Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2019-03-25

Žurnalui „Mūsų žodis“ – 60

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnalui „Mūsų žodis“ šiemet sukanka 60 metų. Jis pradėtas leisti 1959 m. Lietuvos aklųjų organizacijos periodinė spauda šiemet taip pat mini 90 metų, nes 1929 m. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdyba išleido neperiodinio žurnalo „Mūsų aklieji“ pirmąjį numerį. Žurnalo redaktorius – V. Rickus-Rickevičius.
     Parodoje Tiflotyros skaitykloje eksponuojami žurnalo egzemplioriai reginčiųjų ir Brailio raštu, žurnalo redaktorių, bendradarbių nuotraukos, nuotraukų albumai. 
Antanas Jonynas

     „Mūsų žodžio“ 40-čiui skirtame leidinyje išspausdintas pluoštas darbuotojų prisiminimų apie darbą žurnale. Buvęs redaktorius Lionginas Ragėnas prisimena žurnalo pradžią. 1958-ųjų pabaigoje jį, Vilniaus universiteto studentą, Antanas Jonynas pakvietė dirbti aklųjų žurnale. Žurnalas jau turėjo savo pavadinimą, nes buvo surengtas konkursas, kuriame laimėjo Liongino Ragėno pasiūlytas pavadinimas „Mūsų žodis“. Žurnalo redakcija savo patalpų dar neturėjo, todėl vakarais darbuotojai rinkdavosi aklųjų draugijos pirmininko kabinete. Darbuotojai buvo trys: Antanas Jonynas – vyriausiasis redaktorius, Jonas Šakalys – atsakingasis sekretorius, ir žurnalistas Lionginas Ragėnas.
     

Apie gruodžio vidurį buvo parengtas beveik visas numeris. Netikėtai atliktas darbas nuėjo perniek, galbūt dėl to, kad sostinėje nerado redakcijai patalpų, ar kad partijos centro komitetas nepanorėjo leisti Jonynui būti dviejų žurnalų vyriausiuoju redaktoriumi (tada jis vadovavo dar ir „Moksleiviui“), ar kad Brailio rašto spaustuvė buvo kitame mieste, draugija nusprendė žurnalą leisti ne Vilniuje, bet Kaune. Visus tekstus trijulė perdavė kitam vyr. redaktoriui Antanui Baltramiejūnui. Bet kai iš spaudos išėjo „Mūsų žodžio“ pirmasis numeris, paaiškėjo, kad iš to, ką sukūrė pirmoji redakcija, nedaug kas buvo likę. Tekstų perdarymas ir nulėmė žurnalo suvėlavimą, todėl sausio numerį skaitytojai gavo tik kovo mėnesį. Daugiau įdomių prisiminimų skaitykite žurnalo „Mūsų žodis“ 1999 m. Nr. 12 priede.

Žurnalo „Mūsų žodis“ vyriausieji redaktoriai: Antanas Baltramiejūnas (959 Nr.1 – 1960 Nr.7);
Lionginas Ragėnas (1960 Nr.8 – 1963 Nr.7); Adolfas Venckevičius (1963 Nr.8 – 1996 Nr.6);
Vytautas Gendvilas (1996 Nr.7 – 2018 Nr.12); 
Ginta Čingaitė–Kiznienė (2019 Nr.1 – ...)
Paroda LAB Vilniuje, Tiflotyros skaitykloje, 202 kab., veikia iki balandžio 30 d.


Parengė Audronė Gendvilienė

Teismo nutartis: picerijos programėlė turi būti prieinama akliesiems

„Domino picerijos“ programėlės vaizdas telefono ekrane
„Domino picerijos“ programėlė 

Vienas supykęs aklas klientas, kuriam nepavyko su iPhone programėle pasirinkti įdaro ir užsisakyti picos, iškėlė bylą JAV įmonei 
„Domino picerija“ („Domino's pizza“). Iš pradžių jo ieškinys buvo atmestas, bet po apeliacijos ieškovas bylą laimėjo. Teismo nutartimi picerijų tinklo svetainė ir programėlė privalo būti visiškai prieinamos akliesiems. 
     Byla buvo iškelta dar 2016 metais. Neregys Guillermo Robles iškėlė šį ieškinį, nes, pasak jo, išmanieji telefonai tu integruotą ekrano skaitymo programą, su kuria aklieji gali naudotis internetu. Tačiau ši programa skaito tik tekstus ir nuotraukas, prie kurių prikabintas alternatyvus tekstas. „Domino picerijos“ atveju, picerijos programėlė ir interneto svetainė neturėjo alternatyvaus teksto ir klientas negalėjo nei susikomplektuoti picos ingredientų su „Pizza Builder“ įrankiu, nei užsisakyti picos. Ieškovas teigė, kad buvo pažeistas 1990 m. Neįgalių amerikiečių nediskriminavimo įstatymas, kuriame teigiama, kad įmonės neturi teisės neįgaliems asmenims neleisti naudotis jų prekėmis ir paslaugomis, nebent įmonių pastangos tai užtikrinti uždeda joms „pernelyg didelę naštą“.
     „Domino picerijos“ atstovė atsisakė komentuoti teismo išvadą. 
Ši laimėta byla gali tapti precedentu kitoms panašioms byloms kelti. Teismo spaudos agentūra pranešė, kad JAV yra iškelta dar viena panaši byla, kurioje aklas žmogus skundžiasi, kad jo ekrano skaitymo programinė įranga negali tinkamai perskaityti informacijos vieno prekybos tinklo interneto svetainėje. 

Domino's Pizza app must be accessible to blind people [interaktyvus] prieiga per: https://www.bbc.com/news/technology-46894463 [2019-01-24]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklų sunkiaatlečių pasiekimai


2018 m. liepos 28 d. klausantis džiaugsmingo Charleso Kingo balso, buvo sunku patikėti, kad prieš devynerius metus jis dar buvo benamis – namus prarado, kai susirgo prostatos vėžiu ir dėl paveldimos ūminės glaukomos apako. Tada jam buvo 59 metai. Kingas ėmė kilnoti svorius, norėdamas įveikti po apakimo apėmusią depresiją ir diabetą. Dabar Kingui 68, jis treniruojasi sporto salėje kartu su kitais šešiais aklais sportininkais, rengdamasis kasmetinėms Kolorado valstijos sunkiosios atletikos varžyboms.

Sunkiaatletis kelia štangą
Sunkiaatletis
     Pradėjęs kilnoti svorius 2009 m., jis greitai pelnė daugybę apdovanojimų. Kingas yra amžiumi vyriausias sutrikusios regos asmuo, atstovaujantis Jungtines Amerikos Valstijas tarptautinėse sunkumų kilnojimo varžybose. 2012 m. vyriškis pasiekė pasaulio rekordą štangos kėlimo rungtyje ir laimėjo aukso medalį Tarptautinės aklųjų sporto federacijos pasaulio žaidynėse. Tada jis iškėlė 184 kg. „Mes, aklieji sunkumų kilnotojai, ne visi esame čempionai, bet mes įrodėme, kad akli žmonės gali atlikti drąsių ir nuostabių dalykų“, – sakė Kingas.
     Kitas aklas sunkumų kilnotojas, 41 m. amžiaus Ronas Foxas, apako 2011 m. po konflikto su policija. Jis taip pat pradėjo kilnoti sunkumus. Švytėdamas entuziazmu, sportininkas sako nenorintis, kad padėjėjai jam pasakytų, kiek svorio uždėjo ant štangos varžybų metu. „Aš nenoriu žinoti, kiek uždėta ant štangos, tik kai pakeliu, galite man pasakyti, kiek ten buvo, – sakė Ronas Foxas.
     Abu vyrai yra JAV aklųjų sporto asociacijos nariai – organizacijos, siekiančios gerinti aklųjų ir silpnaregių gyvenimą ir kovoti su neigiamais stereotipais, susijusiais su aklais ir neįgaliai žmonėmis.

Blind Ambition: Blind powerlifters to compete in Rocky Mountain State Games by Hugh Johnson. // The Gazette (Colorado Springs, Colo.) 07/28/2018. [interaktyvus] prieiga per M.Mažvydo bibliotekos rubriką „Užsienio šalių elektroniniai periodiniai leidiniai“ , žr. https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/elektroniniai-periodiniai-leidiniai // http://web.b.ebscohost.com [žiūrėta 2019-02-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-03-21

Dokumentiniai filmai apie neregių savarankiškas keliones


Du regos sutrikimų turintys jaunuoliai Yves Kilchör und Jonas Pauchard labai mėgsta lankytis užsienio šalyse, susipažinti su naujais žmonėmis ir kultūromis. Keliaudami jie pastebi, kad daugeliui žmonių  sunku įsivaizduoti, kaip  jie gali savarankiškai keliauti po nepažįstamas šalis. Aplinkinių nuostaba juos paskatino kreiptis į Šveicarijos televiziją su pasiūlymu sukurti dokumentinį filmą apie jų keliones. SRF programos kūrėjai susidomėjo  nauja idėja ir po pirmo susitikimo su Yves ir Jonas liko labai nustebinti. Porą metų vyko daugybė pokalbių ir praktinių filmavimo bandymų, kad jaunuoliai priprastų prie paties filmavimo proceso ir pavyktų spontaniškai užfiksuoti autentiškus kadrus. 2018 metų rudenį per SRF programą  buvo transliuoti trys dokumentiniai filmai „ Blindflug“  su garsiniu komentaru apie žingeidžių ir drąsių jaunuolių keliones. 

Yves ir Jonas tikisi, kad šie filmai supažindins visuomenę su aklųjų ir silpnaregių galimybėmis, galbūt  jų asmeninė patirtis paskatins ir kitus asmenys su regos sutrikimais savarankiškai keliauti, tik reiktų įsidėmėti, kad leidžiantis į  tokias keliones labai svarbu tinkamai joms pasiruošti, suplanuoti kelionės detales, parsisiųsti ir išnagrinėti žemėlapius, App‘us . Filmus galima peržiūrėti:  https://www.youtube.com/watch?v=NjPjG6-fcbg
Parengė Ina Praprovienė
Yves Kilchör und Jonas Pauchard.  Mit offenen Ohren in die Welt hinaus. [ interaktyvus] [2019-03-19] . Prieiga per internetą:  http://www.tactuel.ch/schwerpunkt-reisen-mit-offenen-ohren-in-die-welt-hinaus/


Sportininkas pamiršo norą laimėti: sustojo ir padėjo pargriuvusiam varžovui

JAV Kazenovijos miesto vidurinės mokyklos dvyliktokas Džeikas Tobinas savo kilniu poelgiu per kroso varžybas patraukė mokyklos vadovų, tėvų ir žiniasklaidos dėmesį. Jam iki finišo buvo likę nubėgti maždaug 200 metrų, kai jį pralenkė kitas bėgikas. Tai buvo Lukas Fartneris, labai blogai matantis Ferporto vidurinės mokyklos mokinys. Jis pralenkė Tobiną stačioje įkalnėje. Žiūrovai ragino Fartnerį paskubėti ir finišuoti pirmą, bet jis netikėtai paslydo ant šlapio grunto ir pargriuvo veidu į purvą. Nedvejodamas Tobinas pačiupo Fartnerį už pažastų ir padėjo atsikelti. Netrukus pribėgo Fartnerio padėjėjas. Taip visi trys ir kirto finišo liniją. Kazenovijos universiteto kroso treneris Džeisonas Hiatas pastebėjo, kad jam buvo įstabu matyti tokį vaizdą, nes Tobinas, užuot bėgęs iki finišo linijos ir laimėjęs varžybas, padėjo pargriuvusiam varžovui.

„Google“ piešinukas pasauliui primena apie japonų išradėją Seiichi Miyake

Seiichi Miyake išradimas – tai reljefinės šaligatvio plytelės, iš esmės pakeitusios aklųjų ir silpnaregių orientavimąsi aplinkoje. Sužinojęs, kad jo artimas draugas apako, Seiichi Miyake panoro kažkaip jam padėti. Šio troškimo vedinas jis 1965 m. sukūrė iki tol negirdėtą neregėtą būdą, padedantį regos negalią turintiems asmenims saugiai vaikštinėti dideliuose miestuose, geležinkelių stotyse, parkuose. 

Tenji plytelės prie laiptų, vedančių link išėjimo iš metro į gatvę. (Tdorante10/Creative Commons)
Tenji plytelės prie laiptų, vedančių link išėjimo iš metro į gatvę. (Tdorante10/Creative Commons)

Akli mokiniai mokosi programuoti, naudodamiesi dėlionėmis

San Francisko ne pelno organizacija „LightHouse for the Blind“ paskelbė, kad užmezgė bendradarbiavimą su „Apple“ siekdama, kad programavimas taptų labiau prieinamas akliems ar silpnaregiams mokiniams. „LightHouse for the Blind“ Medijų ir prieinamo dizaino laboratorijoje (MAD Lab) buvo sukurta nemokama iPad'ams skirta programėlė „Swift Playgrounds Tactile Puzzle Worlds“, skirta mokyti programuoti, kuri yra analogiška regintiesiems skirtai programėlei „Swift Playgrounds“. Be to, laboratorija „MAD Lab“ sukūrė 47 reljefinius objektus, atitinkančius tuos, kurie yra naudojami „Swift Playgrounds“pirmojo lygmens programavimo mokymuose. Reljefiniai elementai suteikia galimybę akliesiems orientuotis, remiantis lyta, ir įveikti „Swift Playgrounds“ žaidimo etapus. Jiems prieinamą programavimo patirtį praturtina pagalbinė medžiaga, į kurią įeina tekstas, išspausdintas unifikuotu anglų kalbos Brailio raštu ir dideliu šriftu, ir didelio kontrasto reljefinė tiflografika. Visa tai pagaminta pagal „Apple“ programą „Programuoti gali kiekvienas“ (Everyone Can Code). 

„Swift Playgrounds“ programėlės vaizdo iPad ekrane fragmentas
„Swift Playgrounds“ programėlės vaizdo iPad ekrane fragmentas


2019-03-07

Ar neregys gali „matyti“ vaizdus per automobilio langą?

Keistas klausimas, bet tai jau įmanoma. Neseniai  Ford automobilių gamintojų atstovybė Italijoje pakvietė į naujo įrenginio „Pajusk vaizdą“, pristatymą. Šis prietaisas akliesiems ir silpnaregiams suteikia galimybę, važiuojant automobiliu ir liečiant jo stiklą, sužinoti, kas matoma per automobilio langą. Renginyje be žurnalistų dalyvavo ir keletas neregių testuotojų. Vienas iš jų buvo ir  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos referentas neregys Feliksas Höglis.
Vaizdų atpažinimo prietaisas "Pajusk vaizdą"

Mokslininkai siekia suprasti, kokiu būdu aklieji „mato“ spalvas


Kaip rodo tyrimai, aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinę informaciją, bet ją supranta labai panašiai.
     Žurnalistas Peteris Reuellis iš Harvardo universiteto pristato įdomų mokslinį tyrimą apie spalvų suvokimo ypatumus, būdingus akliems ir regintiems žmonėms. Jis kaip pavyzdį pasirenka  vaivorykštę ir klausia, kaip ją įsivaizduojate Jei gerai matote, turbūt prisimenate lanku išsidėsčiusias spalvas, kurios pasirodo po lietaus suspindus saulei. Bet kaip vaivorykštę įsivaizduoja akli nuo gimimo žmonės? Kaip jie supranta spalvas, pavyzdžiui, ką mano apie vieną iš jų – raudoną? Į šiuos klausimus moksliniame darbe ieškojo atsakymų grupė tyrėjų, tarp kurių –  mokslininkas Alfonso Caramazza. Jis teigia, kad tarp aklųjų ir reginčiųjų įsivaizdavimo, kas yra vaivorykštė, daug panašumų, bet daug ir svarbių skirtumų.
Nors aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinius, jiems būdingas bendras abstrakčių vizualinių reiškinių supratimas, tokių kaip vaivorykštė ir spalvos. Tokia išvada padaryta atlikus tyrimą, paskelbtą 2018 m. gruodžio mėn. moksliniame žurnale „Nature Communications“.
„Kyla klausimas, kaip mes įsivaizduojame daiktus, neturinčius išorinės fizinės realybės – to, ką mes galėtume paliesti ar pauostyti, – svarsto tyrimo bendraautorius Caramazza. – Gerai pagalvojus, tai ne tik aklųjų problema; tai yra visų žmonių problema, kuri iškyla išgirdus nežinomą žodį, pavyzdžiui, „jonas“ arba „kvarkas“. Daugelis iš mūsų turi tik labai miglotą supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra tie daiktai. Jei pasikalbėsite su fizikais, jie gali suteikti jums teorinius, matematiškai tikslius apibūdinimus, tačiau nė vienas iš jų neturi konkretaus, fizinio atitikmens. Tas pats atsitinka akliesiems, kai jie nori suprasti, kas yra spalvos.“

Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius 2018 m.
Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius. Raimondos Eičinaitės-Lingienės nuotrauka.

2019-03-04

Muziejuje eksponuojamas Helenos Keler rašomasis stalas


Ant medinio stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.
Ant medinio Helenos Keler stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.

Viena muziejaus lankytoja pasakoja įspūdžius, apsilankiusi Amerikoje aklųjų muziejuje ir prisilietusi prie Helenos Keler rašomojo stalo. „Kai paliečiau Helenos Keler stalą, stovintį APH muziejuje, pagalvojau, kad jis niekuo nesiskiria nuo įprasto. Mano rankoms jis atrodė kaip stalas, kurį galima rasti bet kuriame biure: didelis stalas su dviem stalčių spintelėmis iš abiejų pusių, platus stalviršis ir medinė apsauga, sauganti popierių, kad jis nenuslystų žemėn. Tačiau įprasta šio eksponato išvaizda neatspindi to, kam jis priklausė. Prie jo Helena Keler parašė kai kuriuos geriausius savo darbus. Ji buvo rašytoja, pacifistė, feministė ir moterų bei aklų ir silpnaregių žmonių bendruomenės gynėja. Palietusi stalą, tarytum priartėjau prie Helenos Keler ir visko, ką ji per savo gyvenimą padarė.“

More Than Just a Desk: Helen Keller's Desk Displayed at the APH Museum by Jessica Minneci[interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/search?q=Helen+Keller%27s+Desk/ [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujas informacinis filmas



Regos sutrikimų turintiems asmenims vis sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti sukūrė informacinį filmą „Nematantis – ne aklas. Regos sutrikimų turintys asmenys ir jų profesinė veikla“. Filmas skirtas silpnaregiams ir specialistams, konsultantams. Jame pasakojama apie silpnaregių sunkumus ir galimybes  profesinėje veikloje. Filmo herojai – aktyviai dirbantys regos sutrikimų turintys asmenys, geri savo srities specialistai, sėkmingai derinantys  negalią su darbine veikla, nugalintys darbe iškylančius sunkumus ir problemas. Jie pasakoja apie darbą, asmeninius pasiekimus, darbe naudojamas tiflopriemones. Savo nuomonę išsako specialistai: ortoptistai, fizioterapeutai, Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugijos studijoms ir profesijai remti ekspertai. Filme įtikinamai pasakojama apie tai, kad silpstanti rega nėra pagrindas būti išstumtam iš darbinės veiklos, o raktas į sėkmę yra gebėjimas gyventi su negalia ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Filme padrąsinantys pavyzdžiai įrodo, kad naujų darbo technikų įsisavinimas ir modernių tiflopriemonių naudojimas padeda tęsti profesinę veiklą.
Filmą galite žiūrėti  adresu : http://www.dvbs-online.de/index.php/aktuelles/schwerpunkte

Parengė Ina Praprovienė
Taubner, Juliane.  Nicht sehend – nicht blind. Der neue Informationsfilm des DVBS ist da.[interaktyvus] [2018-12-06]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-marburger-beitr%C3%A4ge-2-2018#10_4



Septyni būdai pasijusti laimingiems, netekus regėjimo

Jess rašo, kad nusilpus regėjimui, bet kokio amžiaus žmogaus gyvenimas pasikeičia, pradeda kankinti nerimas dėl ateities. Nepriklausomai nuo to, ar buvo diagnozuota liga, kuri atims akių šviesą ateityje, ar rega negrįžtamai sutrikusi jau dabar, yra žingsnių, kuriuos neatidėliojant reikia žengti, kad gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Aklumas nėra gyvenimo pabaiga, tai tik gyvenimo būdo pasikeitimas, tvirtina rašinio autorė Jess Marion.
Piešinyje - mergina su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose
Piešinyje - mergina juoda suknele ir juodais akiniais su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose

2019-03-01

Išrasta priemonė neregiams lydėti

Pranešama, kad savo sumanymą „Blackwood“ dizaino apdovanojimui (BDA) pristatė žmonės, kurie sukūrė pasaitėlį „Ramble Tag“. BDA apdovanojimas skiriamas už išradimus, kurie keičia žmonių su negalia gyvenimą. „Ramble Tag“ pasaitėlį sukūrė Laura Maclean ir Tomas Forsythas. Pasaitėlis padeda aklųjų vedliams įveikti logistinius ir socialinius sunkumus, iškylančius, kai tenka lydėti prisilietimų nemėgstančius aklus asmenis.