Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2019-03-07

Ar neregys gali „matyti“ vaizdus per automobilio langą?

Keistas klausimas, bet tai jau įmanoma. Neseniai  Ford automobilių gamintojų atstovybė Italijoje pakvietė į naujo įrenginio „Pajusk vaizdą“, pristatymą. Šis prietaisas akliesiems ir silpnaregiams suteikia galimybę, važiuojant automobiliu ir liečiant jo stiklą, sužinoti, kas matoma per automobilio langą. Renginyje be žurnalistų dalyvavo ir keletas neregių testuotojų. Vienas iš jų buvo ir  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos referentas neregys Feliksas Höglis.
Vaizdų atpažinimo prietaisas "Pajusk vaizdą"

Mokslininkai siekia suprasti, kokiu būdu aklieji „mato“ spalvas


Kaip rodo tyrimai, aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinę informaciją, bet ją supranta labai panašiai.
     Žurnalistas Peteris Reuellis iš Harvardo universiteto pristato įdomų mokslinį tyrimą apie spalvų suvokimo ypatumus, būdingus akliems ir regintiems žmonėms. Jis kaip pavyzdį pasirenka  vaivorykštę ir klausia, kaip ją įsivaizduojate Jei gerai matote, turbūt prisimenate lanku išsidėsčiusias spalvas, kurios pasirodo po lietaus suspindus saulei. Bet kaip vaivorykštę įsivaizduoja akli nuo gimimo žmonės? Kaip jie supranta spalvas, pavyzdžiui, ką mano apie vieną iš jų – raudoną? Į šiuos klausimus moksliniame darbe ieškojo atsakymų grupė tyrėjų, tarp kurių –  mokslininkas Alfonso Caramazza. Jis teigia, kad tarp aklųjų ir reginčiųjų įsivaizdavimo, kas yra vaivorykštė, daug panašumų, bet daug ir svarbių skirtumų.
Nors aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinius, jiems būdingas bendras abstrakčių vizualinių reiškinių supratimas, tokių kaip vaivorykštė ir spalvos. Tokia išvada padaryta atlikus tyrimą, paskelbtą 2018 m. gruodžio mėn. moksliniame žurnale „Nature Communications“.
„Kyla klausimas, kaip mes įsivaizduojame daiktus, neturinčius išorinės fizinės realybės – to, ką mes galėtume paliesti ar pauostyti, – svarsto tyrimo bendraautorius Caramazza. – Gerai pagalvojus, tai ne tik aklųjų problema; tai yra visų žmonių problema, kuri iškyla išgirdus nežinomą žodį, pavyzdžiui, „jonas“ arba „kvarkas“. Daugelis iš mūsų turi tik labai miglotą supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra tie daiktai. Jei pasikalbėsite su fizikais, jie gali suteikti jums teorinius, matematiškai tikslius apibūdinimus, tačiau nė vienas iš jų neturi konkretaus, fizinio atitikmens. Tas pats atsitinka akliesiems, kai jie nori suprasti, kas yra spalvos.“

Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius 2018 m.
Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius. Raimondos Eičinaitės-Lingienės nuotrauka.

2019-03-04

Muziejuje eksponuojamas Helenos Keler rašomasis stalas


Ant medinio stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.
Ant medinio Helenos Keler stalo viršaus uždėtas stiklas, kurį lankytoja liečia ranka.

Viena muziejaus lankytoja pasakoja įspūdžius, apsilankiusi Amerikoje aklųjų muziejuje ir prisilietusi prie Helenos Keler rašomojo stalo. „Kai paliečiau Helenos Keler stalą, stovintį APH muziejuje, pagalvojau, kad jis niekuo nesiskiria nuo įprasto. Mano rankoms jis atrodė kaip stalas, kurį galima rasti bet kuriame biure: didelis stalas su dviem stalčių spintelėmis iš abiejų pusių, platus stalviršis ir medinė apsauga, sauganti popierių, kad jis nenuslystų žemėn. Tačiau įprasta šio eksponato išvaizda neatspindi to, kam jis priklausė. Prie jo Helena Keler parašė kai kuriuos geriausius savo darbus. Ji buvo rašytoja, pacifistė, feministė ir moterų bei aklų ir silpnaregių žmonių bendruomenės gynėja. Palietusi stalą, tarytum priartėjau prie Helenos Keler ir visko, ką ji per savo gyvenimą padarė.“

More Than Just a Desk: Helen Keller's Desk Displayed at the APH Museum by Jessica Minneci[interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/search?q=Helen+Keller%27s+Desk/ [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujas informacinis filmas



Regos sutrikimų turintiems asmenims vis sunkiau įsitvirtinti darbo rinkoje.  Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti sukūrė informacinį filmą „Nematantis – ne aklas. Regos sutrikimų turintys asmenys ir jų profesinė veikla“. Filmas skirtas silpnaregiams ir specialistams, konsultantams. Jame pasakojama apie silpnaregių sunkumus ir galimybes  profesinėje veikloje. Filmo herojai – aktyviai dirbantys regos sutrikimų turintys asmenys, geri savo srities specialistai, sėkmingai derinantys  negalią su darbine veikla, nugalintys darbe iškylančius sunkumus ir problemas. Jie pasakoja apie darbą, asmeninius pasiekimus, darbe naudojamas tiflopriemones. Savo nuomonę išsako specialistai: ortoptistai, fizioterapeutai, Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugijos studijoms ir profesijai remti ekspertai. Filme įtikinamai pasakojama apie tai, kad silpstanti rega nėra pagrindas būti išstumtam iš darbinės veiklos, o raktas į sėkmę yra gebėjimas gyventi su negalia ir prisitaikyti prie naujų sąlygų. Filme padrąsinantys pavyzdžiai įrodo, kad naujų darbo technikų įsisavinimas ir modernių tiflopriemonių naudojimas padeda tęsti profesinę veiklą.
Filmą galite žiūrėti  adresu : http://www.dvbs-online.de/index.php/aktuelles/schwerpunkte

Parengė Ina Praprovienė
Taubner, Juliane.  Nicht sehend – nicht blind. Der neue Informationsfilm des DVBS ist da.[interaktyvus] [2018-12-06]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-marburger-beitr%C3%A4ge-2-2018#10_4



Septyni būdai pasijusti laimingiems, netekus regėjimo

Jess rašo, kad nusilpus regėjimui, bet kokio amžiaus žmogaus gyvenimas pasikeičia, pradeda kankinti nerimas dėl ateities. Nepriklausomai nuo to, ar buvo diagnozuota liga, kuri atims akių šviesą ateityje, ar rega negrįžtamai sutrikusi jau dabar, yra žingsnių, kuriuos neatidėliojant reikia žengti, kad gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Aklumas nėra gyvenimo pabaiga, tai tik gyvenimo būdo pasikeitimas, tvirtina rašinio autorė Jess Marion.
Piešinyje - mergina su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose
Piešinyje - mergina juoda suknele ir juodais akiniais su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose

2019-03-01

Išrasta priemonė neregiams lydėti

Pranešama, kad savo sumanymą „Blackwood“ dizaino apdovanojimui (BDA) pristatė žmonės, kurie sukūrė pasaitėlį „Ramble Tag“. BDA apdovanojimas skiriamas už išradimus, kurie keičia žmonių su negalia gyvenimą. „Ramble Tag“ pasaitėlį sukūrė Laura Maclean ir Tomas Forsythas. Pasaitėlis padeda aklųjų vedliams įveikti logistinius ir socialinius sunkumus, iškylančius, kai tenka lydėti prisilietimų nemėgstančius aklus asmenis. 



2019-02-28

17 gerų pavyzdžių, kaip valstybė gali pasirūpinti neregiais

Europos aklųjų sąjungos svetainėje pateikiamas pluoštas pavyzdžių iš Europos šalių, kuriuos Europos aklųjų sąjungos specialistai atrinko kaip sektiną, gerąją praktiką. Apžvelgsime jų keletą.
     Neįgalumo pašalpos. Tokiu būdu suteikiama parama tiek neįgaliems darbuotojams, tiek jų darbdaviams. Ypač geras pavyzdys – Prancūzijoje veikianti neįgalumo pašalpų sistema. Neįgalumo pašalpa siekiama kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su negalia (pvz., sumokėti už trečiosios šalies pagalbą, už priemones, reikalingas savarankiškam gyvenimui, už šuns vedlio priežiūrą). Nuo 2005 m. visi neįgalūs Prancūzijos piliečiai gali gauti šią pašalpą, ja gali naudotis ir aklieji, nepriklausomai nuo to, kad gauna kitų pajamų patys arba jų turi šeimos nariai. Neįgalumo pašalpa yra puiki paskata norintiems dirbti.
     Kitas geras pavyzdys – Šveicarija, kur invalidumo draudimas suteikia žmonėms galimybę parodyti savo įgūdžius atviroje darbo rinkoje. Pirmuosius tris–šešis neįgalumo mėnesius apdraustasis gauna pašalpą, vadinamuosius dienpinigius. Darbdaviai, per šį laikotarpį per valstybinę įdarbinimo agentūrą įdarbinę invalidumo draudimu apdraustąjį asmenį, gauna finansinę paramą, kuri mokama ne ilgiau kaip 180 dienų ir sudaro net 100 Šveicarijos frankų per dieną.

Pirmasis aklųjų garso įrašų studijos mikrofonas


Amerikos aklųjų spaustuvės APH muziejus pristato originalų mikrofoną, kuris maždaug 1940 m. Amerikos aklųjų spaustuvės (APH) garso įrašų studijoje buvo naudojamas aklųjų garsinėms knygoms įrašyti. APH pradėjo garsinti knygas akliesiems 1937 m. JAV nacionalinės aklųjų bibliotekos užsakymu. Minėtasis mikrofonas buvo sukurtas Bell’o laboratorijoje XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Po dešimtmečio „Western Electric“ įmonė šį mikrofoną perdirbo, pritaikydama 15 kHz dažniui. Jis panašus į juodą biliardo kamuoliuką, o kad įrašo kokybė būtų geresnė, ant jo buvo pritvirtintos apvalios formos grotelės. Jos bekryptį mikrofoną pavertė pusiau kryptiniu, tinkamu garsinėms knygoms įrašinėti APH studijoje.

Throwback Thursday Object: Early Talking Book Studio Microphone [interaktyvus] prieiga per:
http://www.fredshead.info/search/label/Audio%20books [2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Nemokamos programėlės padeda skaityti geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms


Kognityviosios neurologijos profesorius Robinas Walkeris kartu su Londono universiteto „Royal Holloway“ mokslininkų komanda sukūrė dvi nemokamas programėles, skirtas padėti skaityti geltonosios dėmės degeneraciją turintiems žmonėms, naudojant teksto slinktį (ir ekscentrinio žiūrėjimo techniką). Žmonės, kurie beveik nebeturi centrinės regos dėl geltonosios dėmės degeneracijos, teigia, kad viena iš sunkiausių jų užduočių yra skaitymas, ir kad abi programėlės padeda išspręsti šią problemą. Minėtos programėlės yra „MD_evReader App“ ir „EV News“.

„EV News“
„EV News“


Apie „MD_evReader“ 
Programėlė atvaizduoja tekstą taip, kad jį būtų patogiau skaityti su planšetėmis („iPad“ arba „Android“) – tekstą atvaizduoja po vieną eilutę, panašiai kaip naujienų srautą. Galimybė perstumti tekstą eilutė po eilutės labai pagelbėja geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms, kuriems praverčia ekscentrinio žiūrėjimo technika – žiūrėjimas ne tiesiai, bet tarytum pro šalį. Programėlę „MD_evReader“ sukūrė profesorius R. Walkeris, jam talkino Jungtinės Karalystės sergančiųjų geltonosios dėmės degeneracija draugija.
Apie „EV News“
     Ją taip pat sukūrė tas pats profesorius R. Walkeris, jam padėjo Londone įsikūrusi skaitmeninių produktų studija „Codica“. Su šia programėle geltonosios dėmės degeneracija sergantys asmenys, žiūrėdami ekscentriniu būdu, skaito portalų naujienas ir straipsnius, stumdami tekstą iš dešinės į kairę.

Free Apps Designed to Help People with Macular Degeneration Read by Charlotte Cushman on Dec 13, 2018 [interaktyvus] prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/technology/free-apps-designed-help-people-macular-degeneration-read?fbclid=IwAR3rLoTSM_zToRzNoUwHHLvJ5v5Jrmtg9t9wpWGuvgtN07cpc6WySchRpCA [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

„iBoB“ virtualioji pritaikyta tęstinių mokymų platforma



Vokietijoje dirba apie 66 000 regos sutrikimų turinčių asmenų. Norėdami tobulinti profesinę kvalifikaciją jie susiduria su trukdžiais, taip pat su problemomis susiduria ir darbdaviai bei lektoriai. Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti, įgyvendindama projektą iBoB (liet. Pritaikytas įtraukusi profesinis mokymas), sukūrė pirmąją pritaikytą tęstinio mokymo interneto platformą.
Internetinė svetainė veikia nuo balandžio mėnesio adresu  weiterbildung.dvbs-online.de. Ji buvo išsamiai pristatyta tiflopriemonių parodoje „SightCity“ ir sulaukė didelio dirbančiųjų su regos sutrikimais, socialinio draudimo specialistų ir neįgaliųjų atstovų dėmesio. Svetainėje pateikiama apie 130 neregiams pritaikytų mokymo programų skirtingomis temomis: ekonomikos, kompiuterijos, sveikatos apsaugos, kalbų ir kt. Be mokymo kursų platformoje teikiamos konsultacijos, padedami įvertinti  dirbančiojo gebėjimai, potencialios galimybės, specialistai tarpusavyje gali dalintis patirtimi ir dalykine literatūra.
Kodėl platforma yra prieinama? Visi mokymų vykdytojai išsamiai paaiškina savo pasiūlymo struktūrą nuo registracijos procedūros iki kursų ir egzaminų eigos. Raštu išdėstomos sąlygos, dokumentų formatai ir pateikiami keli konkretūs pavyzdžiai. Regos sutrikimų turintys asmenys, besidomintys tęstiniu mokymu, vadovaudamiesi pateiktais aprašymais gali įvertinti, ko tikėtis iš mokymų, ar jie sugebės įvykdyti reikalavimus. „iBoB“ projektas yra nemokamas, nes jį iš Kompensacijų fondo lėšų finansuoja Vokietijos federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Parengė Ina Praprovienė
Juliane Taubner. iBoB: Barrierefreie Weiterbildungsplattform ist online. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#37


2019-02-18

Aklas vyras sėkmingai dalyvavo „Aukščiausios pavaros“ lenktynėse

Buvęs britų Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) greitosios medicinos pagalbos darbuotojas dr. Amitas Patelis 2013 metais netikėtai visiškai prarado regėjimą. Nors jo darbas gelbstint gyvybes baigėsi ir greitosios pagalbos automobilį teko pamiršti, su raudonos spalvos „Toyota GT86“ jis dalyvavo žymiausių pasaulio automobilių parodomosiose lenktynėse „Top Gear“. Ponas Patelis šį automobilį vairavo „Protingai greito automobilio“ rungtyje garsiojoje Dunsfoldo žiedinėje bandomojoje trasoje. Jis užėmė devintą vietą, parodydamas rezultatą 1: 46.58. 

Dr. Amitas Patelis prie raudono automobilio „Toyota GT86“
Dr. Amitas Patelis prie automobilio „Toyota GT86“

Kas geriau – mokytis iš garsinių ar Brailio rašto vadovėlių?


Tinklaraštyje „Fred’s Head“ (liet. „Fredo galva“), kurį rengia „Amerikos aklųjų spaustuvė“ (angl. „American Printing House for the Blind“), apstu akliesiems ir silpnaregiams naudingos informacijos, straipsnių, patarimų, metodų, netgi vadovų, kuriuos parašė regintys žmonės arba patys aklieji ir silpnaregiai.  Tinklaraščio pavadinime panaudotas Fredo Gissoni vardas – žmogaus, kuris garsus tuo, kad gali nė nemirktelėjęs atsakyti į daugybę klausimų apie akluosius ir aklumą.
Studentė skaito knygą Brailio raštu
Studentė skaito knygą Brailio raštu
Šiame straipsnelyje, pavadintame „Brailio raštas kartu su garsinėmis knygomis“, svarstoma, koks mokymosi būdas akliems aukštųjų mokyklų studentams geresnis – mokytis iš garsinių, Brailio rašto knygų, o gal iš abiejų tipų šaltinių. Autorė rašo, kad ir Brailio raštas, ir garsinės knygos turi savo pranašumų ir trūkumų, bet jei studentai naudosis abiem, mokymasis taps kokybiškesnis. JAV aukštosiose mokyklose aklieji ir silpnaregiai maždaug per mėnesį gauna Brailio raštu išspausdintus vadovėlius, bet dauguma jų mokosi iš garsinių vadovėlių. Universitetų prieinamumo skyrių darbuotojai suranda organizaciją, kuri atspausdins vadovėlį Brailio raštu. Iš jo patogu mokytis grafikų, diagramų, susipažinti su planais ir žemėlapiais. Studentai gali mokytis matematikos, kitų tiksliųjų mokslų, geografijos, užsienio kalbų. Pastaruoju atveju tenka išmokti užsienio kalbos Brailio abėcėlę.
     Mokant Brailio raštą, lengva konspektuoti, užsirašinėti. Žinoma, savo pastabas galima įsirašyti, o vėliau išklausyti savo murmėjimo kalbant lektoriui garso įrašą, bet geriau prie kompiuterio prijungti Brailio užrašinę „BrailleNote“ ir tvarkingai sukonspektuoti paskaitą. Straipsnio autorė teigia, kad ji naudodamasi Brailio užrašine ne tik konspektuoja, bet ir patikrina korektūrą. Lengva pataisyti rašinio stilių, sintaksę, skyrybą. Ji studijuoja kūrybinio rašymo magistrantūrą, todėl eilėraščius kuria Brailio raštu, nes taip geriau suvokia, kur baigiasi viena eilutė ir kur prasideda kita. Kita vertus, naudojantis kalbos sintezatoriumi patogu naršyti internete ir ieškoti reikiamos informacijos, o garsinės knygos neužima daug vietos lentynoje ir iš bibliotekos jas galima pasiimti nemokamai. Jas galima skaityti su skaitymo įrenginiais „Victor Reader“ ir kt. Taigi studentai turėtų būti lankstūs ir rašyti bei skaityti Brailio raštu, taip pat pagal aplinkybes naudotis garso įrašais ir balso sintezatoriumi.

Braille and Audio Together: Enhancing the Collegiate Learning Environment by Jessica Minneci [interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/2018/12/braille-and-audio-together-enhancing.html?fbclid=IwAR3nZPXclpbRoUzaTDsnrnL840GG7BTEnAyH8bwiu-Ti1W4Lk9A0_DId3UY [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

3D spausdinimas padėjo aklai nėščiai moteriai pamatyti savo dar negimusį kūdikį

Kai būsima mama Tatjana Guerra iš Brazilijos nuėjo į įprastą ultragarso patikrą, ji negalėjo ekrane pamatyti savo kūdikio, vardu Murilo. Tatjana visiškai apako 17 metų amžiaus, todėl gyvenime jai tenka kliautis kitais pojūčiais. Ultragarso tyrimo metu gydytoja paklausė: „Jei galėtumėte jį paliesti, ar tai jums padėtų suprasti, kaip jis atrodo?“ Kai nėščia moteris virpančiu balsu pasakė „taip“, jai į rankas buvo paduota kažkas nuostabaus. 

Tatjana Guerra liečia 3D būdu atspausdinto kūdikio atvaizdą
Tatjana Guerra liečia 3D būdu atspausdinto kūdikio atvaizdą

Įtraukiosios vaikiškos knygelės

Įtraukiąsias vaikiškas knygeles kartu gali skaityti ir regintys, ir neregiai. Vaikiškos knygelės reginčiųjų raštu puslapiai sunumeruojami Brailio raštu, knygelės tekstas parašomas irgi Brailio raštu – taip tą patį tekstą vienu metu galima skaityti ir reginčiųjų, ir Brailio raštu. Brailio raštu pateikiami ir iliustracijų aprašymai. Regintys ir neregintys vaikai kartu gali skaityti ir susipažinti su iliustracijomis. Marburgo aklųjų gimnazijoje kuriamas įtraukiąsias knygeles neregiams pritaiko akla trijų reginčių vaikų mama Wenske Gemril ir Brailio spaustuvės darbuotojai. Knygeles galima rasti bibliotekos elektroniniame kataloge arba gimnazijos elektroninėje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ne tik knygelių laisvalaikiui, bet ir mokomosios medžiagos. Internetinės parduotuvės adresas www.inklusion-jetzt.de
Įtraukioji knygelė Henrietos turistinis traukinys
Įtraukioji knygelė Henrietos turistinis traukinys

Teksto autorius James Krüss
Dailininkė Lisl Stich
Knygelė su taktilinėmis iliustracijomis, joje pasakojamos linksmos kelionių istorijos reginčiųjų ir Brailio raštu. Taip pat pridedamas medinis garvežiukas, su kuriuo žaisdami vaikai gali patys kurti savo kelionių istorijas. Knygelės kaina 32 eurai.

Parengė Ina Praprovienė
Thorsten Büchner. Inklusive Kinderbücher aus der blista. [interaktyvus] [2018-12-18]. Prieiga per internetą:  http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#26

2019-02-13

Garsines knygas skaito skaitymo sutrikimų turintys vaikai


Straipsnyje mokytoja, darbo su dislektikais specialistė rašo apie garsinių knygų naudą skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.

Berniukas skaito garsinę knygą su ausinėmis, rankose skaityklė, jis sėdi bibliotekoje ant grindų
Berniukas skaito garsinę knygą

Marcelis Heimas troško įgyvendinti savo svajonę ir jam nesutrukdė net aklumas

Marcelis Heimas (dešinėje)
Marcelis Heimas (dešinėje) 

Marcelis Heimas svajojo pakeliauti po pasaulį, skirtingose šalyse dirbdamas virėju. Jis jau buvo baigęs virėjų mokyklą, kai nutiko blogiausia, kas pakeitė jo gyvenimą. Sulaukęs dvidešimties staiga per penkis mėnesius apako nuo Lėberio paveldimosios optinės neuropatijos. Teko keisti profesiją – Viuzburgo aklųjų mokymo centre įgijo kompiuterių specialisto profesiją. Neradęs darbo pagal profesiją, įsidarbino gidu Frankfurto muziejuje „Dialogas tamsoje“. Čia lankytojams pasakodavo apie aklųjų gyvenimą. Frankfurte Marcelis bendradarbiavo ir projekte, supažindinančiame visuomenę su aklųjų futbolu. Užsiėmimai su mokiniais, neįgaliuosius priimančiais atviriau ir kitaip nei suaugusieji, Marcelį paskatino sukurti nuosavą renginių restoraną. Dar jaunystėje jis puoselėjo svajonę įgyti virėjo patirties ir atidaryti restoraną, kuriame lankytojus planavo vaišinti įvairių šalių virtuvių patiekalais. Bet žaibiškai užklupus nepagydomai ligai jau buvo visiškai netekęs vilties įgyvendinti savo svajones. Ir staiga atrado savyje jėgų siekti užsibrėžto tikslo. Nepaisydamas negalios Marcelis atkakliai dirbo ir jam pavyko Gernsheime įkurti restoraną „RealBlind“ (liet. „tikrai aklas“), kuriame jis yra ir šeimininkas, ir virtuvės šefas, ir didžėjus, ir edukacinių užsiėmimų organizatorius bei vedėjas, supažindinantis su aklųjų kasdienybe ir aklųjų futbolu. Moksleiviams ir suaugusiesiems skirtuose edukaciniuose renginiuose Marcelis pirmiausia paprašo reginčiųjų jį palydėti, tada papasakoja, kaip reikėtų teisingai palydėti aklą žmogų. Pademonstruoja ir keletą tiflopriemonių, pavyzdžiui, baltąją lazdelę, parodo šunį vedlį, atsako į pačius įvairiausius klausimus: kaip gamina valgį, tvarko namus, eina apsipirkti, skutasi ir pan. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jo restorane vyksta vakarienės tamsoje, o penktadieniais organizuojami šokių vakarai, kuriose jis tampa didžėjumi.
Daugiau apie restoraną „RealBlind“ rasite svetainėje
https://realblind.jimdo.com
Parengė Ina Praprovienė
Man muss an seine Träume glauben. [interaktyvus][2018-12-04]. Prieiga per internetą: https://sichtweisen-archiv.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-08-2018.html#Mens0818.2.2

Norintiems išmokti groti gitara akliesiems skirta programėlė „Audiochords“


2018 m. rudenį bendrovė „Samsung Brazil“ sukūrė programėlę „Audiochords“, kuri sutrikusios regos asmenims padeda mokytis skambinti gitara neatitraukiant rankos, nes nebereikia skaityti natų Brailio raštu.
     Mokymasis groti gitara regos negalią turintiems žmonėms kelia nepaprastus iššūkius. Grojimą dažnai tenka nutraukti, nes reikia pasitikrinti Brailio rašto natas – ar grojami teisingi akordai.
Jaunuolis mokosi groti, naudodamasis „Audiochords“
Jaunuolis mokosi groti, naudodamasis „Audiochords“

Sėkmingo įtraukumo į darbo rinką pavyzdys

Silpnaregis Marco Österlen, padedamas Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro darbuotojų, tapo arklių prižiūrėtojo pagalbininku.
Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro konsultantai džiaugiasi galėję padėti silpnaregiam jaunuoliui rasti svajonių darbą.
Silpnaregis Marco Österlen svajojo apie darbą sodininkystės srityje. 2011 m. jaunuolis įgijo sodininkystės padėjėjo specialybę, tačiau dėl labai silpnos regos jam nepavyko įsidarbinti. Tada tėvo paskatintas Marco Österlen kreipėsi į centro specialistus, kurie pasiūlė atlikti praktiką žirgyne. Nors jaunuolio rega neleido atlikti visų arklių prižiūrėtojo pareigybėms priskiriamų darbų, jam pagal projektą „Įtraukumas ir inovacijos“ buvo pasiūlyta atlikti praktiką žirgyne. Marco labai patiko darbas su arkliais ir jis norėjo jį dirbti. Konsultacijų centro specialistai kreipėsi į žirgyno šeimininkus dėl Marco įdarbinimo. Žirgyno šeimininkai ir darbuotojai geranoriškai prisidėjo prie iniciatyvos, padėjo surasti užduočių, kurias Marco Österlen sugebėtų atlikti ir taip įgyti darbo patirties. Taip pat Markui buvo pasiūlyta mokytis arklių masažo, kuris būtinas, kad arkliai būtų tinkamos fizinės būklės. Bendromis darbdavio, darbuotojų, reabilitacijos konsultanto ir paties silpnaregio jaunuolio pastangomis regos sutrikimų turintį asmenį sėkmingai pavyko įtraukti į darbo rinką.
Parengė Ina Praprovienė
Isabella Brawata. "Ich kann die Pferdeäpfel nicht finden!" - Mit vereinten Kräften zum Traumberuf. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#14



Aklieji internautai siekia geresnio interneto prieinamumo ir ugdo visuomenę

Aklajam nemalonu, kai jį pavadina melagiu, o interneto komentatoriai kritinių pastabų dažnai nešykšti. Kiekvieną kartą, kai straipsnio autorius internete praneša apie savo sutrikusią regą, kas nors būtinai parašo: „Jei nematai, tai kaip parašei šį savo komentarą?“ Kiekvieną kartą tenka aiškinti, kad aklieji naudojasi internetu ne ką mažiau už reginčius. Todėl į „YouTube“ portalą aktyvūs aklieji pradėjo kelti filmukus apie savo gyvenimą, pavyzdžiui, kaip jie prižiūri kambarinius augalus arba kaip supranta tokias sąvokas, kaip permatomas arba atspindintis šviesą, kaip naudojasi „Instagram“, kaip reaguoja programėlės „Tinder“ parinkti draugai, sužinoję, kad jie nemato ir pan.

Tokiu būdu aklieji, aktyvūs „YouTube“ portalo naudotojai, keliantys į jį savo failus, šviečia plačiąją visuomenę. Šia veikla susidomi vis daugiau aklųjų. Vienas neregys, vardu Tomas Edisonas, papasakojo, kaip norėjo „YouTube“ bazėje rasti filmą apie atogrąžų audrą. Jis nuliūdo, supratęs, kad ten viskas vizualu. Taip 2011 m. „YouTube“ atsirado kanalas, pavadintas „Aklieji kritikuoja filmus“ (Blind film critic). Tada šis portalas buvo dar visai nepritaikytas akliesiems. Su kalbos sintezatoriaus pagalba nebuvo galima rasti, kur mygtukas, skirtas paleisti ar sustabdyti vaizdo klipą. Jau nekalbant apie komentarų paskaitymą. Tomas Edisonas pastebi, kad ekrano skaitymo programos veikia tik tais atvejais, jei turinio kūrėjai į atitinkamus alternatyvaus teksto laukus įveda informaciją. Kitaip kalbos sintezatorius skaito „mygtukas, mygtukas“, o koks tai mygtukas – nežinia.

Meet the blind youtubers making the internet more accessible [interaktyvus] prieiga per:

https://www.wired.com/story/blind-youtube-creators/?fbclid=IwAR3gFSljqbMFM5Jo_UPvWCtaXrpQ0ofrbgV_6l9OGwHd4G7KzJbYJooE0Ac [žiūrėta 2019-01-23]

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-02-07

Ypatingas fotografas


Thomas Schwellenbachas gimė 1980 metais. Kadangi jis neatpažįsta spalvų, jo akys labai jautrios šviesai ir jam labai sunku orientuotis aplinkoje dėl besidvejinančių ir išplaukiančių objektų kontūrų, jis niekada nebuvo priimtas į jokius profesionalių fotografų mokymus, bet fotografuoti mėgo. Pirmąjį paprastą fotoaparatą jam padovanojo tėvas. Sulaukęs keturiolikos Thomas  jau fotografavo su veidrodiniu objektyvu. Dėl silpnos regos įgijo fizioterapeuto specialybę, o fotografuoti išmoko pats. Dabar dirba laisvai samdomu fotografu, darančiu nespalvotas fotografijas. Daugelis klientų lieka labai  patenkinti fotografo darbais.
Savo atkakliu darbu ir užsispyrimu jis hobį pavertė savo profesija. Pragyvenimui jis užsidirba ne tik fotografuodamas, bet ir organizuodamas seminarus apie portretų fotografavimą. Daugiau apie Thomo Schwellenbacho veiklą galite sužinoti interneto puslapyje www.thomasschwellenbach.de.
Parengė Ina Praprovienė
Troltenier,  Imke. Ein besonderer Fotograf. [interaktyvus][2018-12-17]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#15

Projektas UBIS


Pagal programą „Erasmus+“ Marburgo aklųjų gimnazija kartu su partneriais  pradėjo vykdyti projektą UBIS (Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students – liet. Universali informacijos akliems ir silpnaregiams moksleiviams bazė). Projekto tikslas – sukurti universalią informacijos bazę (3D spausdinimas, prieinamos medijos ir pan.), kurioje būtų kaupiama informacija apie specifinius aklųjų ir silpnaregių besimokančiųjų poreikius ir padėtų jiems įgyti ir lavinti reikalingas kompetencijas.
Tiflopedagogai ir techniniai specialistai taip pat siekia sukurti vienodas  pedagogines koncepcijas, kurios padėtų akliems ir silpnaregiams moksleiviams įsisavinti mokslo žinias, pasitelkiant naujas taktilines priemones ir medijas. Visa informacija būtų laisvai prieinama visiems pedagogams ir padėtų mokyti regos sutrikimų turinčius jaunuolius. 
Projekto uždaviniai:
Sukurti rekomendacijas, kaip kurti 3D modelius akliems ir silpnaregiams moksleiviams. 
Sukurti metodinius nurodymus pedagogams, kaip pamokose naudoti trimačius modelius ir medijas.
Sukurti europinę laisvai prieinamą universalią duomenų bazę su talpyklomis.  
Vienoje duomenų bazės talpykloje būtų skelbiami vienas arba keli 3D modeliai, išsamus jų aprašymas, kaip modelius panaudoti pamokoje, taip pat  papildoma informacija mokytojams ir mokiniams.
Projekte dalyvauja Bertranžo (Liuksemburgas), Marburgo, Diusburgo (Vokietija), Vienos (Austrija), Karališkojo instituto (Nyderlandai) aklųjų mokyklos.
Pirmasis projekto partnerių susitikimas įvyko 2017 m. pabaigoje Liuksemburge. Tris dienas dalyviai keitėsi patirtimi, diskutavo apie 3D modelių kūrimo ir panaudojimo galimybes mokomuosiuose užsiėmimuose.

Parengė Ina Praprovienė

UBIS - Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students . [interaktyvus] [2018-12-10]. Prieiga per internetą:  https://www.blista.de/UBIS

Taktilinės knygos labai mažiems akliems vaikams

Šiame straipsnyje ikimokyklinio amžiaus vaikų tiflopedagogė, dr. Holly Cooper iš Teksaso aklųjų ir silpnaregių mokyklos rašo apie taktilines knygas, skirtas mažiems akliems vaikams. Jų paskirtis – mokyti Brailio rašto pradmenų, ugdyti lytėjimo įgūdžius, plėsti pasaulio pažinimą. Kol vaikų vaizduotė dar nėra išlavinta, ji siūlo knygų puslapiuose kaip iliustracijas naudoti realius daiktus.
"Tactile books" leidinio viršelis

Ateities vizija – trimatis biospausdinimas ir trimačiu spausdintuvu atspausdinta dirbtinė ragena


Daugeliui trimačiai spausdintuvai ir biospausdinimas atrodo kaip fantazijos iš mokslinės fantastikos srities. Mokslas sparčiai vystosi ir netolimoje ateityje  biospausdinimu galėsime išspręsti daugelį medicinos problemų. Jau spausdinami trimačiai gaminiai iš sintetinių medžiagų. Mokslininkai įsitikinę, kad kitas žingsnis bus biospausdinimas. 3D biospausdinimas – tai procesas, kurio metu kuriami erdviškai apibrėžti biologinių audinių struktūras atkuriantys objektai su ląstelėmis. Idealiu atveju – tai transplantacijai parengtų gyvybingų organų spausdinimas. Niukaslio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkams trimačiu spausdintuvu pavyko sukurti dirbtinę rageną. Ateityje transplantuojant dirbtines ragenas planuojama padėti milijonams žmonių, turinčių ragenos pažeidimų, nuo kurių galima apakti.
Kaip praktiškai įsivaizduoti trimačiu spausdintuvu pagamintą gelį? Biospausdintuvas dirba kaip įprastas spausdintuvas, tik jis spausdina naudodamas ne rašalą, o biomasę, kuri dažnai panaši į gelį. Dabar svarbiausia mokslininkų užduotis – sukurti tinkamą gelio sudėtį. Mokslininkai jau sukūrė skystį, kurį sudaro sveikos ragenos kamieninės ląstelės ir alginatų bei kolagenų mišinys, kuriame kamieninės ląstelės išlieka gyvybingos. Tyrėjai susidūrė su iššūkiu, kurdami tokią medžiagą, kuri išlaikytų reikiamą formą ir lengvai tekėtų spausdintuvo vamzdeliais.
Mokslininkams dar prireiks laiko, kol bus ištirti dirbtinės ragenos rizikos faktoriai ir dirbtinės ragenos padės apsaugoti pacientus nuo apakimo. 
Parengė Ina Praprovienė
Zukunftsvision 3D-Bioprinting: Künstliche Hornhaut aus dem Drucker [interaktyvus][2018-12-13]. Prieiga per internetą: https://www.pro-retina.de/newsletter/2018/bioprinting-gewebe-und-organe-aus-dem-3d-drucker

2019-01-28

Aklas plaukimo treneris pasikliauja klausa


Tharon’as Drake’as, kuriam neseniai suėjo 25, apako 14 metų. Jis pats yra puikus plaukikas, laimėjęs du sidabro medalius 2016 m. parolimpinėse žaidynėse Rio mieste. Po parolimpiados jis sužinojo, kad Katobos koledžui reikia plaukimo trenerio. Vyriausiasis plaukimo treneris Mike’as Sever’is stebisi: „Viską, ką aš pamatau, jis išgirsta. Kartais būna dalykų, kuriuos jis girdi, o aš nematau“.

Tharon’as Drake’as konsultuoja plaukikus

Nuotraukoje: pasikliaudamas klausa, trenerio asistentas Tharon’as Drake’as konsultuoja plaukikus Katobos koledžo baseine (JAV). „CBS News“.

Treniruotes lankanti pirmakursė Amalia Fontes iš karto pastebėjo, kad šis jaunas vyras kitoks, nei kiti. „Vos man pradėjus plaukti, jis iš karto pasakė viską apie tai, kaip aš plaukiu“, – prisiminė ji.

Blind swim coach relies on his hearing to help team improve [interaltyvus] prieiga per: https://www.cbsnews.com/news/blind-swim-coach-relies-on-his-hearing-to-help-team-improve/?fbclid=IwAR1DJH2anOx3b-3aEiChi52c4qORVB3QxIQA18V9fSpLxOXj-U9Dw4MTcvc [žiūrėta 2018-12-31]

Parengė Audronė Gendvilienė

Austrijos virtualioji biblioteka


2018 metų vasario mėnesį pradėjo veikti Austrijos virtualioji biblioteka. Biblioteką galima rasti adresu www.buchknacker.at. Didelė dalis knygų skirta raidos ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams ir jaunimui. Jos fonde yra apie 40 000 garsinių ir elektroninių knygų įvairiausiomis šiai amžiaus grupei aktualiomis temomis: apie nuotykius, draugystę ir meilę, gyvūnus, keliones, taip pat ir vadovėlių. Virtualiosios bibliotekos interneto svetainės dizainas paprastas, patogu naudotis piktogramomis. Interneto puslapyje  esančiame kataloge nesudėtinga išsirinkti pageidaujamą knygą ir svetainėje esančiu skaitymo įrenginiu  skaityti tiesiog bibliotekos puslapyje arba ją parsisiųsti. Yra galimybė reguliuoti šrifto dydį, skaitymo tempą,  perskaitytą tekstą pasižymėti spalvomis. Priimami skaitytojų pageidavimai, kokių knygų norėtų.
Parengė Ina Praprovienė
 Guano, Gertrud. Neue Nutzer und Hörer. [interaktyvus] [ 2018-12-12]. Prieiga per internetą:
http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

Austrijos aklųjų esperantininkų asociacija


Veronika Haupt, Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos narė, džiaugiasi, kad esperanto draugijos nariai įvairiose pasaulio šalyse gali susirasti daugybę bendraminčių ir draugų, kurie padeda praplėsti akiratį ir paįvairinti gyvenimą. Tarptautinė esperanto kalba padeda bendrauti ir dalintis patirtimi su skirtingų kultūrų, pažiūrų žmonėmis, generuoti naujas idėjas, skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti savitarpio supratimą. 2018 metų vasarą  Serbijoje vyko 83-iasis Aklųjų esperantininkų kongresas. Į jį susirinko esperantininkai iš 13 šalių, tų metų kongreso tema – aklųjų ir silpnaregių mėgstami laisvalaikio užsiėmimai. Serbijos aklieji jaunuoliai pademonstravo savo mėgstamą sportą – karate. Veronika Haupt pirmą kartą sužinojo, kad neregiai gali užsiimti karate – mokytis smūgiavimo ir gynybos technikų. Kongreso dalyviai apžiūrėjo Serbijos Sokobanios rajono gamtos ir kultūros paveldo objektus, poilsiavo, vaidino miniatiūras. Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos nariai stengsis, kad ateityje aklųjų esperantininkų kongreso dalyvius jie galėtų priimti Austrijoje. Veronika Haupt kviečia jaunimą mokytis esperanto kalbos, susirasti bičiulių, patirti nuostabių akimirkų. 
Parengė Ina Praprovienė
Haupt, Veronika. ALBE – Österreichische Vereinigung blinder Esperantisten. [interaktyvus][2018-12-12]. Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

2019-01-23

Regos sutrikimai ir santykiai poroje


Beveik nieko nežinome apie tai, kaip jutimų sutrikimai paveikia poros santykius. Šveicarijos centrinės aklųjų draugijos iniciatyva Ciuricho universitetas ir Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universitetas 2019 m. sausio mėnesį pradeda tyrimą, kuriame bus nagrinėjama, kaip regos sutrikimai arba regos kartu su klausos sutrikimais paveikia porų tarpusavio santykius.
Ankstesniais porų santykių tyrimais jau įrodyta, kad artimi partnerių santykiai poroje padeda nugalėti stresą, streso pasekmės būna švelnesnės, tokie partneriai yra laimingesni ir ilgiau gyvena už asmenis, gyvenančius be partnerių.
Žurnalistė Nina Hug tyrimo vadovės dr. Christin Breitenstein prašo paaiškinti, kuo galėtų būti naudingos šio tyrimo išvados ir kaip jos galėtų padėti regos bei regos kartu su klausos sutrikimų turintiems asmenims. Dr. Christin Breitenstein pasakoja, kad jau buvo nagrinėta, kaip partnerystė padeda įveikti ligas, kurių viena iš priežasčių gali būti stresas. Tyrimai parodė, kad susirgus vienam partneriui ir abiem bendromis jėgomis stengiantis įveikti ligą, partnerystė gyjant turi teigiamos įtakos. Tyrėja pateikia konkretų pavyzdį.  Braunšveigo mieste (Vokietijoje) buvo apklaustos poros, kurių vienas iš  partnerių serga krūties vėžiu. Remiantis tyrimo išvadomis, buvo parengta  mokymo programa, pagal kurią asmenys mokėsi, kaip padėti partneriui įveikti šią ligą. Šis tyrimas galėtų būti naudingas aiškinantis, su kokiais iššūkiais poroms tenka susidurti, kai vienas iš partnerių turi jutimų sutrikimų. Išvados galėtų padėti parengti konsultavimo ir mokymo programas, supažindinančias  asmenis, kaip elgtis silpstant regai ir klausai ar šių jutimų netekus, aiškinant, kad jie gali ir turi padėti vienas kitam. Jie turėtų sužinoti, kad jutimų sutrikimai veikia partnerystę. Konsultacijų centrai galėtų konsultuoti potencialius klientus ir padėti spręsti kylančias problemas.
Parengė Ina Praprovienė
Nina Hug. Sehbehinderung und Paarbeziehung.[interaktyvus] [ 2018-12-11].
Prieiga per internetą: http://www.tactuel.ch/sehbehinderung-und-paarbeziehung


Skaitmeninė epidemija. Ar nuo išmaniųjų prietaisų vaikams išsivysto trumparegystė?

Austrijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga išleido tėvams skirtą informacinį leidinį apie išmaniųjų prietaisų žalą vaikų akims.

Oftalmologai perspėja, kad vaikų, kurie dažnai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis, akių sveikata gali pakisti negrįžtamai. Dėl dažno vaizdo įrašų žiūrėjimo regos sutrikimų jau patiria vos kelerių metų vaikai. Be to, dažnas ir intensyvus naudojimasis įrenginiais, kurių ekranas šviečia mėlyna (dirbtine) šviesa, gali lemti ne tik akių perštėjimą, paraudimą, bet ir skatinti akių ligų vystymąsi. Negalima žiūrėti į ekranus „prikišus nosį“, būtina išlaikyti 30 cm atstumą tarp akių ir ekrano. Mažylius iki dvejų metų reikėtų saugoti tiek nuo televizorių, tiek nuo kompiuterių ar išmaniųjų prietaisų ekranų. Atsižvelgiant į vaikų amžių, per dieną į televizoriaus, kompiuterio, mobiliojo telefono ekraną rekomenduojama  žiūrėti ne ilgiau nei:  vaikams nuo 2 metų  – 20 minučių, nuo 5 metų – 30 minučių; nuo 6 metų  – apie 60 minučių, 10–13 metų amžiaus paaugliams – apie 90 minučių.
Visą informacinį leidinį galite rasti čia: http://www.blindenverband.at/media/file/81_161469_a_und_b_BSVOe_Folder_Kinderaugen_digitale_epidemie.pdf
Parengė Ina Praprovienė
Digitale Epidemie. [interaktyvus] [2018-12-5] . Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/de/information/broschueren/110/Digitale-Epidemie


Apie „žiūrėjimą“ muziejuje ir kačių parodose


Neregė Laurena Merryfield gyvena JAV Oregono valstijoje, Eugene mieste, su dviem katėmis. Vyras senokai miręs. Ponia teigia, kad žodį „pažiūrėti“ ji vartoja vietoje „pačiupinėti“: „duokite man pažiūrėti“, sako ji, kai nori su kuo nors atidžiau susipažinti. 

Lauren Merrifield
Lauren Merrifield knygos viršelis
Lauren Merrifield knygos viršelis


Jai ypač buvo skaudu, kai vieno muziejaus darbuotojai jai neleido nieko „pažiūrėti“, nes liesdama rankomis ji suteps eksponatus. Nuo tada ji nė kojos į jokius muziejus nekelia, nes ten jai nėra ko pažiūrėti. Kita liūdna patirtis – vienoje kačių parodoje jai neleido glostyti kačių. Tačiau kitoje, po kelerių metų, buvo priešingai – visi dalyviai ją ragino kates glostyti, ir ji „prisižiūrėjo“ jų visokių – ilgaplaukių, plikų, didelių, mažų, beuodegių. Ponia norėtų, kad regintys žmonės daugiau pasakotų apie tai, kas yra aplinkui ir dažniau pasiūlytų pačiupinėti įvairius daiktus. Šis rašinys gerai atspindi aklų žmonių psichologiją, lūkesčius, ko jie tikisi iš visuomenės ir kad vartoti žodžius „žiūrėti, matyti“ akliesiems normalu. Ponia Lauren Merrifield netgi yra parašiusi haiku stiliumi knygą apie meilę katėms „There's more than one way to love a cat“, žrhttps://www.amazon.com/Theres-More-Than-One-Love/dp/1933830077



Seeing, by Lauren L. Merryfield [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1806/bm180612.htm [žiūrėta 2018-12-19]

Parengė Audronė Gendvilienė

2019-01-17

Kalbantis spalvų nustatymo prietaisas „Colorino“


Prietaisas kompaktiškas, lengvai telpa delne. Tai spalvų detektorius su šviesos aptikimo funkcija. Juo paprasta naudotis. Prietaisas aptinka iki 150 spalvų ir atspalvių. Pavyzdžiui, ne tik raudoną, bet ir įvairius jos atspalvius: rausvą, šviesiai raudoną, tamsiai raudoną, taip pat intensyviai raudoną. Reikia tik paspausti arčiausiai garsiakalbio esantį mygtuką, tvirtai prispaudus platųjį prietaiso galą prie bet kokio daikto, ir aiškiai išgirsite pasakant, kokia jo spalva. Kalbama angliškai, vyrišku balsu.

Kalbantis spalvų nustatymo prietaisas „Colorino“

Kalbantis spalvų nustatymo prietaisas „Colorino“
Antrasis mygtukas įjungia įmontuotą šviesos daviklį. „Colorino“ gali aptikti šviesą ir akustiniais signalais parodyti jos intensyvumą ir atstumą iki šio prietaiso.
Aukštas signalas reiškia, kad šviesos šaltinis yra intensyvus arba labai arti.
Žemas signalas reiškia, kad šviesos šaltinis yra silpnas arba labai toli.
Į sireną panašus garsas reiškia, kad aptiktas dirbtinės šviesos šaltinis.
Yra ausinių lizdas. Tačiau atkreipiame dėmesį, ausinės nėra pridedamos.
Prietaisas jį nustojus naudoti automatiškai išsijungia po maždaug 30 sekundžių.
Matmenys 10 x 5 cm. Produkto kodas: DH288, kaina 173,99 svarų sterlingų. Veikia su dviem AAA baterijomis (jas reikia pirkti atskirai).

Colorino talking colour identifier & light detector [interaktyvus] prieiga per: https://shop.rnib.org.uk/braille-and-labelling/labelling/colour-labelling/colorino-talking-colour-detector.html [žiūrėta 2018-11-15].
Parengė Audronė Gendvilienė.

Taktilinės knygos Jungtinėje Karalystėje keičia aklų vaikų gyvenimą


Straipsnį parašė Jungtinės Karalystės taktilinių knygų bibliotekos „Living Paintings“ (liet. „Gyvieji paveikslai“) atstovė, siekdama pritraukti lėšų reljefiškai iliustruotoms knygoms kurti. Štai jos kreipimasis į visuomenę: „Mes siekiame, kad akliems ir silpnaregiams vaikams būtų prieinamas knygų stebuklas, ir kad nemokamai paštu aptarnaujanti skaitytojus biblioteka, kurioje gausu taktilinių knygų, galėtų įgarsinti tų knygų tekstus.

Akiniuotas berniukas čiupinėja ir iš arti prisikišęs tyrinėja liečiamąją iliustraciją
Berniukas tyrinėja reljefinę iliustraciją

Europos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinis leidinys „Europos aklųjų ir silpnaregių užimtumo gerosios patirtys“

Europos aklųjų sąjunga, finansiškai remiama ES teisių, lygybės ir pilietybės programos, kiekvienais metais atlieka apklausą, siekdama išsiaiškinti, apibendrinti ir platinti gerosios praktikos pavyzdžius viena konkrečia prieinamumo tema. 2018 metais analizuota aklųjų užimtumo tema skirtingose ES valstybėse. Apklausoje dalyvavo aklųjų sąjungos iš 14 šalių: Airijos, Albanijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Juodkalnijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos. Komisija, įvertinusi originalumą, ataskaitos aiškumą, pritaikomumą, išrinko šių metų nugalėtojus: Didžioji Britanija (89 balai), Vokietija (86 balai) ir Italija (81 balas). 
Įvairiomis kalbomis išleistame informaciniame leidinyje aptariami šie klausimai: darbo aplinkos pritaikymas, finansinė parama darbdaviams, interneto svetainės, ieškančiųjų darbo suvedimas su darbdaviais, pagalba sau ir konsultavimas, atstumas iki darbo, mokymai ir įdarbinimas, socialinės įmonės, paklausios profesijos ir kt.
Nors kiekvienoje ES valstybėje narėje yra labai skirtingi ekonominiai veiksniai, įstatymai ir supratimas apie regos sutrikimus, vienoje šalyje įgyvendinti gerosios praktikos pavyzdžiai gali būti panaudoti ir kitose šalyse. Dėl ribotų finansinių išteklių leidinyje pateikiami tik svarbiausi faktai, bet išsamesnę informaciją galima gauti Europos aklųjų sąjungos svetainėje ebu@euroblind.org  arba susiekus su atskirų šalių aklųjų sąjungų atstovais.
Komisija tikisi, kad leidinyje pateikta informacija bus naudinga kuriant daugiau galimybių darbo ieškantiems regos sutrikimų turintiems asmenims ir pagerins jų galimybes patekti į darbo rinką.
Parengė Ina Praprovienė
Gute Beschäftigungspraktiken für Blinde-und-Sehbehinderte Menschen in Europa. [interaktyvus] [ 2018-12-06] . Prieiga per internetą:
http://www.blindenverband.at/de/information/broschueren/88/Gute-Beschaeftigungspraktiken-fuer-blinde-und-sehbehinderte-Menschen-in-Europa

Reljefinių piešinių lenta „inTACT“


Piešimo lentoje paprasta piešti reljefinius piešinius, grafikus, diagramas, planus. Nubrėžtas linijas patogu liesti. Lentos rėmelis pagamintas iš dirbtinės medžiagos, o piešimo paviršius – iš natūralaus kaučiuko. Komplekte yra  specialus pieštukas ir 25 A4 formato folijos lapai. Su specialiu trintuku galite nutrinti nereikalingas linijas. Lentos dydis 250 x 330 x 28 mm, svoris 1380 g. Galima užsisakyti papildomų folijos lapų.
„inTACT“ padeda lavinti kūrybiškumą, motoriką ir abstrakčią vaizduotę. Tai puiki metodinė priemonė mokantis matematikos, fizikos arba chemijos.
Parengė Ina Praprovienė
http://www.deutscher-hilfsmittelvertrieb.de/produkte/intact/intact-zeichenbrett/index.html [interaktyvus][2018-12-05]

Regos sutrikimų turintiems vaikams skirtas žaidimas „Atpažink garsą“



Žaidimas lavina klausą ir atmintį. Jį paprasta pasigaminti patiems. Paimkite lyginį nedidelių uždaromų dėžučių skaičių. Į kiekvieną dėžučių porą įdėkite vienodą kiekį tų pačių daiktų: kruopų, kavos pupelių, riešutų, žirnių, kaštonų, gilių, sagų, akmenukų. Ant kiekvienos dėžutės dugno priklijuokite užrašą Brailio raštu, kad žinotumėte, kokie daiktai yra dėžutėje. Žaidimo tikslas – pagal garsą surasti dvi dėžutes su vienodais daiktais.
Parengė Ina Praprovienė
https://www.anderes-sehen.de/weitere-info/schone-geschenkideen-fur-blinde-kinder/[interaktyvus] [ 2018-12-05]

Otto Käfer knyga „Aklumas mene“

Vokietijoje „Reimer Mann“ leidykla išleido Otto Käfer knygą „Aklumas mene“  (vok. „Blindheit in der Kunst“), kurioje bandoma atsakyti į klausimus, kaip menininkams pavyksta pavaizduoti aklumą ir kokią žinią menininkai perduoda kūriniuose vaizduodami neregius? Aklumas dažnai siejamas su įvairiomis metaforomis.


2019-01-02

Leidinys apie reljefinius piešinius ir žemėlapius


Britanijos karališkasis nacionalinis institutas parengė dvylikos puslapių informacinį leidinį apie reljefinius piešinius, planus, žemėlapius, maketus, kitokią tiflografiką. Tokios liečiamosios priemonės pagerina aklųjų orientavimąsi gyvenamojoje vietovėje, padeda įveikti orientavimosi visuomeninių pastatų viduje sunkumus, skatina įtrauktį.

Tiflopedagogų rengimas Švedijoje


Švedijos nacionalinė specialiųjų poreikių asmenų švietimo agentūra rengia mokytojų ir kitų ugdymo specialistų tiflopedagogikos kvalifikacijos kėlimo kursus. Jie organizuojami penkiose regioninėse įstaigose. „SPSM-Resource Centre Vision“ centre yra kursai, skirti mokytojams ir pagalbiniam personalui, dirbančiam su aklais ir dėl cerebrinio paralyžiaus nevaikštančiais vaikais bei jaunuoliais. Nacionalinis išteklių centras, esantis Stokholme, daugiausia dėmesio skiria parengti specialistus dirbti su vaikais ir mokiniais, skaitančiais Brailio raštu, o centre „Örebro“ daugiausia dėmesio skiriama mažų vaikų ir mokinių su kompleksine negalia ir regos sutrikimu ugdymo klausimams. Yra universitetinė tiflopedagogikos mokymo programa Stokholmo universitete. Čia galima studijuoti magistrantūroje specialiųjų poreikių asmenų ugdymą su tiflopedagogikos specializacija. 2017 mokslo metais dėl mažo stojančiųjų skaičiaus grupė nesusirinko. Geteborgo universitete taip pat yra tiflopedagogikos magistrantūra.

Further teacher training, Sweden // ICEVI European Newsletter. Issue 63, Volume 23 number 2, September 2017. P.25. [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/files/newsletter/icevi-nl2017-2.pdf [žiūrėta 2018-11-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Bioninė akis nauju būdu padeda akliesiems vėl matyti



 












Dorothea Kohlhaas

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai yra realybė. Apie 300 pacientų visame pasaulyje bioninė akis „Argus II“ jau sugrąžino regą. Vokietė Dorothea Kohlhaas ilgą laiką visiškai nematė ir jau penkerius metus naudojasi bionine akimi „Argus II“ bei labai džiaugiasi, galėdama vėl ne tik jausti bei girdėti vyrą, bet ir neblogai jį matyti, pastebėti kliūtis gatvėje, lyginti drabužius. Dorothea, kaip ir maždaug 40 000  asmenų Vokietijoje, serga pigmentiniu retinitu.  Hildegard Monschein jaunystėje apako nuo įgimtos tinklainės ligos. 2015 m. ji pradėjo naudoti bioninę akį, kuri sudaryta iš specialių akinių, mažo kompiuterio ir akių lusto. Hidegard Monschein buvo pirmoji pacientė , kuriai Austrijoje tinklainės lustas buvo implantuotas pirmą kartą. Bioninė akis gali padėti matyti pacientams, sergantiems pigmentiniu retinitu, Ašerio sindromu, kūgio stiebo distrofija, Lėberio amauroze, Bardė Bidlio sindromu, choroideremija.

Donorystės sistemos pakeitimas suteiktų viltį vėl gerai matyti


2017 metų pabaigoje Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Jeremis Huntas pradėjo plačią viešą konsultaciją dėl planų įvesti naują organų donorystės sistemą. 2016-2018 m. Anglijoje užregistruota 1 169 donorų, atliktos 3 293 transplantacijos. Nors tai buvo didžiausias organų donorystės rodiklis, tačiau dar labai daug žmonių laukia transplantacijų, o ragenų ypač trūksta. Pagal siūlomą sistemą žmonės po mirties automatiškai dovanotų savo akis, nebent būtų nurodę kitaip. Vieno žmogaus akių ragenos gali padėti atgauti regėjimą net keturiems  žmonėms. Tačiau, nors 80 proc. gyventojų teigia, kad norėtų paaukoti savo organus, tik 36 proc. iš tikrųjų užsiregistravo tapti organų donorais.
Šiuo metu vienintelis būdas pakeisti žmogaus rageną – paimti ją iš mirusio žmogaus. Pastaraisiais metais žymiai pagerėjo ragenų transplantacijos metodai. Jie padeda pasiekti geresnių rezultatų ir padidina skaičių asmenų, kurie galėtų pasinaudoti operacija, jei tik būtų galima gauti persodinimui tinkamą medžiagą. Siekiant patenkinti šį poreikį, ragenos medžiaga įvežama iš kitų šalių, o tai brangiai kainuoja. Tai galėtų būti išspręsta didinant vietinių donorų iš Jungtinės Karalystės skaičių.

Opt-out organ donation system could boost low eye banks.  [interaktyvus] prieiga per: // http://www.rnib.org.uk/nbonline/Opt-out-organ-donation-consultation [žiūrėta 2018-02-07]

Parengė Audronė Gendvilienė