kairė, dešinė, viršus, apačia, centras). Vaikai išmoko pagaminti reljefinį atviruką, šios žinios jiems pravers ateityje. Kita užduotėlė – padaryti popierinę girliandą.

Liz Eagan. Christmas Tree Project [interaktyvus] Prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/strategies/christmas-tree-project žiūrėta 2017-12-13

Parengė Audronė Gendvilienė 

Ergoterapeutas man sugrąžino pasitikėjimą

Silpnaregė senjorė Pierrette Berney dalijasi savo patirtimi. 
Mano šeimos gydytojas apie reabilitaciją man nieko konkrečiai nepapasakojo, tačiau vieno vizito metu jis davė optiko, dirbančio  silpnos regos konsultavimo kabinete, vizitinę kortelę ir  pasakė, kad galbūt šis specialistas man galės padėti. Aš dar pasiteiravau, kodėl man reikėtų kreiptis į optiką: juk buvo pasakyta, kad jokie nauji akiniai man nepadės.
Kito vizito pas šeimos gydytoją metu jis man vėl padavė to paties specialisto vizitinę kortelę. Tada, paraginta dukterėčios, vis dėlto kreipiausi į optiką. Jis mane nukreipė pas ergoterapeutą. Ergoterapeutas man suteikė neįtikėtiną fizinę ir moralinę pagalbą. Sužinojau daug naujų dalykų. Be to, pritaikė lupą, mokė ja naudotis: vėl galėjau perskaityti žodžius. Kartais pastebėdavau, kad galiu perskaityti tik pirmas dvi žodžio raides, bet, atlikusi specialius pratimus, vėl perskaitydavau visą žodį. Mokiausi ne tik skaityti, bet ir rašyti. Dabar pati sveikinimus atviruke gimtadienio proga anūkams. Ergoterapeutė man pateikė daugybę rekomendacijų ir pasiūlymų, kuriais pasinaudodama esu labiau pasitikinti ir savarankiškesnė.
Naudojuosi trimis lupomis: vieną visada laikau rankinėje ir naudojuosi ja apsipirkdama parduotuvėje, kitą laikau namuose ir dar turiu  elektroninę, kurią galiu pritvirtinti prie skaitymo įrenginio. Dvejus metus lankiau ergoterapeuto reabilitacijos užsiėmimus ir labai džiaugiuosi tuo, ko išmokau. Tik gailiuosi, kad iš karto nedrįsau kreiptis į specialistą, nes gal būčiau jau dar daugiau išmokusi. Kai labai nusilpsta rega, mes turime per mažai informacijos apie tai, kokią pagalbą galime gauti.
Parengė Ina Praprovienė
 Berney, Pierrette. Die Ergotherapeutin hat mir wieder Vertrauengegeben. [interaktyvus][2018-06-14]. Prieiga per internetą: http://www.schlechtsehen-gutleben.ch/betroffene-erzaehlen/pierrette-berney/

Žingsnis po žingsnio – mano pirmieji mėnesiai su žingsniamačiu

Akla studentė Kerstin pasakoja, kaip žingsniamatis skatina jos fizinį aktyvumą.
Šiuo metu vyksta egzaminų sesija. Svarbiausias mano uždavinys – mokytis. Šiuo metu mane kankina viena problema – ilgai tenka sėdėti prie rašomojo stalo ir mažai galiu judėti. Todėl nusprendžiau nusipirkti žingsniamatį „Fitbit Flex 2“, kurį galiu nešiotis kišenėje arba ant rankos. Jis atsparus vandeniui, tad galiu su juo net plaukti. Per „Bluetooth“ ryšį galiu jį prisijungti prie išmanaus telefono, per jį ir instaliavau „Fitbit“ programėlę. Visi žingsniamačio rodmenys fiksuojami programėlėje: nueitų žingsnių skaičius, sunaudotas kalorijų kiekis, nubėgtų kilometrų skaičius. Galiu sužinoti ir miego trukmę. Aš ne šiaip pasižiūriu žingsniamačio parodymus, bet užsibrėžiau tikslą – didinti aktyvumą. Per dieną noriu nueiti ne mažiau 6000 žingsnių, miegoti ne mažiau kaip 7 valandas. Stebėdama programėlę sužinojau, kad anksčiau per mažai miegodavau, vis atsirasdavo neatidėliotinų reikalų. Nuo to laiko, kai nešioju žingsniamatį, pakeičiau savo įpročius, ilgiau miegu ir daugiau judu. Nešiodama „Fitbit“ užsibrėžiu, kiek turiu nueiti per savaitę ar savaitgalį, ir esu patenkinta savo pasiekimais. Šiuo metu užsibrėžiau per valandą padaryti ne mažiau 250 žingsnių. Kartais tikrai tingiu atsistoti ir apibėgti ratuką, bet žingsniamatis man suteikia puikią galimybę kupinomis streso dienomis nervus malšinti fiziniu aktyvumu ir gerinti savijautą.
Parengė Ina Praprovienė
Autorin Kerstin. Step by step – meine ersten Monate mit Schrittzähler. [interaktyvus] [2018-06-20]. Prieiga per internetą: http://kerspet.de/step-by-step-meine-ersten-monate-mit-schrittzaehler/


2018-07-24

Patarimai tėvams, keliaujantiems su aklu ar silpnaregiu vaiku


Straipsnio autorė Tania panoro savo dukrai parodyti platesnį pasaulį ir įrodyti, kad jos dukra Kenzi, akla nuo gimimo ir turinti kompleksinę negalią bei autizmą maža mergaitė, sugeba daugiau, nei tvirtina specialistai. 



Tania su dukra Kenzi išvykoje
Tania su dukra Kenzi išvykoje

Silpnaregiai senjorai globos įstaigose



Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga 2017 m. išleido 36 puslapių informacinį leidinį „Silpnaregiai senjorai globos įstaigose“.

Informacinis leidinys skirtas socialiniams ir globos namų darbuotojams. Juo siekiama supažindinti su silpnos regos problemomis senatvėje ir kaip paprastomis, daug investicijų nereikalaujančiomis priemonėmis pagerinti silpnaregių senjorų gyvenimo kokybę. Daugelio globos namuose gyvenančių senjorų rega silpsta, todėl reikėtų reguliariai tikrinti, ar akinių lęšiai yra tinkami. Paprastos didinančios priemonės arba didesnis šriftas, gali suteikti daugiau malonumo skaitant žurnalus ir knygas. Optimalus apšvietimas, tinkamas aplinkos ir daiktų kontrastas padės geriau matyti, greičiau orientuotis aplinkoje ir išvengti susidūrimo ar kritimo bei kitų pavojų. Informacinis leidinys gausiai iliustruotas spalvotomis nuotraukomis, nemokamai prieinamas per internetą.
Parengė Ina Praprovienė
Sehbehinderte Menschen in Alterseinrichtungen. [interaktyvus] [2018-06-19]. Prieiga per internetą: https://www.dbsv.org/broschueren.html#alter


Sunkus šeimyninis gyvenimas užgrūdina


Straipsnio autorė Linda Fugate  teigia, kad smurtas šeimoje gali būti labai įvairus. Nuo šios nelaimės kenčia daug žmonių, tad nutarė papasakoti savo istoriją. Ji gimė silpnaregė, augo be tėvo. Kadangi ją augino tik moterys, ji neturėjo patirties bendrauti su vyrais ir galbūt todėl nesuvokė, kad prieš ją taikomas psichologinis smurtas, taip pat nežinojo, kad alkoholis turi įtaką smurtiniam vyro elgesiui. Vyras moterį žemindavo, prašydamas ką nors perskaityti, nors žinojo, kad ji to negali, taip pat priekaištaudavo dėl netvarkos namuose. Galiausiai paleido į darbą kumščius. Prasta rega buvo jos silpnoji vieta, kuria vyras naudojosi, norėdamas ją įskaudinti ir išgąsdinti, pavyzdžiui, junginėdamas šviesą kambaryje. Bet kai vyras pakėlė ranką ne tik prieš ją, bet ir prieš vaikus, moteris jį paliko. Prieš 30 metų, kai tai įvyko, visuomenė dar buvo įpratusi manyti, kad engiama ir ujama žmona yra pati kalta, todėl draugų ir giminaičių pagalbos ji nesulaukė. Moteris daro išvadą, kad smurtas ją išmokė būti tvirtą, apsiginti pačiai ir apginti savo vaikus. Vėliau ji lankė regos reabilitacijos kursus, kur išmoko panaudoti regos likutį, pamažu grįžo orumas ir pasitikėjimas savimi.

Linda Fugate. Domestic Violence Has Many Faces [interaktyvus]; prieiga per:


Parengė Audronė Gendvilienė

Liečiamieji gidai po Britų muziejų


Britų muziejus kreipėsi į Karališkąjį nacionalinį aklųjų institutą patarimo dėl „Waddesdon Bequest“ galerijos pritaikymo akliesiems. Galerija tuo metu buvo remontuojama. Vykdydamas remontą, muziejus norėjo įrengti liečiamuosius gidus (reljefinius gidus su informacija Brailio raštu), pasakojančius apie svarbiausius šios galerijos eksponatus.
     Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto specialistai pradėjo konsultuoti muziejaus darbuotojus, kaip užtikrinti, kad pasirinktiems kolekcijos objektams būtų pagamintos akliesiems suprantamos reljefinės kopijos.
     Buvo parinkti devyni meno objektai, kurie buvo įtraukti į brošiūrą su liečiamaisiais atvaizdais ir juos lydinčia informacija Brailio raštu. Britų muziejus Karališkajam aklųjų institutui apie kiekvieną objektą pateikė istorinę informaciją, kurią instituto darbuotojai papildė išsamiais komentarais. Jie turi būti skaitomi kartu su reljefiniais vaizdais. Išsamūs komentarai yra gyvybiškai svarbūs, norint, kad aklieji suprastų liečiamus atvaizdus.
     Buvo išleistas 59 puslapių bukletas, kuriame yra daugiau kaip 20 reljefinių iliustracijų ir 38 puslapiai teksto Brailio raštu. Šis bukletas akliems ir silpnaregiams žmonėms padeda susikurti asociacijas ir mėgautis meno kūriniais. Bukletus akli ir silpnaregiai lankytojai gauna atvykę į galeriją.

Tactile guides at The British Museum [interaktyvus]; prieiga per:
Parengė Audronė Gendvilienė

2018-06-21

ONCE pakvietė pasidalinti įspūdžiais apie „Erasmus“ studijų mainų programą.


Ispanijos aklųjų organizacija ONCE pakvietė jaunus sutrikusios regos europiečius pasidalinti įspūdžiais apie savo dalyvavimą „Erasmus“ studijų mainų programoje. Ispanijos nacionalinė aklųjų organizacija, minėdama savo veiklos 80 metų jubiliejų, surengė seminarą, kurio metu jauni regos negalią turintys universitetų studentai iš Europos Sąjungos papasakos apie savo patirtį studijuojant užsienio šalyse pagal „Erasmus“ programą.
Šis seminaras – vienas iš daugelio Ispanijos nacionalinės aklųjų organizacijos ONCE 80-mečiui skirtų renginių. ONCE nori suburti akluosius ir silpnaregius, kurie buvo išvykę svetur tęsti mokslų. Studentų susitikimas rengiamas siekiant praturtinti aklųjų būsimų „Erasmus“ studijų mainų programos dalyvių patirtį, kad jie galėtų vieni kitiems papasakoti apie iššūkius ir sunkumus, su kuriais susidūrė, apie kultūrų skirtumus: tada būsimiems studentams būtų lengviau mokytis svečioje šalyje.
„Erasmus“ studijų mainų programa vykdoma jau ketvirtą dešimtmetį. Tai Europos Sąjungos studijų mainų programa, pagal kurią teikiama finansinė parama studentams, kurie bent tris mėnesius studijuoja užsienyje, vienos iš dalyvaujančių šalių universitete. Šiuo metu programoje dalyvauja ne tik 28 ES valstybės narės (įskaitant Jungtinę Karalystę), bet dar ir Makedonija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija. Nepaisant to, kad pirmaisiais „Erasmus“ programos gyvavimo metais užsiregistravo visai nedaug sutrikusios regos studentų, ONCE per pastaruosius keletą metų pastebi, kad šios organizacijos nariai pradėjo vis dažniau vykti studijuoti į užsienį, o kitų šalių studentai dažniau atvyksta į Ispanijos universitetus, siekdami patobulinti profesinius įgūdžius.
ONCE sukūrė ir patvirtino specialų protokolą, pagal kurį sudaromi susitarimai su Ispanijos universitetais, siekiant užtikrinti pagalbą ir paramą akliems bei labai sutrikusios regos ES piliečiams, norintiems atvykti į Ispaniją ir čia tam tikrą laiką tęsti studijas pagal „Erasmus“ programą. Todėl studentų – buvusių „Erasmus“ programos dalyvių – susitikime bus siekiama išsiaiškinti organizacijos ONCE, universitetų, kitų aklųjų ir silpnaregių organizacijų vaidmenis ir nustatyti sritis, kurias reikia patobulinti, kad „Erasmus“ mainų programa taptų atvira neįgaliesiems, kadangi neįgalumas – pagrindinis Europos įvairovės elementas.
Renginys vyks 2018 m. liepos 5–8 d. organizacijos ONCE Švietimo išteklių centre Madride. Kviečiami dalyvauti buvę „Erasmus“ studijų mainų programos dalyviai, turintys tokių regos sutrikimų, kurie atitinka priėmimo į ONCE organizaciją kriterijus, ir nurodytą datą būsiantys ne vyresni kaip 26 metų. Sesijų darbo kalba anglų. 

ONCE INVITES YOUNG EUROPEANS WITH A VISUAL IMPAIRMENT TO RECOUNT THEIR ERASMUS EXPERIENCES [interaktyvus] prieiga per: http://www.euroblind.org/newsletter/2018/march/en/once-invites-young-europeans-visual-impairment-recount-their-erasmus [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklieji taip pat gali dalyvauti pamaldose ir Biblijos studijų užsiėmimuose


Siuzana Povinelli ir jos vyras Laris lanko Dievo Avinėlio bažnyčią, esančią Madisone, JAV Alabamos valstijoje. Šis jos straipsnis buvo paskelbtas specialiame bažnyčios leidinyje „His Hands“ („Jo rankos“) 2017 m. gegužės 5 d. Internetinę versiją galima rasti https://wels.net/the-blind-can-participate-in-worship-and-bible-study/ . Daugumai aklų žmonių sunku aktyviai dalyvauti bažnytinėse veiklose, kurių metu reikia skaityti Biblijos ištraukas, giedoti giesmes ir t. t. Kai kurie aklieji jaučia diskomfortą dėl priverstinio pasyvumo, bet yra ir aktyvesnių žmonių, sugalvojusių, kaip visokeriopai dalyvauti bažnytiniame gyvenime. Tokia yra ponia Siuzana. Ji gimė reginti ir prisimena, kad vaikystėje su tėvais lankydavosi liuteronų bažnyčioje, prisimena giedojimą. Kai studijų koledže metais rega pradėjo blogėti, mergina turėjo rasti kitų būdų skaityti giesmes ir religinę medžiagą. Daugelį metų ji skaitydavo maldas ir pamokslus iš kasečių, kurias paruošdavo savanoriai.
      Tačiau studijuoti Bibliją naudojantis kasetėmis būdavo labai sunku, nes nepatogu judėti tarp skyrių ir eilučių. Tada ponia pradėjo naudoti įrenginį, vadinamą „Victor Reader Stream“. Šis prietaisas leidžia greitai ir efektyviai judėti Biblijos skyriuose, rasti reikiamas eilutes. Šiandien Siuzana išmaniajame telefone turi specialią programėlę. Jos „iPhone“ visiškai pritaikytas aklam žmogui: turi „VoiceOver“ funkciją, su kuria aklasis išsiverčia reginčiųjų rašto tekstą į šneką. „Northwestern Publishing House“ daug religinių knygų išleidžia elektroniniu formatu, jas galima įsigyti internetu „Kindle“ parduotuvėje. Be to, ponia Siuzana skaito „Forward in Christ“ ir kitus religinius periodinius leidinius svetainėje „wels.net“ arba telefonu, naudodama WELS programėlę. Ji rekomenduoja įsidiegti „Meditations“ programėlę  ir užsiregistruoti į kasdien vykstančias pamaldas wels.net/subscribe.
     Dauguma religinio turinio medžiagos yra prieinama su „iPhone“. Kadangi dauguma Dievo Avinėlio bažnyčios Biblijos studijų lektūros yra prieinama elektroniniu būdu, pastorius ją siunčia neregei el. paštu. Ponia ją pasiima per savo „iPhone“, prijungdama Brailio eilutę arba klausosi garsiai per ausines. Tai jai leidžia dalyvauti pamaldose ir Biblijos studijose. Pamaldi ponia dėkoja Dievui už tokią technikos pažangą.

Susan Povinelli. The Blind Can Participate in Worship and Bible Study // Braille Monitor, 2017 December [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

Akla skulptorė ir balerina Lina Po (1899–1948)


Linos Po gyvenimas – įrodymas, kad talentingi žmonės yra talentingi visur. Sunku suprasti, kaip akla skulptorė perduodavo ne tik išorinį vaizduojamų žmonių panašumą, bet ir jų charakterį bei nuotaiką. Tai yra tarsi stebuklas. Lina Po turėjo retą „vidinės regos“ dovaną, arba, kaip sako inžinieriai, erdvinės vaizduotės talentą ir jos kūriniai buvo tiesiog tobuli. Dėl ligos apakusi, ji savo vaizduotėje „matydavo“ gyvus trimačius daiktus, tarytum kino filme. Kartais vos prisilietusi užfiksuodavo detales ir subtilybes, kurių nepastebėdavo regintys skulptoriai profesionalai. Tuo sunku patikėti. Daugiau apie Liną Po sužinosite užsukę į LAB tiflotyros skaityklą.


 Portretas ir skulptūra Linos Po (1899–1948)
 Lina Po (1899–1948)

Blind sculptor balerina Lina Po [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

2018-06-05

Suaugę sutrikusios regos žmonės prie televizoriaus praleidžia beveik tiek pat laiko, kaip dauguma gyventojų


Žinutė iš Vašingtono, JAV. „Amerikos aklųjų fondas“ (AFB) ir  TV transliacijų bendrovė „Comcast“ atliko apklausą apie aklų televizijos žiūrovų įpročius. Apklausos metu teiravosi, ar žmonės žino apie televizijos prieinamumą užtikrinančias technologijas.  
       „Comcast“ ir AFB tarp žmonių su regos negalia atliko apklausą, kuri parodė, kad dauguma šių žmonių televizijos programas žiūri keturias valandas per dieną arba net daugiau – t. y., beveik tiek pat, kiek ir plačioji visuomenė. Daugelis apklaustųjų teigė, kad šiandieninės pagalbinės technologijos, pvz., komentavimas, teksto vertimas į kalbą ir balso valdymas jiems yra naudingos televizijos funkcijos. Tačiau, tyrimo duomenimis, trūksta informacijos apie šias televizijos funkcijas.
       Tokia išvada paskelbta Vašingtone vykusio renginio metu, kuriame dalyvavo neįgaliųjų organizacijos, įskaitant Amerikos aklųjų fondą, Amerikos aklųjų tarybą, Nacionalinę aklųjų federaciją ir Amerikos žmonių su negalia asociaciją, metu, kai šalis mėgavosi didžiausiu metų televizijos renginiu – 2018 m. žiemos olimpinėmis žaidynėmis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Šis tyrimas patvirtina, ką savo gyvenime patyrė AFB pirmininkas Kirkas Adamsas. Pasak jo, akli ir silpnaregiai žmonės mėgsta žiūrėti žinių laidas, sporto laidas ir filmus, ypač kai laidų turinys jiems prieinamas. „Prieinamos technologijos, pradedant vaizdų komentavimu balsu, pritaikytais nuotolinio valdymo pulteliais ir baigiant įrangos, perkoduojančios analoginę televiziją į skaitmeninę, turi didžiulį poveikį žiūrėjimo kokybei.“ Apklausa nustatė:
• 96 proc. suaugusių regos sutrikimų turinčių žmonių reguliariai žiūri televizijos programas.
• 81 proc. žiūri daugiau nei valandą per dieną, o 55 proc. žiūri keturias ar daugiau valandų per dieną.
• 65 proc. apklaustųjų susidūrė su problemomis, norėdami sužinoti TV programas.
• 53 proc. patyrė nepatogumų, nes nespėjo sekti vaizdinių elementų. Mažiau nei pusė žinojo apie pagalbines technologijas, tokias kaip vaizdų komentavimas bei kalbantys televizijos gidai.

Study: visually impaired adults tune in to television almost as much as general public [interaktyvus] prieiga per: https://corporate.comcast.com/press/releases/study-visually-impaired-adults-tune-in-to-television-almost-as-much-as-general-public [žiūrėta 2018-03-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akla golbolo žaidėja Lisa Czechowski


Tarp dešimties iškiliausių JAV aklųjų, tarp kurių yra Helena Keler ir jos mokytoja Ana Salivan,  dešimtuoju numeriu paminėta sportininkė Lisa Czechowski (mergautinė pavardė Banta). Ji yra garsi golbolo žaidėja, turinti įgimtą nistagmą. Vidurinėje mokykloje jai buvo diagnozuota geltonosios dėmės distrofija. Dar tebesimokydama mokykloje ji išbandė įvairias sporto šakas, ypač mėgo žaisti aklųjų tenisą ir mėtyti diską. Galiausiai  2001 m. visas jėgas nusprendė skirti golbolui. JAV aklų moterų golbolo komanda labai sėkmingai pasirodė parolimpinėse žaidynėse: 2004 m. laimėjo sidabrą, o 2008 m. – auksą. Lisa Czechowski buvo daugiausia įvarčių įmušusi žaidėja 2002 m. Pasaulio aklųjų sporto federacijos pasaulio čempionate. 2008 m. JAV aklų atletų golbolo žaidėjų asociacijos ji pripažinta naudingiausia žaidėja. 2002 m. sportininkė dalyvavo „Olympic Torch Relay“ rungtynėse Solt Leik Sityje, 2002 m. spalio mėn. apie ją rašė žurnalas „Sports Illustrated“ skiltyje „Sporto veidai iš minios“. 2011 m. Liza padėjo savo komandai laimėti aukso medalį „Parapan American Games“ žaidynėse Gvadalacharoje. O kasdieninę duoną Liza užsidirba kaip Pietų Arizonos silpnaregių organizacijos programų koordinatorė.

Lisa Czhechowski (Banta) golbolo žaidimo aikštelėje


10 Famous Blind Women that will Inspire you [interaktyvus]; prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė


2018-05-28

Kaip akli žmonės supranta, kokia jų seksualinė orientacija?


Aklų žmonių nuomonės apie tai, kaip jie suprato, kad jų seksualinė orientacija šiek tiek kitokia nei daugumos ir kas lemia žmogaus patrauklumą. Tinklaraštininkė vardu Vicky Prest rašo: „Mano draugė akla nuo gimimo. Ji lesbietė. Jos odos spalva balta, bet ją baisiai traukia juodaodės merginos, ir ypač ją žavi Beyonce. Dainininkės nuotraukomis ji nukabinusi visą sieną. Dabar mano draugė yra ištekėjusi už nuostabios moters ir yra labai laiminga. Toliau ji apmąsto, kad žmonės mus traukia ne dėl savo išvaizdos, bet dėl asmenybės bruožų, o kadangi neregiams išvaizda nesvarbi, asmenybę atskleidžia balsas, jo tembras. Vicky Prest prisimena kare sužalotą vyrą vardu Simon Weston, kuris labai stipriai apdegė veidą per karo veiksmus Folklendų salose, galima sakyti, jis neteko veido bruožų. Vis dėlto jis vedė ir susilaukė vaikų, nors nebuvo „geros išvaizdos“ klasikine prasme: jo veidas buvo baisiai randuotas. Vicky Prest prisimena, kai dar buvo maža, per televiziją matė tą vyrą su žmona televizijos laidoje. Jo žmona pasakė, kad vyro randų ji nepastebi. Ji mato nuostabų, seksualų, patrauklų vyrą. Taigi kyla klausimas: kas tada yra patrauklumas? Ar tai lemia akys, ar odos spalva, ar visas žmogus, koks jis yra, svarsto tinklaraštininkė.
     Tarkime, vaikas apako penkerių metų, kai jo organizmas dar negamino lytinių hormonų ir jis dar neturėjo seksualinio potraukio, taigi ar toks vaikas po kurio laiko atsimins, kaip jam kadaise atrodė gražūs žmonės? O gal tam tikri žmonės jį trauks dėl kitų priežasčių?
     Seksualinę orientaciją lemia šis tas daugiau, nei potraukis tam tikros išvaizdos žmonėms, mano kiti autoriai. Tai lemia žmogaus asmenybė, kaip jūs jaučiatės šalia jų. Lemia nenusakomi kūno kalbos dalykai, dėl kurių  tam tikrus žmones imate mėgti, dėl kurių jie jus traukia, nepriklausomai nuo lyties.

[How do blind people discover their sexual orientation? [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

Socialinio darbuotojo pagalba artimiesiems

Alyssia Lohner, Šveicarijos globos namų asociacijos komunikacijos specialistė, pasakoja, kokios pagalbos artimiesiems reikia, kai jų šeimos narys vyresniame amžiuje netenka regos.
Koks socialinio darbuotojo vaidmuo?
Pirmiausia socialinis darbuotojas  atsako į artimiesiems rūpimus klausimus, papasakoja, su kokiais sunkumais kasdieniame gyvenime gali susidurti regos problemų turintis jų šeimos narys. Pataria, kaip reikėtų pritaikyti butą, kad neregiui būtų patogiau gyventi. Vėliau artimuosius ir regos sutrikimų turintį asmenį nukreipia konsultuotis pas ergoterapeutą ir mobilumo trenerį. Paaiškina, kad ir regos problemų turintis asmuo gali savarankiškai judėti, atlikti įvairius namų ruošos darbus. Galiausiai išsiaiškina, kokia pagalba ir priemonės dar galėtų būti skiriamos ir kokius sprendimus reikėtų priimti.
Kaip į pagalbos procesą įtraukiami artimieji?
Visų pirma, tenka išsiaiškinti, kokie santykiai yra tarp regos problemų turinčio asmens ir jo artimųjų. Tai labai svarbu nustatant ribas abiem pusėms. Pavyzdžiui, prieš patikėdami maisto produktų parūpinimą vienam iš artimųjų, privalome išsiaiškinti, ar tai jam nebus per sunku. Taip pat silpną regą turintį asmenį reikia informuoti, kokia pagalba jam gali būti skiriama, gal jam reikėtų institucijų, savanorių pagalbos ar tiflopriemonių, kurios palengvintų gyvenimą. Kai artimieji įsitraukia į procesą, dirbame kartu, kad būtų suteikta pagalba ir išsaugota pusiausvyra tarp priklausomybės ir autonomijos, kad būtų abipusis pasitikėjimas ir pusiausvyra tarp veiklų ir ribų. 
Kaip artimiesiems išvengti per didelio krūvio?
Dažniausiai artimieji sau prisiima labai daug pareigų, pervargsta ir nenori kai kurių darbų patikėti kitiems. Socialinis darbuotojas turi operatyviai reaguoti į tokią situaciją, nes privalo abiem pusėms suteikti pagalbą. Kartais artimuosius tenka įtikinėti, kad, nepaisant silpnos regos, asmuo tam tikrus darbus gali atlikti pats. Ieškant pusiausvyros gali būti įvairių sprendimų, kartais tenka išbandyti keletą skirtingų, kol randamas labiausiai konkrečiu atveju tinkantis variantas.
Parengė Ina Praprovienė
Wenn die Angehörigen erschöpft sind. [interakryvus] [2018-03-26]. Prieiga per internetą: <http://www.tactuel.ch/wenn-die-angehoerigen-erschoepft-sind/>