Pereinamasis laikotarpis iš vaikystės
į suaugusio žmogaus gyvenimą vadinamas lytinės brandos etapu, kai mokiniai,
ypač mergaitės, patiria įvairių naujų dalykų. Straipsnyje rašoma apie sutrikusio
regos mergaičių patiriamą seksualinį priekabiavimą ir apie tai, kaip svarbu,
kad joms būtų prieinamas lytinis švietimas. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas
Bangladešo sostinėje Dakoje, siekiant išsiaiškinti seksualinio priekabiavimo
prie sutrikusios regos mokyklinio amžiaus mergaičių ir jų prievartavimo mastą. Be
to, siekiama išsiaiškinti sutrikusios regos mergaičių lytinę orientaciją ir tai,
kokį požiūrį jos turi į lytinius santykius.
Paaiškintos seksualinio
priekabiavimo priežastys, atsižvelgiant į Bangladešo socialinį kontekstą.
Tyrime dalyvavo 30 sutrikusios regos
mergaičių, tikslingai atrinktų iš Dakos gyventojų. Tarp jų buvo 19 silpnaregių
ir 11 visiškai aklų. Jos buvo 10–19 metų amžiaus. Apklausa atlikta interviu būdu, naudojant
pusiau struktūrizuotas anketas.
Remiamasi feministe Lesley Chenoweth, teigusia, kad neįgalių moterų
socializacija sunkesnė nei vyrų, nes jų socializacija
dvejopa – kaip moters ir kaip neįgaliosios. Tad aklos ir silpnaregės moterys
kenčia dėl dvigubos diskriminacijos: jos atsiduria visuomenės užribyje dėl
turimos negalios ir dar kartą – dėl to, kad yra moterys (Chenoweth, 1993). Kita
autorė, Maqbool (2003), pavadino sutrikusios regos moteris aukomis, kenčiančiomis
dėl trejopos diskriminacijos: dėl to, kad yra moterys, kad yra neturtingos ir
neįgalios. Dar vienas autorius Aryal (2004) teigė, kad norint tirti smurtą prieš neįgalias moteris, reikia taikyti
kitokį modelį. Pasak jo, seksualinis priekabiavimas prie sutrikusios regos
paauglių mergaičių turi būti tyrinėjamas dviem požiūriais: pirmiausia remiantis bendrosiomis teorijomis, o po to dar
kartą – feministinėmis negalios
teorijomis (Aryal, 2004).
Dėl visuomenėje vyraujančio požiūrio, kad regos sutrikimą
turintys asmenys yra prastesni už kitus, moterys susiformuoja menką savigarbą. Joms
užkertamas kelias į mokslą ir specialybės įgijimą, tad jos tampa ekonomiškai
priklausomos nuo kitų. O tai, savo ruožtu, dar labiau sumažina savigarbą.
Padėtį dar labiau blogina fizinis pažeidžiamumas. Lytiniai santykiai Bangladeše
yra uždrausta tema. Žmonės nenori apie tai kalbėti, taigi, mergaitės nutyli
apie patirtą seksualinę prievartą ir priekabiavimą, nes visuomenė linkusi
kaltinti nukentėjusiąsias. Dėl šios priežasties jokia mergaitė ar moteris
paprastai apie tai nekalbės, net ir patyrusi tokio pobūdžio prievartą. Bangladešo visuomenėje mergaitės mokomos
visada būti mandagios, nusileisti ir tylėti. Berniukai skatinami būti drąsiais
ir stipriais. Tai skirtingi socializacijos procesai, dėl kurių formuojasi
skirtingas elgesys, ir užaugę vyrai tampa engėjais, o moterys – engiamosiomis.
Todėl autoriai mano, kad Bangladeše patriarchalinė santvarka yra lemiamas
veiksnys, dėl kurio klesti seksualinis smurtas prieš moteris. Chenoweth (1993) rašė, kad visuomenės
nuomone, neįgalios moterys turi būti dėkingos už bet kokį lytinį kontaktą, nes
jos esančios labai nepatrauklios. Reikia turėti omenyje, kad Bangladeše moterų
nekaltybė ir celibatas yra labai
vertinami dalykai. Taip pat manoma, kad mergaites turi saugoti jų tėvai, o kai
išteka – vyrai. Vyrui mirus, našlė yra savo sūnaus priežiūroje. Bet, kaip
teigiama straipsnyje, moteris reikia labiau globoti, jas saugoti ir šviesti,
kad jos pačios galėtų apsisaugoti nuo bet kokios rūšies seksualinio smurto ir priekabiavimo. Autoriai teigia, kad atėjo metas Bangladeše sugriauti
socialinius tabu, tik tada sumažės smurtas ir priekabiavimas prie
sutrikusios regos moterų šioje šalyje.
Sexual Abuse and Harassment of Visually Impaired girls in Dhaka city. By Diba Hossain (PhD), Professor, Department of Special Education, IER, University of Dhaka, Bangladesh. Rayhan ara Zaman, Assistant Professor, IER, University of Rajshahi, Bangladesh // The Educator ICEVI TRANSITION to Adult Life. 2017 July, Vol. 32, No.1. P.47-51. [interaktyvus] prieiga per: http://icevi.org/wp-content/uploads/2017/12/The-Educator-July-2017.pdf [žiūrėta 2018-11-21]
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą