Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2019-04-10

Aklumas ir grožis

Merginos veidas tarp delnų
Visos merginos nori būti gražios.

Sutrikusios regos moterys daro įtaką į jas dėmesio nekreipiančiai pramonei

Šiame straipsnyje pristatomos kelios aklos moterys, kurios nori būti gražios. Jos naudoja kosmetiką, nors nemato, kaip pačios atrodo.
    Kristina Ha (Christine Ha) yra virėja (galbūt skaitėte, jog ji yra televizijos konkurso „MasterChef“ nugalėtoja, žr. http://tiflotyra.labiblioteka.lt/2018/11/interviu-su-akla-vyriausia-vireja.html), be to, rašo valgių gaminimo knygas. Nors ši jauna moteris turi tik 20 proc. regos likutį (mato tik šešėlius), ji labai mėgsta darytis makiažą, pati pasidažo prieš pasirodydama per televiziją. Deja, grožio pramonė, kuri vis labiau stengiasi įtikti skirtingų religijų ir odos spalvos moterims, iki šiol ignoruoja turinčias regos negalią, tokias kaip Kristina Ha. Tai keista, ypač žinant liūdną statistiką, jog 36 milijonai žmonių visame pasaulyje yra visiškai akli, o 217 mln. turi labai sutrikusią regą.


Mokytis integruotai padeda speciali įranga

Konkordas yra JAV Naujojo Hempšyro valstijos sostinė. „Concord Monitor“ straipnyje aprašoma, kad Konkordo mokyklose integruotai sėkmingai mokosi dvi aklos mokinės. Viena iš jų, vardu Emma Miller, pačią pirmąją mokymosi „Pembroko akademija“ vadinamoje vidurinėje mokykloje dieną nuėjo į klasikinės anglų kalbos pamoką, ir mokytoja nustebo, nes akla mokinė buvo perskaičiusi beveik visas knygas iš privalomos literatūros sąrašo. Viską ji perskaitė Brailio raštu. Straipsnis nutyli, kur ji mokėsi anksčiau, prieš pradėdama mokytis integruotai. 

Tiflopedagogė Adrienne Shoemaker aklai mokinei pritaiko geometrijos užduotį, naudodamasi mašinėle „Perkins Brailler“
Tiflopedagogė Adrienne Shoemaker aklai mokinei pritaiko geometrijos užduotį, naudodamasi mašinėle „Perkins Brailler“

2019-04-01

Pietūs tamsoje plačiau atveria akis

 Visiškoje tamsoje puikiai besiorientuojantys 8 padavėjai visi turi sutrikusią regą.
Pietaujant tamsoje, nedegė netgi žvakės. Visiškoje tamsoje puikiai besiorientuojantys padavėjai visi turi sutrikusią regą. Padavėjas Darenas su balta lazdele.

„Uždėti abi rankas ant pečių žmogui, su kuriuo ką tik susipažinote, atrodo keista ir šiek tiek per intymu“, – rašo straipsnio autorė. Tačiau viename Davoso restorane šiais metais siūloma pramoga „Pietūs tamsoje“, ir lankytojai neturi kito pasirinkimo. Norintieji papietauti tamsoje turi uždėti ranką padavėjui ant peties, kad jis galėtų nuvesti prie staliuko. „Jei nebūtume fiziškai laikęsi už kažko, tikrai būtume suklupę“, – dalijasi įspūdžiais žurnalistė. Šis renginys buvo labai populiarus Davose šiais metais, nes restorane yra tik 50 vietų, o į konferenciją atvyko 3000 dalyvių.
     Gina Badenoch, socialinės įmonės „Capaxia“ įkūrėja ir šio renginio organizatorė tikisi, kad nauja paslauga patiks lankytojams ir restoranas galės išplėsti įdarbinamų žmonių įvairovę. Ji sako, kad pietūs tamsoje skirti ne akliesiems, bet regintiesiems, kad suvoktų, kaip dažnai jie žmones vertina tik pagal išvaizdą.
     Tamsoje mus susodino prie stalo. Tenka pasikliauti padavėju Darenu, kuris pastumia mūsų rankas prie lėškščių ir pasako, kur padėti stalo įrankiai, stiklinės ir duona.
     Po dviejų valandų užsidega šviesa ir mes išvystame mūsų padavėjus – pasirodo, jie visi yra sutrikusios regos žmonės. Mus tai sukrečia. O mūsų padavėjas Darenas, kuris mus vedė ir mikliai aptarnavo, pats naudojasi balta lazdele (žr. nuotrauką). Tarp kitko, apie pasimatymus tamsiame restorane „Comedy woman“ trupė turi parengusi trumpą spektaklį, žr. https://ok.ru/video/24501029420.
     Panašiame renginyje ponia Badenoch dalyvavo Meksikoje prieš 12 metų, tik ten reikėjo tamsoje pasivaikščioti miesto gatve. Tas pasivaikščiojimas taip moterį sukrėtė, kad ji nutarė, jog savo darbe pabandys pakeisti žmonių požiūrį į akluosius. Ji ne tik rengia pietus tamsoje, ji dar ir fotografė, taigi nusprendė neregius mokyti fotografuoti. Jos nuomone, tai įmanoma, nes aklieji gali fotografuoti remdamiesi garsais.

Davos 2019: How dining in the dark can open your eyes by Katie Hope // BBC News, Davos [interaktyvus] prieiga per:// https://www.bbc.com/news/business-46974590 [žiūrėta 2019-02-11]


Parengė Audronė Gendvilienė

Akli muzikantai jau gali groti orkestre


Sekti dirigentą akliesiems padeda išmanioji dirigento lazdelė, dar vadinama išmaniuoju batutu. Jis užtikrina, kad akli muzikantai galėtų groti orkestruose. Toks batutas sukurtas palyginti neseniai. Mikroschemų prigrūstas batutas belaidžiais signalais tikslius dirigento judesius perduoda į elektroninius ant riešų arba kulkšnių nešiojamus prietaisus, kuriuos dėvi akli arba silpnaregiai muzikantai. Prietaisų jutikliai paverčia signalus vibracijomis, todėl sutrikusios regos muzikantai gali pajusti ne tik ritmą, bet ir dirigento lazdelės judėjimą ore. „Toks batutas virpesiais atvaizduoja tai, ką mato regintys muzikantai“, – džiaugėsi dirigentas Charlesas Hazlewoodas, kuris sėkmingai išbandė šią technologiją su dešimčia muzikantų. Jie atliko Bethoveno penktąją simfoniją ir vieną šiuolaikinio kompozitoriaus kūrinį.
     Dirigentas Hazlewoodas yra britų Neįgaliųjų orkestro įkūrėjas. Šis orkestras grojo 2012 m. Londono parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje. Dirigentas tada dirigavo su naujuoju batutu. Orkestro muzikantai suprato dirigento judesius ir, jais vadovaudamiesi, žinojo, kada groti garsiau ar tyliau, intensyviau arba minkščiau.

Blind musicians could be able to join orchestras on equal terms by Charles Hymas, [interaktyvus] prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-03-25

Žurnalui „Mūsų žodis“ – 60

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnalui „Mūsų žodis“ šiemet sukanka 60 metų. Jis pradėtas leisti 1959 m. Lietuvos aklųjų organizacijos periodinė spauda šiemet taip pat mini 90 metų, nes 1929 m. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdyba išleido neperiodinio žurnalo „Mūsų aklieji“ pirmąjį numerį. Žurnalo redaktorius – V. Rickus-Rickevičius.
     Parodoje Tiflotyros skaitykloje eksponuojami žurnalo egzemplioriai reginčiųjų ir Brailio raštu, žurnalo redaktorių, bendradarbių nuotraukos, nuotraukų albumai. 
Antanas Jonynas

     „Mūsų žodžio“ 40-čiui skirtame leidinyje išspausdintas pluoštas darbuotojų prisiminimų apie darbą žurnale. Buvęs redaktorius Lionginas Ragėnas prisimena žurnalo pradžią. 1958-ųjų pabaigoje jį, Vilniaus universiteto studentą, Antanas Jonynas pakvietė dirbti aklųjų žurnale. Žurnalas jau turėjo savo pavadinimą, nes buvo surengtas konkursas, kuriame laimėjo Liongino Ragėno pasiūlytas pavadinimas „Mūsų žodis“. Žurnalo redakcija savo patalpų dar neturėjo, todėl vakarais darbuotojai rinkdavosi aklųjų draugijos pirmininko kabinete. Darbuotojai buvo trys: Antanas Jonynas – vyriausiasis redaktorius, Jonas Šakalys – atsakingasis sekretorius, ir žurnalistas Lionginas Ragėnas.
     

Apie gruodžio vidurį buvo parengtas beveik visas numeris. Netikėtai atliktas darbas nuėjo perniek, galbūt dėl to, kad sostinėje nerado redakcijai patalpų, ar kad partijos centro komitetas nepanorėjo leisti Jonynui būti dviejų žurnalų vyriausiuoju redaktoriumi (tada jis vadovavo dar ir „Moksleiviui“), ar kad Brailio rašto spaustuvė buvo kitame mieste, draugija nusprendė žurnalą leisti ne Vilniuje, bet Kaune. Visus tekstus trijulė perdavė kitam vyr. redaktoriui Antanui Baltramiejūnui. Bet kai iš spaudos išėjo „Mūsų žodžio“ pirmasis numeris, paaiškėjo, kad iš to, ką sukūrė pirmoji redakcija, nedaug kas buvo likę. Tekstų perdarymas ir nulėmė žurnalo suvėlavimą, todėl sausio numerį skaitytojai gavo tik kovo mėnesį. Daugiau įdomių prisiminimų skaitykite žurnalo „Mūsų žodis“ 1999 m. Nr. 12 priede.

Žurnalo „Mūsų žodis“ vyriausieji redaktoriai: Antanas Baltramiejūnas (959 Nr.1 – 1960 Nr.7);
Lionginas Ragėnas (1960 Nr.8 – 1963 Nr.7); Adolfas Venckevičius (1963 Nr.8 – 1996 Nr.6);
Vytautas Gendvilas (1996 Nr.7 – 2018 Nr.12); 
Ginta Čingaitė–Kiznienė (2019 Nr.1 – ...)
Paroda LAB Vilniuje, Tiflotyros skaitykloje, 202 kab., veikia iki balandžio 30 d.


Parengė Audronė Gendvilienė

Teismo nutartis: picerijos programėlė turi būti prieinama akliesiems

„Domino picerijos“ programėlės vaizdas telefono ekrane
„Domino picerijos“ programėlė 

Vienas supykęs aklas klientas, kuriam nepavyko su iPhone programėle pasirinkti įdaro ir užsisakyti picos, iškėlė bylą JAV įmonei 
„Domino picerija“ („Domino's pizza“). Iš pradžių jo ieškinys buvo atmestas, bet po apeliacijos ieškovas bylą laimėjo. Teismo nutartimi picerijų tinklo svetainė ir programėlė privalo būti visiškai prieinamos akliesiems. 
     Byla buvo iškelta dar 2016 metais. Neregys Guillermo Robles iškėlė šį ieškinį, nes, pasak jo, išmanieji telefonai tu integruotą ekrano skaitymo programą, su kuria aklieji gali naudotis internetu. Tačiau ši programa skaito tik tekstus ir nuotraukas, prie kurių prikabintas alternatyvus tekstas. „Domino picerijos“ atveju, picerijos programėlė ir interneto svetainė neturėjo alternatyvaus teksto ir klientas negalėjo nei susikomplektuoti picos ingredientų su „Pizza Builder“ įrankiu, nei užsisakyti picos. Ieškovas teigė, kad buvo pažeistas 1990 m. Neįgalių amerikiečių nediskriminavimo įstatymas, kuriame teigiama, kad įmonės neturi teisės neįgaliems asmenims neleisti naudotis jų prekėmis ir paslaugomis, nebent įmonių pastangos tai užtikrinti uždeda joms „pernelyg didelę naštą“.
     „Domino picerijos“ atstovė atsisakė komentuoti teismo išvadą. 
Ši laimėta byla gali tapti precedentu kitoms panašioms byloms kelti. Teismo spaudos agentūra pranešė, kad JAV yra iškelta dar viena panaši byla, kurioje aklas žmogus skundžiasi, kad jo ekrano skaitymo programinė įranga negali tinkamai perskaityti informacijos vieno prekybos tinklo interneto svetainėje. 

Domino's Pizza app must be accessible to blind people [interaktyvus] prieiga per: https://www.bbc.com/news/technology-46894463 [2019-01-24]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklų sunkiaatlečių pasiekimai


2018 m. liepos 28 d. klausantis džiaugsmingo Charleso Kingo balso, buvo sunku patikėti, kad prieš devynerius metus jis dar buvo benamis – namus prarado, kai susirgo prostatos vėžiu ir dėl paveldimos ūminės glaukomos apako. Tada jam buvo 59 metai. Kingas ėmė kilnoti svorius, norėdamas įveikti po apakimo apėmusią depresiją ir diabetą. Dabar Kingui 68, jis treniruojasi sporto salėje kartu su kitais šešiais aklais sportininkais, rengdamasis kasmetinėms Kolorado valstijos sunkiosios atletikos varžyboms.

Sunkiaatletis kelia štangą
Sunkiaatletis
     Pradėjęs kilnoti svorius 2009 m., jis greitai pelnė daugybę apdovanojimų. Kingas yra amžiumi vyriausias sutrikusios regos asmuo, atstovaujantis Jungtines Amerikos Valstijas tarptautinėse sunkumų kilnojimo varžybose. 2012 m. vyriškis pasiekė pasaulio rekordą štangos kėlimo rungtyje ir laimėjo aukso medalį Tarptautinės aklųjų sporto federacijos pasaulio žaidynėse. Tada jis iškėlė 184 kg. „Mes, aklieji sunkumų kilnotojai, ne visi esame čempionai, bet mes įrodėme, kad akli žmonės gali atlikti drąsių ir nuostabių dalykų“, – sakė Kingas.
     Kitas aklas sunkumų kilnotojas, 41 m. amžiaus Ronas Foxas, apako 2011 m. po konflikto su policija. Jis taip pat pradėjo kilnoti sunkumus. Švytėdamas entuziazmu, sportininkas sako nenorintis, kad padėjėjai jam pasakytų, kiek svorio uždėjo ant štangos varžybų metu. „Aš nenoriu žinoti, kiek uždėta ant štangos, tik kai pakeliu, galite man pasakyti, kiek ten buvo, – sakė Ronas Foxas.
     Abu vyrai yra JAV aklųjų sporto asociacijos nariai – organizacijos, siekiančios gerinti aklųjų ir silpnaregių gyvenimą ir kovoti su neigiamais stereotipais, susijusiais su aklais ir neįgaliai žmonėmis.

Blind Ambition: Blind powerlifters to compete in Rocky Mountain State Games by Hugh Johnson. // The Gazette (Colorado Springs, Colo.) 07/28/2018. [interaktyvus] prieiga per M.Mažvydo bibliotekos rubriką „Užsienio šalių elektroniniai periodiniai leidiniai“ , žr. https://www.lnb.lt/atradimai/duomenu-bazes/elektroniniai-periodiniai-leidiniai // http://web.b.ebscohost.com [žiūrėta 2019-02-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-03-21

Dokumentiniai filmai apie neregių savarankiškas keliones


Du regos sutrikimų turintys jaunuoliai Yves Kilchör und Jonas Pauchard labai mėgsta lankytis užsienio šalyse, susipažinti su naujais žmonėmis ir kultūromis. Keliaudami jie pastebi, kad daugeliui žmonių  sunku įsivaizduoti, kaip  jie gali savarankiškai keliauti po nepažįstamas šalis. Aplinkinių nuostaba juos paskatino kreiptis į Šveicarijos televiziją su pasiūlymu sukurti dokumentinį filmą apie jų keliones. SRF programos kūrėjai susidomėjo  nauja idėja ir po pirmo susitikimo su Yves ir Jonas liko labai nustebinti. Porą metų vyko daugybė pokalbių ir praktinių filmavimo bandymų, kad jaunuoliai priprastų prie paties filmavimo proceso ir pavyktų spontaniškai užfiksuoti autentiškus kadrus. 2018 metų rudenį per SRF programą  buvo transliuoti trys dokumentiniai filmai „ Blindflug“  su garsiniu komentaru apie žingeidžių ir drąsių jaunuolių keliones. 

Yves ir Jonas tikisi, kad šie filmai supažindins visuomenę su aklųjų ir silpnaregių galimybėmis, galbūt  jų asmeninė patirtis paskatins ir kitus asmenys su regos sutrikimais savarankiškai keliauti, tik reiktų įsidėmėti, kad leidžiantis į  tokias keliones labai svarbu tinkamai joms pasiruošti, suplanuoti kelionės detales, parsisiųsti ir išnagrinėti žemėlapius, App‘us . Filmus galima peržiūrėti:  https://www.youtube.com/watch?v=NjPjG6-fcbg
Parengė Ina Praprovienė
Yves Kilchör und Jonas Pauchard.  Mit offenen Ohren in die Welt hinaus. [ interaktyvus] [2019-03-19] . Prieiga per internetą:  http://www.tactuel.ch/schwerpunkt-reisen-mit-offenen-ohren-in-die-welt-hinaus/


Sportininkas pamiršo norą laimėti: sustojo ir padėjo pargriuvusiam varžovui

JAV Kazenovijos miesto vidurinės mokyklos dvyliktokas Džeikas Tobinas savo kilniu poelgiu per kroso varžybas patraukė mokyklos vadovų, tėvų ir žiniasklaidos dėmesį. Jam iki finišo buvo likę nubėgti maždaug 200 metrų, kai jį pralenkė kitas bėgikas. Tai buvo Lukas Fartneris, labai blogai matantis Ferporto vidurinės mokyklos mokinys. Jis pralenkė Tobiną stačioje įkalnėje. Žiūrovai ragino Fartnerį paskubėti ir finišuoti pirmą, bet jis netikėtai paslydo ant šlapio grunto ir pargriuvo veidu į purvą. Nedvejodamas Tobinas pačiupo Fartnerį už pažastų ir padėjo atsikelti. Netrukus pribėgo Fartnerio padėjėjas. Taip visi trys ir kirto finišo liniją. Kazenovijos universiteto kroso treneris Džeisonas Hiatas pastebėjo, kad jam buvo įstabu matyti tokį vaizdą, nes Tobinas, užuot bėgęs iki finišo linijos ir laimėjęs varžybas, padėjo pargriuvusiam varžovui.

„Google“ piešinukas pasauliui primena apie japonų išradėją Seiichi Miyake

Seiichi Miyake išradimas – tai reljefinės šaligatvio plytelės, iš esmės pakeitusios aklųjų ir silpnaregių orientavimąsi aplinkoje. Sužinojęs, kad jo artimas draugas apako, Seiichi Miyake panoro kažkaip jam padėti. Šio troškimo vedinas jis 1965 m. sukūrė iki tol negirdėtą neregėtą būdą, padedantį regos negalią turintiems asmenims saugiai vaikštinėti dideliuose miestuose, geležinkelių stotyse, parkuose. 

Tenji plytelės prie laiptų, vedančių link išėjimo iš metro į gatvę. (Tdorante10/Creative Commons)
Tenji plytelės prie laiptų, vedančių link išėjimo iš metro į gatvę. (Tdorante10/Creative Commons)

Akli mokiniai mokosi programuoti, naudodamiesi dėlionėmis

San Francisko ne pelno organizacija „LightHouse for the Blind“ paskelbė, kad užmezgė bendradarbiavimą su „Apple“ siekdama, kad programavimas taptų labiau prieinamas akliems ar silpnaregiams mokiniams. „LightHouse for the Blind“ Medijų ir prieinamo dizaino laboratorijoje (MAD Lab) buvo sukurta nemokama iPad'ams skirta programėlė „Swift Playgrounds Tactile Puzzle Worlds“, skirta mokyti programuoti, kuri yra analogiška regintiesiems skirtai programėlei „Swift Playgrounds“. Be to, laboratorija „MAD Lab“ sukūrė 47 reljefinius objektus, atitinkančius tuos, kurie yra naudojami „Swift Playgrounds“pirmojo lygmens programavimo mokymuose. Reljefiniai elementai suteikia galimybę akliesiems orientuotis, remiantis lyta, ir įveikti „Swift Playgrounds“ žaidimo etapus. Jiems prieinamą programavimo patirtį praturtina pagalbinė medžiaga, į kurią įeina tekstas, išspausdintas unifikuotu anglų kalbos Brailio raštu ir dideliu šriftu, ir didelio kontrasto reljefinė tiflografika. Visa tai pagaminta pagal „Apple“ programą „Programuoti gali kiekvienas“ (Everyone Can Code). 

„Swift Playgrounds“ programėlės vaizdo iPad ekrane fragmentas
„Swift Playgrounds“ programėlės vaizdo iPad ekrane fragmentas


2019-03-07

Ar neregys gali „matyti“ vaizdus per automobilio langą?

Keistas klausimas, bet tai jau įmanoma. Neseniai  Ford automobilių gamintojų atstovybė Italijoje pakvietė į naujo įrenginio „Pajusk vaizdą“, pristatymą. Šis prietaisas akliesiems ir silpnaregiams suteikia galimybę, važiuojant automobiliu ir liečiant jo stiklą, sužinoti, kas matoma per automobilio langą. Renginyje be žurnalistų dalyvavo ir keletas neregių testuotojų. Vienas iš jų buvo ir  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos referentas neregys Feliksas Höglis.
Vaizdų atpažinimo prietaisas "Pajusk vaizdą"

Mokslininkai siekia suprasti, kokiu būdu aklieji „mato“ spalvas


Kaip rodo tyrimai, aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinę informaciją, bet ją supranta labai panašiai.
     Žurnalistas Peteris Reuellis iš Harvardo universiteto pristato įdomų mokslinį tyrimą apie spalvų suvokimo ypatumus, būdingus akliems ir regintiems žmonėms. Jis kaip pavyzdį pasirenka  vaivorykštę ir klausia, kaip ją įsivaizduojate Jei gerai matote, turbūt prisimenate lanku išsidėsčiusias spalvas, kurios pasirodo po lietaus suspindus saulei. Bet kaip vaivorykštę įsivaizduoja akli nuo gimimo žmonės? Kaip jie supranta spalvas, pavyzdžiui, ką mano apie vieną iš jų – raudoną? Į šiuos klausimus moksliniame darbe ieškojo atsakymų grupė tyrėjų, tarp kurių –  mokslininkas Alfonso Caramazza. Jis teigia, kad tarp aklųjų ir reginčiųjų įsivaizdavimo, kas yra vaivorykštė, daug panašumų, bet daug ir svarbių skirtumų.
Nors aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinius, jiems būdingas bendras abstrakčių vizualinių reiškinių supratimas, tokių kaip vaivorykštė ir spalvos. Tokia išvada padaryta atlikus tyrimą, paskelbtą 2018 m. gruodžio mėn. moksliniame žurnale „Nature Communications“.
„Kyla klausimas, kaip mes įsivaizduojame daiktus, neturinčius išorinės fizinės realybės – to, ką mes galėtume paliesti ar pauostyti, – svarsto tyrimo bendraautorius Caramazza. – Gerai pagalvojus, tai ne tik aklųjų problema; tai yra visų žmonių problema, kuri iškyla išgirdus nežinomą žodį, pavyzdžiui, „jonas“ arba „kvarkas“. Daugelis iš mūsų turi tik labai miglotą supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra tie daiktai. Jei pasikalbėsite su fizikais, jie gali suteikti jums teorinius, matematiškai tikslius apibūdinimus, tačiau nė vienas iš jų neturi konkretaus, fizinio atitikmens. Tas pats atsitinka akliesiems, kai jie nori suprasti, kas yra spalvos.“

Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius 2018 m.
Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius. Raimondos Eičinaitės-Lingienės nuotrauka.

2019-03-04

Muziejuje eksponuojamas Helenos Keler rašomasis stalas


Ant medinio stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.
Ant medinio Helenos Keler stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.

Viena muziejaus lankytoja pasakoja įspūdžius, apsilankiusi Amerikoje aklųjų muziejuje ir prisilietusi prie Helenos Keler rašomojo stalo. „Kai paliečiau Helenos Keler stalą, stovintį APH muziejuje, pagalvojau, kad jis niekuo nesiskiria nuo įprasto. Mano rankoms jis atrodė kaip stalas, kurį galima rasti bet kuriame biure: didelis stalas su dviem stalčių spintelėmis iš abiejų pusių, platus stalviršis ir medinė apsauga, sauganti popierių, kad jis nenuslystų žemėn. Tačiau įprasta šio eksponato išvaizda neatspindi to, kam jis priklausė. Prie jo Helena Keler parašė kai kuriuos geriausius savo darbus. Ji buvo rašytoja, pacifistė, feministė ir moterų bei aklų ir silpnaregių žmonių bendruomenės gynėja. Palietusi stalą, tarytum priartėjau prie Helenos Keler ir visko, ką ji per savo gyvenimą padarė.“

More Than Just a Desk: Helen Keller's Desk Displayed at the APH Museum by Jessica Minneci[interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/search?q=Helen+Keller%27s+Desk/ [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujas informacinis filmas



Regos sutrikimų turintiems asmenims vis sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti sukūrė informacinį filmą „Nematantis – ne aklas. Regos sutrikimų turintys asmenys ir jų profesinė veikla“. Filmas skirtas silpnaregiams ir specialistams, konsultantams. Jame pasakojama apie silpnaregių sunkumus ir galimybes  profesinėje veikloje. Filmo herojai – aktyviai dirbantys regos sutrikimų turintys asmenys, geri savo srities specialistai, sėkmingai derinantys  negalią su darbine veikla, nugalintys darbe iškylančius sunkumus ir problemas. Jie pasakoja apie darbą, asmeninius pasiekimus, darbe naudojamas tiflopriemones. Savo nuomonę išsako specialistai: ortoptistai, fizioterapeutai, Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugijos studijoms ir profesijai remti ekspertai. Filme įtikinamai pasakojama apie tai, kad silpstanti rega nėra pagrindas būti išstumtam iš darbinės veiklos, o raktas į sėkmę yra gebėjimas gyventi su negalia ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Filme padrąsinantys pavyzdžiai įrodo, kad naujų darbo technikų įsisavinimas ir modernių tiflopriemonių naudojimas padeda tęsti profesinę veiklą.
Filmą galite žiūrėti  adresu : http://www.dvbs-online.de/index.php/aktuelles/schwerpunkte

Parengė Ina Praprovienė
Taubner, Juliane.  Nicht sehend – nicht blind. Der neue Informationsfilm des DVBS ist da.[interaktyvus] [2018-12-06]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-marburger-beitr%C3%A4ge-2-2018#10_4



Septyni būdai pasijusti laimingiems, netekus regėjimo

Jess rašo, kad nusilpus regėjimui, bet kokio amžiaus žmogaus gyvenimas pasikeičia, pradeda kankinti nerimas dėl ateities. Nepriklausomai nuo to, ar buvo diagnozuota liga, kuri atims akių šviesą ateityje, ar rega negrįžtamai sutrikusi jau dabar, yra žingsnių, kuriuos neatidėliojant reikia žengti, kad gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Aklumas nėra gyvenimo pabaiga, tai tik gyvenimo būdo pasikeitimas, tvirtina rašinio autorė Jess Marion.
Piešinyje - mergina su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose
Piešinyje - mergina juoda suknele ir juodais akiniais su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose

2019-03-01

Išrasta priemonė neregiams lydėti

Pranešama, kad savo sumanymą „Blackwood“ dizaino apdovanojimui (BDA) pristatė žmonės, kurie sukūrė pasaitėlį „Ramble Tag“. BDA apdovanojimas skiriamas už išradimus, kurie keičia žmonių su negalia gyvenimą. „Ramble Tag“ pasaitėlį sukūrė Laura Maclean ir Tomas Forsythas. Pasaitėlis padeda aklųjų vedliams įveikti logistinius ir socialinius sunkumus, iškylančius, kai tenka lydėti prisilietimų nemėgstančius aklus asmenis. 



2019-02-28

17 gerų pavyzdžių, kaip valstybė gali pasirūpinti neregiais

Europos aklųjų sąjungos svetainėje pateikiamas pluoštas pavyzdžių iš Europos šalių, kuriuos Europos aklųjų sąjungos specialistai atrinko kaip sektiną, gerąją praktiką. Apžvelgsime jų keletą.
     Neįgalumo pašalpos. Tokiu būdu suteikiama parama tiek neįgaliems darbuotojams, tiek jų darbdaviams. Ypač geras pavyzdys – Prancūzijoje veikianti neįgalumo pašalpų sistema. Neįgalumo pašalpa siekiama kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su negalia (pvz., sumokėti už trečiosios šalies pagalbą, už priemones, reikalingas savarankiškam gyvenimui, už šuns vedlio priežiūrą). Nuo 2005 m. visi neįgalūs Prancūzijos piliečiai gali gauti šią pašalpą, ja gali naudotis ir aklieji, nepriklausomai nuo to, kad gauna kitų pajamų patys arba jų turi šeimos nariai. Neįgalumo pašalpa yra puiki paskata norintiems dirbti.
     Kitas geras pavyzdys – Šveicarija, kur invalidumo draudimas suteikia žmonėms galimybę parodyti savo įgūdžius atviroje darbo rinkoje. Pirmuosius tris–šešis neįgalumo mėnesius apdraustasis gauna pašalpą, vadinamuosius dienpinigius. Darbdaviai, per šį laikotarpį per valstybinę įdarbinimo agentūrą įdarbinę invalidumo draudimu apdraustąjį asmenį, gauna finansinę paramą, kuri mokama ne ilgiau kaip 180 dienų ir sudaro net 100 Šveicarijos frankų per dieną.

Pirmasis aklųjų garso įrašų studijos mikrofonas


Amerikos aklųjų spaustuvės APH muziejus pristato originalų mikrofoną, kuris maždaug 1940 m. Amerikos aklųjų spaustuvės (APH) garso įrašų studijoje buvo naudojamas aklųjų garsinėms knygoms įrašyti. APH pradėjo garsinti knygas akliesiems 1937 m. JAV nacionalinės aklųjų bibliotekos užsakymu. Minėtasis mikrofonas buvo sukurtas Bell’o laboratorijoje XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Po dešimtmečio „Western Electric“ įmonė šį mikrofoną perdirbo, pritaikydama 15 kHz dažniui. Jis panašus į juodą biliardo kamuoliuką, o kad įrašo kokybė būtų geresnė, ant jo buvo pritvirtintos apvalios formos grotelės. Jos bekryptį mikrofoną pavertė pusiau kryptiniu, tinkamu garsinėms knygoms įrašinėti APH studijoje.

Throwback Thursday Object: Early Talking Book Studio Microphone [interaktyvus] prieiga per:
http://www.fredshead.info/search/label/Audio%20books [2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Nemokamos programėlės padeda skaityti geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms


Kognityviosios neurologijos profesorius Robinas Walkeris kartu su Londono universiteto „Royal Holloway“ mokslininkų komanda sukūrė dvi nemokamas programėles, skirtas padėti skaityti geltonosios dėmės degeneraciją turintiems žmonėms, naudojant teksto slinktį (ir ekscentrinio žiūrėjimo techniką). Žmonės, kurie beveik nebeturi centrinės regos dėl geltonosios dėmės degeneracijos, teigia, kad viena iš sunkiausių jų užduočių yra skaitymas, ir kad abi programėlės padeda išspręsti šią problemą. Minėtos programėlės yra „MD_evReader App“ ir „EV News“.

„EV News“
„EV News“


Apie „MD_evReader“ 
Programėlė atvaizduoja tekstą taip, kad jį būtų patogiau skaityti su planšetėmis („iPad“ arba „Android“) – tekstą atvaizduoja po vieną eilutę, panašiai kaip naujienų srautą. Galimybė perstumti tekstą eilutė po eilutės labai pagelbėja geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms, kuriems praverčia ekscentrinio žiūrėjimo technika – žiūrėjimas ne tiesiai, bet tarytum pro šalį. Programėlę „MD_evReader“ sukūrė profesorius R. Walkeris, jam talkino Jungtinės Karalystės sergančiųjų geltonosios dėmės degeneracija draugija.
Apie „EV News“
     Ją taip pat sukūrė tas pats profesorius R. Walkeris, jam padėjo Londone įsikūrusi skaitmeninių produktų studija „Codica“. Su šia programėle geltonosios dėmės degeneracija sergantys asmenys, žiūrėdami ekscentriniu būdu, skaito portalų naujienas ir straipsnius, stumdami tekstą iš dešinės į kairę.

Free Apps Designed to Help People with Macular Degeneration Read by Charlotte Cushman on Dec 13, 2018 [interaktyvus] prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/technology/free-apps-designed-help-people-macular-degeneration-read?fbclid=IwAR3rLoTSM_zToRzNoUwHHLvJ5v5Jrmtg9t9wpWGuvgtN07cpc6WySchRpCA [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

„iBoB“ virtualioji pritaikyta tęstinių mokymų platforma



Vokietijoje dirba apie 66 000 regos sutrikimų turinčių asmenų. Norėdami tobulinti profesinę kvalifikaciją jie susiduria su trukdžiais, taip pat su problemomis susiduria ir darbdaviai bei lektoriai. Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti, įgyvendindama projektą iBoB (liet. Pritaikytas įtraukusi profesinis mokymas), sukūrė pirmąją pritaikytą tęstinio mokymo interneto platformą.
Internetinė svetainė veikia nuo balandžio mėnesio adresu  weiterbildung.dvbs-online.de. Ji buvo išsamiai pristatyta tiflopriemonių parodoje „SightCity“ ir sulaukė didelio dirbančiųjų su regos sutrikimais, socialinio draudimo specialistų ir neįgaliųjų atstovų dėmesio. Svetainėje pateikiama apie 130 neregiams pritaikytų mokymo programų skirtingomis temomis: ekonomikos, kompiuterijos, sveikatos apsaugos, kalbų ir kt. Be mokymo kursų platformoje teikiamos konsultacijos, padedami įvertinti  dirbančiojo gebėjimai, potencialios galimybės, specialistai tarpusavyje gali dalintis patirtimi ir dalykine literatūra.
Kodėl platforma yra prieinama? Visi mokymų vykdytojai išsamiai paaiškina savo pasiūlymo struktūrą nuo registracijos procedūros iki kursų ir egzaminų eigos. Raštu išdėstomos sąlygos, dokumentų formatai ir pateikiami keli konkretūs pavyzdžiai. Regos sutrikimų turintys asmenys, besidomintys tęstiniu mokymu, vadovaudamiesi pateiktais aprašymais gali įvertinti, ko tikėtis iš mokymų, ar jie sugebės įvykdyti reikalavimus. „iBoB“ projektas yra nemokamas, nes jį iš Kompensacijų fondo lėšų finansuoja Vokietijos federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Parengė Ina Praprovienė
Juliane Taubner. iBoB: Barrierefreie Weiterbildungsplattform ist online. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#37


2019-02-18

Aklas vyras sėkmingai dalyvavo „Aukščiausios pavaros“ lenktynėse

Buvęs britų Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) greitosios medicinos pagalbos darbuotojas dr. Amitas Patelis 2013 metais netikėtai visiškai prarado regėjimą. Nors jo darbas gelbstint gyvybes baigėsi ir greitosios pagalbos automobilį teko pamiršti, su raudonos spalvos „Toyota GT86“ jis dalyvavo žymiausių pasaulio automobilių parodomosiose lenktynėse „Top Gear“. Ponas Patelis šį automobilį vairavo „Protingai greito automobilio“ rungtyje garsiojoje Dunsfoldo žiedinėje bandomojoje trasoje. Jis užėmė devintą vietą, parodydamas rezultatą 1: 46.58. 

Dr. Amitas Patelis prie raudono automobilio „Toyota GT86“
Dr. Amitas Patelis prie automobilio „Toyota GT86“

Kas geriau – mokytis iš garsinių ar Brailio rašto vadovėlių?


Tinklaraštyje „Fred’s Head“ (liet. „Fredo galva“), kurį rengia „Amerikos aklųjų spaustuvė“ (angl. „American Printing House for the Blind“), apstu akliesiems ir silpnaregiams naudingos informacijos, straipsnių, patarimų, metodų, netgi vadovų, kuriuos parašė regintys žmonės arba patys aklieji ir silpnaregiai.  Tinklaraščio pavadinime panaudotas Fredo Gissoni vardas – žmogaus, kuris garsus tuo, kad gali nė nemirktelėjęs atsakyti į daugybę klausimų apie akluosius ir aklumą.
Studentė skaito knygą Brailio raštu
Studentė skaito knygą Brailio raštu
Šiame straipsnelyje, pavadintame „Brailio raštas kartu su garsinėmis knygomis“, svarstoma, koks mokymosi būdas akliems aukštųjų mokyklų studentams geresnis – mokytis iš garsinių, Brailio rašto knygų, o gal iš abiejų tipų šaltinių. Autorė rašo, kad ir Brailio raštas, ir garsinės knygos turi savo pranašumų ir trūkumų, bet jei studentai naudosis abiem, mokymasis taps kokybiškesnis. JAV aukštosiose mokyklose aklieji ir silpnaregiai maždaug per mėnesį gauna Brailio raštu išspausdintus vadovėlius, bet dauguma jų mokosi iš garsinių vadovėlių. Universitetų prieinamumo skyrių darbuotojai suranda organizaciją, kuri atspausdins vadovėlį Brailio raštu. Iš jo patogu mokytis grafikų, diagramų, susipažinti su planais ir žemėlapiais. Studentai gali mokytis matematikos, kitų tiksliųjų mokslų, geografijos, užsienio kalbų. Pastaruoju atveju tenka išmokti užsienio kalbos Brailio abėcėlę.
     Mokant Brailio raštą, lengva konspektuoti, užsirašinėti. Žinoma, savo pastabas galima įsirašyti, o vėliau išklausyti savo murmėjimo kalbant lektoriui garso įrašą, bet geriau prie kompiuterio prijungti Brailio užrašinę „BrailleNote“ ir tvarkingai sukonspektuoti paskaitą. Straipsnio autorė teigia, kad ji naudodamasi Brailio užrašine ne tik konspektuoja, bet ir patikrina korektūrą. Lengva pataisyti rašinio stilių, sintaksę, skyrybą. Ji studijuoja kūrybinio rašymo magistrantūrą, todėl eilėraščius kuria Brailio raštu, nes taip geriau suvokia, kur baigiasi viena eilutė ir kur prasideda kita. Kita vertus, naudojantis kalbos sintezatoriumi patogu naršyti internete ir ieškoti reikiamos informacijos, o garsinės knygos neužima daug vietos lentynoje ir iš bibliotekos jas galima pasiimti nemokamai. Jas galima skaityti su skaitymo įrenginiais „Victor Reader“ ir kt. Taigi studentai turėtų būti lankstūs ir rašyti bei skaityti Brailio raštu, taip pat pagal aplinkybes naudotis garso įrašais ir balso sintezatoriumi.

Braille and Audio Together: Enhancing the Collegiate Learning Environment by Jessica Minneci [interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/2018/12/braille-and-audio-together-enhancing.html?fbclid=IwAR3nZPXclpbRoUzaTDsnrnL840GG7BTEnAyH8bwiu-Ti1W4Lk9A0_DId3UY [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

3D spausdinimas padėjo aklai nėščiai moteriai pamatyti savo dar negimusį kūdikį

Kai būsima mama Tatjana Guerra iš Brazilijos nuėjo į įprastą ultragarso patikrą, ji negalėjo ekrane pamatyti savo kūdikio, vardu Murilo. Tatjana visiškai apako 17 metų amžiaus, todėl gyvenime jai tenka kliautis kitais pojūčiais. Ultragarso tyrimo metu gydytoja paklausė: „Jei galėtumėte jį paliesti, ar tai jums padėtų suprasti, kaip jis atrodo?“ Kai nėščia moteris virpančiu balsu pasakė „taip“, jai į rankas buvo paduota kažkas nuostabaus. 

Tatjana Guerra liečia 3D būdu atspausdinto kūdikio atvaizdą
Tatjana Guerra liečia 3D būdu atspausdinto kūdikio atvaizdą

Įtraukiosios vaikiškos knygelės

Įtraukiąsias vaikiškas knygeles kartu gali skaityti ir regintys, ir neregiai. Vaikiškos knygelės reginčiųjų raštu puslapiai sunumeruojami Brailio raštu, knygelės tekstas parašomas irgi Brailio raštu – taip tą patį tekstą vienu metu galima skaityti ir reginčiųjų, ir Brailio raštu. Brailio raštu pateikiami ir iliustracijų aprašymai. Regintys ir neregintys vaikai kartu gali skaityti ir susipažinti su iliustracijomis. Marburgo aklųjų gimnazijoje kuriamas įtraukiąsias knygeles neregiams pritaiko akla trijų reginčių vaikų mama Wenske Gemril ir Brailio spaustuvės darbuotojai. Knygeles galima rasti bibliotekos elektroniniame kataloge arba gimnazijos elektroninėje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ne tik knygelių laisvalaikiui, bet ir mokomosios medžiagos. Internetinės parduotuvės adresas www.inklusion-jetzt.de
Įtraukioji knygelė Henrietos turistinis traukinys
Įtraukioji knygelė Henrietos turistinis traukinys

Teksto autorius James Krüss
Dailininkė Lisl Stich
Knygelė su taktilinėmis iliustracijomis, joje pasakojamos linksmos kelionių istorijos reginčiųjų ir Brailio raštu. Taip pat pridedamas medinis garvežiukas, su kuriuo žaisdami vaikai gali patys kurti savo kelionių istorijas. Knygelės kaina 32 eurai.

Parengė Ina Praprovienė
Thorsten Büchner. Inklusive Kinderbücher aus der blista. [interaktyvus] [2018-12-18]. Prieiga per internetą:  http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#26

2019-02-13

Garsines knygas skaito skaitymo sutrikimų turintys vaikai


Straipsnyje mokytoja, darbo su dislektikais specialistė rašo apie garsinių knygų naudą skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.

Berniukas skaito garsinę knygą su ausinėmis, rankose skaityklė, jis sėdi bibliotekoje ant grindų
Berniukas skaito garsinę knygą

Marcelis Heimas troško įgyvendinti savo svajonę ir jam nesutrukdė net aklumas

Marcelis Heimas (dešinėje)
Marcelis Heimas (dešinėje) 

Marcelis Heimas svajojo pakeliauti po pasaulį, skirtingose šalyse dirbdamas virėju. Jis jau buvo baigęs virėjų mokyklą, kai nutiko blogiausia, kas pakeitė jo gyvenimą. Sulaukęs dvidešimties staiga per penkis mėnesius apako nuo Lėberio paveldimosios optinės neuropatijos. Teko keisti profesiją – Viuzburgo aklųjų mokymo centre įgijo kompiuterių specialisto profesiją. Neradęs darbo pagal profesiją, įsidarbino gidu Frankfurto muziejuje „Dialogas tamsoje“. Čia lankytojams pasakodavo apie aklųjų gyvenimą. Frankfurte Marcelis bendradarbiavo ir projekte, supažindinančiame visuomenę su aklųjų futbolu. Užsiėmimai su mokiniais, neįgaliuosius priimančiais atviriau ir kitaip nei suaugusieji, Marcelį paskatino sukurti nuosavą renginių restoraną. Dar jaunystėje jis puoselėjo svajonę įgyti virėjo patirties ir atidaryti restoraną, kuriame lankytojus planavo vaišinti įvairių šalių virtuvių patiekalais. Bet žaibiškai užklupus nepagydomai ligai jau buvo visiškai netekęs vilties įgyvendinti savo svajones. Ir staiga atrado savyje jėgų siekti užsibrėžto tikslo. Nepaisydamas negalios Marcelis atkakliai dirbo ir jam pavyko Gernsheime įkurti restoraną „RealBlind“ (liet. „tikrai aklas“), kuriame jis yra ir šeimininkas, ir virtuvės šefas, ir didžėjus, ir edukacinių užsiėmimų organizatorius bei vedėjas, supažindinantis su aklųjų kasdienybe ir aklųjų futbolu. Moksleiviams ir suaugusiesiems skirtuose edukaciniuose renginiuose Marcelis pirmiausia paprašo reginčiųjų jį palydėti, tada papasakoja, kaip reikėtų teisingai palydėti aklą žmogų. Pademonstruoja ir keletą tiflopriemonių, pavyzdžiui, baltąją lazdelę, parodo šunį vedlį, atsako į pačius įvairiausius klausimus: kaip gamina valgį, tvarko namus, eina apsipirkti, skutasi ir pan. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jo restorane vyksta vakarienės tamsoje, o penktadieniais organizuojami šokių vakarai, kuriose jis tampa didžėjumi.
Daugiau apie restoraną „RealBlind“ rasite svetainėje
https://realblind.jimdo.com
Parengė Ina Praprovienė
Man muss an seine Träume glauben. [interaktyvus][2018-12-04]. Prieiga per internetą: https://sichtweisen-archiv.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-08-2018.html#Mens0818.2.2

Norintiems išmokti groti gitara akliesiems skirta programėlė „Audiochords“


2018 m. rudenį bendrovė „Samsung Brazil“ sukūrė programėlę „Audiochords“, kuri sutrikusios regos asmenims padeda mokytis skambinti gitara neatitraukiant rankos, nes nebereikia skaityti natų Brailio raštu.
     Mokymasis groti gitara regos negalią turintiems žmonėms kelia nepaprastus iššūkius. Grojimą dažnai tenka nutraukti, nes reikia pasitikrinti Brailio rašto natas – ar grojami teisingi akordai.
Jaunuolis mokosi groti, naudodamasis „Audiochords“
Jaunuolis mokosi groti, naudodamasis „Audiochords“

Sėkmingo įtraukumo į darbo rinką pavyzdys

Silpnaregis Marco Österlen, padedamas Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro darbuotojų, tapo arklių prižiūrėtojo pagalbininku.
Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro konsultantai džiaugiasi galėję padėti silpnaregiam jaunuoliui rasti svajonių darbą.
Silpnaregis Marco Österlen svajojo apie darbą sodininkystės srityje. 2011 m. jaunuolis įgijo sodininkystės padėjėjo specialybę, tačiau dėl labai silpnos regos jam nepavyko įsidarbinti. Tada tėvo paskatintas Marco Österlen kreipėsi į centro specialistus, kurie pasiūlė atlikti praktiką žirgyne. Nors jaunuolio rega neleido atlikti visų arklių prižiūrėtojo pareigybėms priskiriamų darbų, jam pagal projektą „Įtraukumas ir inovacijos“ buvo pasiūlyta atlikti praktiką žirgyne. Marco labai patiko darbas su arkliais ir jis norėjo jį dirbti. Konsultacijų centro specialistai kreipėsi į žirgyno šeimininkus dėl Marco įdarbinimo. Žirgyno šeimininkai ir darbuotojai geranoriškai prisidėjo prie iniciatyvos, padėjo surasti užduočių, kurias Marco Österlen sugebėtų atlikti ir taip įgyti darbo patirties. Taip pat Markui buvo pasiūlyta mokytis arklių masažo, kuris būtinas, kad arkliai būtų tinkamos fizinės būklės. Bendromis darbdavio, darbuotojų, reabilitacijos konsultanto ir paties silpnaregio jaunuolio pastangomis regos sutrikimų turintį asmenį sėkmingai pavyko įtraukti į darbo rinką.
Parengė Ina Praprovienė
Isabella Brawata. "Ich kann die Pferdeäpfel nicht finden!" - Mit vereinten Kräften zum Traumberuf. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#14



Aklieji internautai siekia geresnio interneto prieinamumo ir ugdo visuomenę

Aklajam nemalonu, kai jį pavadina melagiu, o interneto komentatoriai kritinių pastabų dažnai nešykšti. Kiekvieną kartą, kai straipsnio autorius internete praneša apie savo sutrikusią regą, kas nors būtinai parašo: „Jei nematai, tai kaip parašei šį savo komentarą?“ Kiekvieną kartą tenka aiškinti, kad aklieji naudojasi internetu ne ką mažiau už reginčius. Todėl į „YouTube“ portalą aktyvūs aklieji pradėjo kelti filmukus apie savo gyvenimą, pavyzdžiui, kaip jie prižiūri kambarinius augalus arba kaip supranta tokias sąvokas, kaip permatomas arba atspindintis šviesą, kaip naudojasi „Instagram“, kaip reaguoja programėlės „Tinder“ parinkti draugai, sužinoję, kad jie nemato ir pan.

Tokiu būdu aklieji, aktyvūs „YouTube“ portalo naudotojai, keliantys į jį savo failus, šviečia plačiąją visuomenę. Šia veikla susidomi vis daugiau aklųjų. Vienas neregys, vardu Tomas Edisonas, papasakojo, kaip norėjo „YouTube“ bazėje rasti filmą apie atogrąžų audrą. Jis nuliūdo, supratęs, kad ten viskas vizualu. Taip 2011 m. „YouTube“ atsirado kanalas, pavadintas „Aklieji kritikuoja filmus“ (Blind film critic). Tada šis portalas buvo dar visai nepritaikytas akliesiems. Su kalbos sintezatoriaus pagalba nebuvo galima rasti, kur mygtukas, skirtas paleisti ar sustabdyti vaizdo klipą. Jau nekalbant apie komentarų paskaitymą. Tomas Edisonas pastebi, kad ekrano skaitymo programos veikia tik tais atvejais, jei turinio kūrėjai į atitinkamus alternatyvaus teksto laukus įveda informaciją. Kitaip kalbos sintezatorius skaito „mygtukas, mygtukas“, o koks tai mygtukas – nežinia.

Meet the blind youtubers making the internet more accessible [interaktyvus] prieiga per:

https://www.wired.com/story/blind-youtube-creators/?fbclid=IwAR3gFSljqbMFM5Jo_UPvWCtaXrpQ0ofrbgV_6l9OGwHd4G7KzJbYJooE0Ac [žiūrėta 2019-01-23]

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-02-07

Ypatingas fotografas


Thomas Schwellenbachas gimė 1980 metais. Kadangi jis neatpažįsta spalvų, jo akys labai jautrios šviesai ir jam labai sunku orientuotis aplinkoje dėl besidvejinančių ir išplaukiančių objektų kontūrų, jis niekada nebuvo priimtas į jokius profesionalių fotografų mokymus, bet fotografuoti mėgo. Pirmąjį paprastą fotoaparatą jam padovanojo tėvas. Sulaukęs keturiolikos Thomas  jau fotografavo su veidrodiniu objektyvu. Dėl silpnos regos įgijo fizioterapeuto specialybę, o fotografuoti išmoko pats. Dabar dirba laisvai samdomu fotografu, darančiu nespalvotas fotografijas. Daugelis klientų lieka labai  patenkinti fotografo darbais.
Savo atkakliu darbu ir užsispyrimu jis hobį pavertė savo profesija. Pragyvenimui jis užsidirba ne tik fotografuodamas, bet ir organizuodamas seminarus apie portretų fotografavimą. Daugiau apie Thomo Schwellenbacho veiklą galite sužinoti interneto puslapyje www.thomasschwellenbach.de.
Parengė Ina Praprovienė
Troltenier,  Imke. Ein besonderer Fotograf. [interaktyvus][2018-12-17]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#15

Projektas UBIS


Pagal programą „Erasmus+“ Marburgo aklųjų gimnazija kartu su partneriais  pradėjo vykdyti projektą UBIS (Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students – liet. Universali informacijos akliems ir silpnaregiams moksleiviams bazė). Projekto tikslas – sukurti universalią informacijos bazę (3D spausdinimas, prieinamos medijos ir pan.), kurioje būtų kaupiama informacija apie specifinius aklųjų ir silpnaregių besimokančiųjų poreikius ir padėtų jiems įgyti ir lavinti reikalingas kompetencijas.
Tiflopedagogai ir techniniai specialistai taip pat siekia sukurti vienodas  pedagogines koncepcijas, kurios padėtų akliems ir silpnaregiams moksleiviams įsisavinti mokslo žinias, pasitelkiant naujas taktilines priemones ir medijas. Visa informacija būtų laisvai prieinama visiems pedagogams ir padėtų mokyti regos sutrikimų turinčius jaunuolius. 
Projekto uždaviniai:
Sukurti rekomendacijas, kaip kurti 3D modelius akliems ir silpnaregiams moksleiviams. 
Sukurti metodinius nurodymus pedagogams, kaip pamokose naudoti trimačius modelius ir medijas.
Sukurti europinę laisvai prieinamą universalią duomenų bazę su talpyklomis.  
Vienoje duomenų bazės talpykloje būtų skelbiami vienas arba keli 3D modeliai, išsamus jų aprašymas, kaip modelius panaudoti pamokoje, taip pat  papildoma informacija mokytojams ir mokiniams.
Projekte dalyvauja Bertranžo (Liuksemburgas), Marburgo, Diusburgo (Vokietija), Vienos (Austrija), Karališkojo instituto (Nyderlandai) aklųjų mokyklos.
Pirmasis projekto partnerių susitikimas įvyko 2017 m. pabaigoje Liuksemburge. Tris dienas dalyviai keitėsi patirtimi, diskutavo apie 3D modelių kūrimo ir panaudojimo galimybes mokomuosiuose užsiėmimuose.

Parengė Ina Praprovienė

UBIS - Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students . [interaktyvus] [2018-12-10]. Prieiga per internetą:  https://www.blista.de/UBIS

Taktilinės knygos labai mažiems akliems vaikams

Šiame straipsnyje ikimokyklinio amžiaus vaikų tiflopedagogė, dr. Holly Cooper iš Teksaso aklųjų ir silpnaregių mokyklos rašo apie taktilines knygas, skirtas mažiems akliems vaikams. Jų paskirtis – mokyti Brailio rašto pradmenų, ugdyti lytėjimo įgūdžius, plėsti pasaulio pažinimą. Kol vaikų vaizduotė dar nėra išlavinta, ji siūlo knygų puslapiuose kaip iliustracijas naudoti realius daiktus.
"Tactile books" leidinio viršelis

Ateities vizija – trimatis biospausdinimas ir trimačiu spausdintuvu atspausdinta dirbtinė ragena


Daugeliui trimačiai spausdintuvai ir biospausdinimas atrodo kaip fantazijos iš mokslinės fantastikos srities. Mokslas sparčiai vystosi ir netolimoje ateityje  biospausdinimu galėsime išspręsti daugelį medicinos problemų. Jau spausdinami trimačiai gaminiai iš sintetinių medžiagų. Mokslininkai įsitikinę, kad kitas žingsnis bus biospausdinimas. 3D biospausdinimas – tai procesas, kurio metu kuriami erdviškai apibrėžti biologinių audinių struktūras atkuriantys objektai su ląstelėmis. Idealiu atveju – tai transplantacijai parengtų gyvybingų organų spausdinimas. Niukaslio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkams trimačiu spausdintuvu pavyko sukurti dirbtinę rageną. Ateityje transplantuojant dirbtines ragenas planuojama padėti milijonams žmonių, turinčių ragenos pažeidimų, nuo kurių galima apakti.
Kaip praktiškai įsivaizduoti trimačiu spausdintuvu pagamintą gelį? Biospausdintuvas dirba kaip įprastas spausdintuvas, tik jis spausdina naudodamas ne rašalą, o biomasę, kuri dažnai panaši į gelį. Dabar svarbiausia mokslininkų užduotis – sukurti tinkamą gelio sudėtį. Mokslininkai jau sukūrė skystį, kurį sudaro sveikos ragenos kamieninės ląstelės ir alginatų bei kolagenų mišinys, kuriame kamieninės ląstelės išlieka gyvybingos. Tyrėjai susidūrė su iššūkiu, kurdami tokią medžiagą, kuri išlaikytų reikiamą formą ir lengvai tekėtų spausdintuvo vamzdeliais.
Mokslininkams dar prireiks laiko, kol bus ištirti dirbtinės ragenos rizikos faktoriai ir dirbtinės ragenos padės apsaugoti pacientus nuo apakimo. 
Parengė Ina Praprovienė
Zukunftsvision 3D-Bioprinting: Künstliche Hornhaut aus dem Drucker [interaktyvus][2018-12-13]. Prieiga per internetą: https://www.pro-retina.de/newsletter/2018/bioprinting-gewebe-und-organe-aus-dem-3d-drucker

2019-01-28

Aklas plaukimo treneris pasikliauja klausa


Tharon’as Drake’as, kuriam neseniai suėjo 25, apako 14 metų. Jis pats yra puikus plaukikas, laimėjęs du sidabro medalius 2016 m. parolimpinėse žaidynėse Rio mieste. Po parolimpiados jis sužinojo, kad Katobos koledžui reikia plaukimo trenerio. Vyriausiasis plaukimo treneris Mike’as Sever’is stebisi: „Viską, ką aš pamatau, jis išgirsta. Kartais būna dalykų, kuriuos jis girdi, o aš nematau“.

Tharon’as Drake’as konsultuoja plaukikus

Nuotraukoje: pasikliaudamas klausa, trenerio asistentas Tharon’as Drake’as konsultuoja plaukikus Katobos koledžo baseine (JAV). „CBS News“.

Treniruotes lankanti pirmakursė Amalia Fontes iš karto pastebėjo, kad šis jaunas vyras kitoks, nei kiti. „Vos man pradėjus plaukti, jis iš karto pasakė viską apie tai, kaip aš plaukiu“, – prisiminė ji.

Blind swim coach relies on his hearing to help team improve [interaltyvus] prieiga per: https://www.cbsnews.com/news/blind-swim-coach-relies-on-his-hearing-to-help-team-improve/?fbclid=IwAR1DJH2anOx3b-3aEiChi52c4qORVB3QxIQA18V9fSpLxOXj-U9Dw4MTcvc [žiūrėta 2018-12-31]

Parengė Audronė Gendvilienė

Austrijos virtualioji biblioteka


2018 metų vasario mėnesį pradėjo veikti Austrijos virtualioji biblioteka. Biblioteką galima rasti adresu www.buchknacker.at. Didelė dalis knygų skirta raidos ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams ir jaunimui. Jos fonde yra apie 40 000 garsinių ir elektroninių knygų įvairiausiomis šiai amžiaus grupei aktualiomis temomis: apie nuotykius, draugystę ir meilę, gyvūnus, keliones, taip pat ir vadovėlių. Virtualiosios bibliotekos interneto svetainės dizainas paprastas, patogu naudotis piktogramomis. Interneto puslapyje  esančiame kataloge nesudėtinga išsirinkti pageidaujamą knygą ir svetainėje esančiu skaitymo įrenginiu  skaityti tiesiog bibliotekos puslapyje arba ją parsisiųsti. Yra galimybė reguliuoti šrifto dydį, skaitymo tempą,  perskaitytą tekstą pasižymėti spalvomis. Priimami skaitytojų pageidavimai, kokių knygų norėtų.
Parengė Ina Praprovienė
 Guano, Gertrud. Neue Nutzer und Hörer. [interaktyvus] [ 2018-12-12]. Prieiga per internetą:
http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

Austrijos aklųjų esperantininkų asociacija


Veronika Haupt, Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos narė, džiaugiasi, kad esperanto draugijos nariai įvairiose pasaulio šalyse gali susirasti daugybę bendraminčių ir draugų, kurie padeda praplėsti akiratį ir paįvairinti gyvenimą. Tarptautinė esperanto kalba padeda bendrauti ir dalintis patirtimi su skirtingų kultūrų, pažiūrų žmonėmis, generuoti naujas idėjas, skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti savitarpio supratimą. 2018 metų vasarą  Serbijoje vyko 83-iasis Aklųjų esperantininkų kongresas. Į jį susirinko esperantininkai iš 13 šalių, tų metų kongreso tema – aklųjų ir silpnaregių mėgstami laisvalaikio užsiėmimai. Serbijos aklieji jaunuoliai pademonstravo savo mėgstamą sportą – karate. Veronika Haupt pirmą kartą sužinojo, kad neregiai gali užsiimti karate – mokytis smūgiavimo ir gynybos technikų. Kongreso dalyviai apžiūrėjo Serbijos Sokobanios rajono gamtos ir kultūros paveldo objektus, poilsiavo, vaidino miniatiūras. Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos nariai stengsis, kad ateityje aklųjų esperantininkų kongreso dalyvius jie galėtų priimti Austrijoje. Veronika Haupt kviečia jaunimą mokytis esperanto kalbos, susirasti bičiulių, patirti nuostabių akimirkų. 
Parengė Ina Praprovienė
Haupt, Veronika. ALBE – Österreichische Vereinigung blinder Esperantisten. [interaktyvus][2018-12-12]. Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

2019-01-23

Regos sutrikimai ir santykiai poroje


Beveik nieko nežinome apie tai, kaip jutimų sutrikimai paveikia poros santykius. Šveicarijos centrinės aklųjų draugijos iniciatyva Ciuricho universitetas ir Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universitetas 2019 m. sausio mėnesį pradeda tyrimą, kuriame bus nagrinėjama, kaip regos sutrikimai arba regos kartu su klausos sutrikimais paveikia porų tarpusavio santykius.
Ankstesniais porų santykių tyrimais jau įrodyta, kad artimi partnerių santykiai poroje padeda nugalėti stresą, streso pasekmės būna švelnesnės, tokie partneriai yra laimingesni ir ilgiau gyvena už asmenis, gyvenančius be partnerių.
Žurnalistė Nina Hug tyrimo vadovės dr. Christin Breitenstein prašo paaiškinti, kuo galėtų būti naudingos šio tyrimo išvados ir kaip jos galėtų padėti regos bei regos kartu su klausos sutrikimų turintiems asmenims. Dr. Christin Breitenstein pasakoja, kad jau buvo nagrinėta, kaip partnerystė padeda įveikti ligas, kurių viena iš priežasčių gali būti stresas. Tyrimai parodė, kad susirgus vienam partneriui ir abiem bendromis jėgomis stengiantis įveikti ligą, partnerystė gyjant turi teigiamos įtakos. Tyrėja pateikia konkretų pavyzdį.  Braunšveigo mieste (Vokietijoje) buvo apklaustos poros, kurių vienas iš  partnerių serga krūties vėžiu. Remiantis tyrimo išvadomis, buvo parengta  mokymo programa, pagal kurią asmenys mokėsi, kaip padėti partneriui įveikti šią ligą. Šis tyrimas galėtų būti naudingas aiškinantis, su kokiais iššūkiais poroms tenka susidurti, kai vienas iš partnerių turi jutimų sutrikimų. Išvados galėtų padėti parengti konsultavimo ir mokymo programas, supažindinančias  asmenis, kaip elgtis silpstant regai ir klausai ar šių jutimų netekus, aiškinant, kad jie gali ir turi padėti vienas kitam. Jie turėtų sužinoti, kad jutimų sutrikimai veikia partnerystę. Konsultacijų centrai galėtų konsultuoti potencialius klientus ir padėti spręsti kylančias problemas.
Parengė Ina Praprovienė
Nina Hug. Sehbehinderung und Paarbeziehung.[interaktyvus] [ 2018-12-11].
Prieiga per internetą: http://www.tactuel.ch/sehbehinderung-und-paarbeziehung


Skaitmeninė epidemija. Ar nuo išmaniųjų prietaisų vaikams išsivysto trumparegystė?

Austrijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga išleido tėvams skirtą informacinį leidinį apie išmaniųjų prietaisų žalą vaikų akims.

Oftalmologai perspėja, kad vaikų, kurie dažnai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis, akių sveikata gali pakisti negrįžtamai. Dėl dažno vaizdo įrašų žiūrėjimo regos sutrikimų jau patiria vos kelerių metų vaikai. Be to, dažnas ir intensyvus naudojimasis įrenginiais, kurių ekranas šviečia mėlyna (dirbtine) šviesa, gali lemti ne tik akių perštėjimą, paraudimą, bet ir skatinti akių ligų vystymąsi. Negalima žiūrėti į ekranus „prikišus nosį“, būtina išlaikyti 30 cm atstumą tarp akių ir ekrano. Mažylius iki dvejų metų reikėtų saugoti tiek nuo televizorių, tiek nuo kompiuterių ar išmaniųjų prietaisų ekranų. Atsižvelgiant į vaikų amžių, per dieną į televizoriaus, kompiuterio, mobiliojo telefono ekraną rekomenduojama  žiūrėti ne ilgiau nei:  vaikams nuo 2 metų  – 20 minučių, nuo 5 metų – 30 minučių; nuo 6 metų  – apie 60 minučių, 10–13 metų amžiaus paaugliams – apie 90 minučių.
Visą informacinį leidinį galite rasti čia: http://www.blindenverband.at/media/file/81_161469_a_und_b_BSVOe_Folder_Kinderaugen_digitale_epidemie.pdf
Parengė Ina Praprovienė
Digitale Epidemie. [interaktyvus] [2018-12-5] . Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/de/information/broschueren/110/Digitale-Epidemie