Apie Čarlzo Boneto sindromą iš pirmųjų lūpų

Apie šį retą sindromą Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojai jau žino, nes į lietuvių kalbą buvo išversta keletas straipsnių šia tema. Dabar siūlome pasižiūrėti kelis trumpus filmus anglų kalba ir sužinoti, ką patiria šį sindromą patiriantys garbaus amžiaus senjorai. Čarlzo Boneto sindromas gana dažnai nustatomas visiškai akliems arba turintiems nedidelį regos likutį žmonėms. Apakusieji mato vaizdinius, tai yra tai, ko iš tikrųjų nėra – vizualines haliucinacijas, kurios atsiranda netikėtai ir kurios nėra lakios vaizduotės vaisius. Čarlzo Boneto sindromas sukelia psichologinių problemų, bet, laimei, vaizdiniai palaipsniui retėja, kol visai pranyksta. Iš pradžių manyta, kad per 12–18 mėnesių po apakimo haliucinacijos dingsta, bet neseniai vieno tyrimo metu nustatyta, kad kai kada jos tebevyksta po apakimo praėjus net penkeriems metams. 

Watch: Charles Bonnet syndrome film [interaktyvus] prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/charles-bonnet-syndrome-film [žiūrėta 2017-04-24]


Parengė Audronė Gendvilienė

Kaip jaučiasi aklieji, kai jų šunį vedlį užpuola kitas šuo?

Užsienio šalyse nemažai aklųjų turi šunis vedlius. Kaip žinia, šie tarnybiniai šunys ruošiami specialiose šunų vedlių mokyklose, atrenkami tam tinkamų veislių šuniukai, o kai šuniukai apmokomi, dar vyksta mokymai kartu su būsimu šeimininku. Tačiau jei šunį vedlį užpuola kitas šuo, visas mokslas šuniui išgaruoja iš galvos, jis netenka darbinių savybių, dėl to kenčia neregys šeimininkas. Lorna Marquès-Brocksopp atliko mokslinį tyrimą, apklausdama 20 aklųjų, kaip jie jaučiasi po užpuolimo ir domėdamasi, ar šuo vedlys liko darbingas. 70 proc. šunis vedlius turinčių aklųjų, atsakiusių į anketos klausimus, skundėsi, kad juos labai paveikė atvejai, kai jų šuo buvo užpultas kito šuns. Šis mokslinis tiriamasis darbas padeda geriau suprasti, kaip jaučiasi aklieji, kokia jų psichologinė būsena po tokių incidentų. Šunų vedlių šeimininkams ir jų šunims vedliams užpuolimai paliko skaudžių pasekmių, nukentėjo jų fizinė, emocinė, socialinė ir dvasinė gerovė, ir tos pasekmės yra ilgalaikės. Todėl svarstoma, kokią pagalbą būtų galima suteikti akliesiems, kad ji būtų kuo visapusiškesnė ir kas ją turėtų teikti. 

How does a dog attack on a guide dog affect the wellbeing of a guide dog owner?

Lorna Marquès-Brocksopp //  British Journal of visual impairment, Vol 33, Issue 1, 2015 [interaktyvus] prieiga per: http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0264619614553859 [žiūrėta 2016-12-14]

Parengė Audronė Gendvilienė

Leidinys tiflopedagogams apie įtraukios aplinkos sukūrimą vaikų darželiuose

„Creating Inclusive Learning Environments for Young Children: What to Do on Monday Morning“

Knygos viršelis

Tinklaraščio skaitytojams pristatome knygą apie mokymosi aplinkos sukūrimą akliems ir silpnaregiams vaikams. Jos autorė Clarissa Willis yra JAV Pietų Indianos valstijos universiteto specialiojo ugdymo profesorė. Ši knyga – prieinamas, skaitytojui suprantamas informacijos šaltinis, suteikiantis naudingos informacijos ir supažindinantis ikimokyklinio ugdymo pedagogus su visiems vaikams tinkama, įtraukia aplinka, todėl tiks pedagogams, kurie nėra pasirengę tiflopedagogikos srityje arba norėtų daugiau sužinoti apie specialųjį ugdymą ir pagalbą specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Tai tikrai geras vadovas apie įtraukųjį ankstyvąjį ugdymą. Leidinyje „Creating Inclusive Learning Environments for Young Children“ paaiškinami specialieji terminai, kaip sukurti tinkamas aplinkos sąlygas, kaip kurti santykius tarp bendraamžių, kurių vieni turi negalią, o kiti yra sveiki, nagrinėjama, kaip negalią turintys vaikai reaguoja į stresines situacijas, pavyzdžiui, tėvų skyrybas arba mirtį. Skaitytojai ras informacijos, kaip formuoti teigiamą požiūrį į darbą ir našiai bendradarbiauti su vaikų tėvais ir su kolegomis, kurie gali pasiūlyti pagalbą ir paramą. Kiekviename skyriuje yra terminų žodynėlis ir rekomenduojamų knygų sąrašas. 

Clarissa Willis. Creating Inclusive Learning Environments for Young Children: What to Do on Monday Morning. 2009, ISBN: 9781412957199, [interaktyvus]; [žiūrėta 2017-05-29]; prieiga per:

https://uk.sagepub.com/en-gb/eur/creating-inclusive-learning-environments-for-young-children/book231884

Parengė Audronė Gendvilienė

Braigo Companion

„Braigo Companion“ – akliesiems pritaikyta nemokama iOS programėlė, garsiai perskaitanti tekstą reginčiųjų raštu, taip pat ir įterptą į nuotraukas. Programėlė padeda susiorientuoti aplinkoje, su ja galima perskaityti valgiaraščius. Reikia nufotografuoti meniu, pasirinkti funkciją „ištraukti tekstą“, įsijungti garsinio skaitymo funkciją ir belieka išklausyti patiekalų pavadinimus. Programėlė perskaito gatvės ženklų, skelbimų, žemėlapių ir patalpų planų informaciją, todėl aklieji lengvai patys randa kelią į norimą vietą – viešbutį, parduotuvę, įstaigos kabinetą. Tačiau yra vienas keblumas – mobiliojo telefono filmavimo kamerą būtina nukreipti tiksliai į tekstą, pateiktą reginčiųjų raštu, o akliems žmonėms tai nelengva.

Diane Brauner. Braigo Companion: iOS app that reads the text embedded in a photo // Perkins School for the Blind e-learning  [interaktyvus]; prieiga per: http://www.perkinselearning.org/technology/blog/braigo-companion-ios-app-reads-text-embedded-photo [žiūrėta 2017-05-24]

Parengė Audonė Gendvilienė

Vašingtonas turi pirmą šalyje aklą gubernatorių

2017 m. metais Vašingtono valstijoje pradėjo darbą 16-sis gubernatorius leitenantas, kuris visiškai nemato, todėl pirmą kartą istorijoje Senato patalpose teko atlikti techninių pakeitimų, kad gubernatorius galėtų pirmininkauti posėdžiams naudodamasis Brailio raštu. Likus vos kelioms savaitėms iki teisėkūros sesijos, 49 senatorių stalai gavo atnaujinimą – sistemą, kuri leis gubernatoriumi išrinktam Cyrusui Habibui, uždėjus pirštą ant įrenginio, sužinoti, kuris parlamentaras nori kalbėti. Habibas – 35 metų amžiaus advokatas. Jis visiškai apako nuo vėžio būdamas 8 metų. Gubernatorius leitenantas yra antras pagal svarbą valstijos postas, dažnai dar vadinamas Senato pirmininku. Jis pirmininkauja per įstatymų leidybos posėdžius, sekdamas, kad būtų laikomasi protokolo, įvertina parlamentarų klausimų, kurie iškyla per debatus, svarbą.

Straipsnis paskelbtas 2017-01-07 „The Associated Press News“.

RACHEL LA CORTE. Washington set to swear in 1st blind lieutenent governor [interaktyvus]; prieiga per: https://apnews.com/38a8f1f912cb4df1af39772e69af4985 [žiūrėta 2017-05-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

Ką sugeba šunys vedliai

Pakankamai išsamus straipsnis apie šunis vedlius. Tam tikrų veislių šunys išmokomi akluosius vesti saugiu keliu, apeinant pasitaikančias kliūtis. Jie netgi sugeba perspėti, kad šeimininkas saugotų galvą, jei žemai nukarusi šaka ar kitas pavojingas daiktas. Šuo vedlys sustoja prieš sankryžą, pėsčiųjų perėją, kad šeimininkas turėtų laiko įsiklausyti ir nuspręsti, ar saugu eiti. Dažniausiai vedliais dirba labradorų veislės šunys, kiek rečiau – auksaspalviai retriveriai ir vokiečių aviganiai.

7 Facts About Guide Dogs [interaktyvus]; prieiga per: http://ht.ly/m2Cr306C5lX [žiūrėta 2017-05-04]

Parengė Audronė Gendvilienė

„YouTube“ galite žiūrėti vaizdo kanalą „Ypsilon“, informuojantį apie silpnaregių gyvenimą

Silpnai matanti 22 metų pedagogikos studentė, kurios regos likutis vos 2 procentai, savarankiškai kuria vaizdo įrašus ir juos skelbia „YouTube“ kanale. Gali pasirodyti ironiška, kad beveik nematantis žmogus išdrįso kurti vaizdo įrašus vizualiai interneto platformai, bet tai ji pasirinko neatsitiktinai. Silpnaregė studentė siekia regintiems žmonėms kuo suprantamiau papasakoti apie silpnaregius, jų gyvenimą, kasdienybę ir taip sumažinti atskirtį tarp neregių ir reginčiųjų. Mergina pasivadino „Ypsilon“ ir jos susižavėjimas platforma po truputį nuolat auga. O noras papasakoti apie silpnaregių gyvenimą atsirado pradėjus studijuoti Kelne. Ne vien studijų kolegos nuolat klausdavo merginos apie  silpną regą: su žmonių nežinojimu ji nuolat susidurdavo eidama Kelno šaligatviais, važiuodama miesto viešuoju transportu, traukiniais. Daugelis praeivių nustebdavo pamatę jos baltąją lazdelę. Žmonės nekalti, kad jie yra per mažai informuojami tais klausimais ir „Ypsilon“ pati nusprendė skleisti informaciją. Jai svarbu, kad informacija pasiektų tuos žmones, kuriems tenka bendrauti su silpnaregiais. Vaizdo reportažuose mergina fiksuoja savo kasdienybę, anekdotines situacijas iš savo gyvenimo, neadekvačią praeivių reakciją į baltąją lazdelę, pokalbius su kitais silpnaregiais ir dar daug kitų dalykų. Jos vaizdo įrašai jau buvo peržiūrėti daugiau kaip 32 000 kartų, kanalas turi daugiau nei 400 sekėjų. Vaizdo kanalą „Ypsilon“ galite žiūrėti adresu

http://tinyurl.com/youtube-ypsilon

Parengė Ina Praprovienė

Die Antwort war das Video [interaktyvus] [ žiūrėta 2017-05-03] http://www.dbsv.org/leseprobe.html

Kaip pacientui pranešti blogą naujieną?

Tinklaraščio skaitytojams, tarp kurių, tikimės, yra ir akių ligų gydytojų, pristatome straipsnį apie tai, kaip kuo atsargiau pranešti pacientui, jog jam gresia apakimas, bet nesutrikdyti žmogaus, nesujaukti jo jausmų.

Straipsnio autorė Radhika Holmström yra Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto specialistė, rašanti apie aklųjų ir silpnaregių sveikatos ir psichologinės gerovės klausimus. Ji rašo, kad susitaikyti su regos praradimu kartais taip sunku, kaip su artimo žmogaus mirtimi. Apakimas yra vienas iš dalykų, kurių žmonės bijo labiausiai, nes, kad ir kiek paramos aklieji gautų, jie vis tiek turi gyventi be vieno iš penkių pojūčių. Jei pacientams ši žinia pranešama nepakankamai jautriai arba jiems nesuprantamu būdu, žinia gali dar labiau įskaudinti.

Optikos specialistai – žmonės, kurie pirmieji pastebi, kad kažkas yra „ne visai taip“, tikrindami regą kliento, kuriam reikia akinių. Jie pirmieji gali įtarti rimtą regos sutrikimą ir nukreipti pas oftalmologą. Kartais tenka klientui paaiškinti, kad yra kažkas, ką būtina nedelsiant spręsti. Tinkamai pranešti nemalonią žinią nelengva, nes, viena vertus, nesinori išgąsdinti kliento, kita vertus, reikia, kad jis rimtai susirūpintų akių būkle.

Dauguma pacientų savo diagnozę sužino iš oftalmologų (akių ligų gydytojų). Deja, medicinos studentai, nesvarbu, ar jie būsimieji oftalmologai, ar kitų specialybių gydytojai, nėra mokomi kalbėti su pacientais „sunkiomis temomis“, tokias paskaitas išklauso tik būsimieji šeimos gydytojai ir paliatyviosios slaugos specialistai.

Todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių, kuriems specialistas aptakiomis frazėmis pasako apie regos problemas, neima to į galvą. Karališkojo Nacionalinio instituto specialistas Styvas Džonsonas tvirtina, kad nemažai žmonių į pirmą susitikimą su akių klinikos specialistu ryšiams su pacientais atvyksta gerai nežinodami savo diagnozės. Kartais jiems gydytojas jos net nebūna pasakęs, bet dažniausiai, išgirdę blogą žinią, žmonės įsimena tik dalį informacijos. O kartais net nesuvokia, kad tai prasta naujiena.  

Styvas Džonsonas akių gydytojams rekomenduoja laikytis 10 taisyklių, kurios padės  tinkamai pranešti blogą žinią:  

„OrCam“ akinių privalumai ir trūkumai

Isabella Brawata dirba Marburgo aklųjų gimnazijos reabilitacijos ir konsultacijų centre, Vokietijoje. Ji dalyvavo Izraelio firmos „OrCAm Technologies“ produktų prezentacijoje ir galėjo pati išbandyti akinius su integruota multimedija „MyEye“ arba, dar kitaip vadinamus „OrCam“ akiniais. Straipsnyje Isabella Brawata dalijasi savo įspūdžiais apie naujuosius „OrCam“ akinius. 

„OrCam“ akiniai – tai 8 pikselių mini kamera, kurią galima pritvirtinti prie kiekvienų akinių kojelės. Kamera yra sujungta kabeliu su lengvu mini kompiuteriu, turinčiu operacinę sistemą „Linux“, kuris, kitaip nei įprasti mini kompiuteriai, turi tik keletą mygtukų ir telpa kelnių kišenėje. Garsas per naujausio modelio ausines perduodamas ne į ausį, bet „tiesiai“ į smegenis, nes garsiakalbiai remiasi į smilkinius. Tokia garso perdavimo sistema naudojama tam, kad vartotojas girdėtų ir aplinkos garsus.

Programinė įranga „MyReader“ leidžia „OrCam“ akiniams skaityti viską, kas yra regos lauke. Jais naudotis paprasta, nes pakanka pirštu priešais save parodyti, ką norite perskaityti. Aklam vartotojui programinė įranga skaitys viską, kas aplinkui patenka į kameros „matymo“ lauką. Prezentacijos metu Isabellai buvo perskaityta  per langą matoma kitoje gatvės pusėje esančio indiško restorano iškaba, firmos patalpoje ant sienų kabančių įvairių reklaminių plakatų tekstai.

Brailio rašto specifikacijos Australijoje

Brailio langelis

Brailio rašto langelio dydis ir taškų aukštis įvairiose šalyse yra maždaug toks pats, jis skiriasi nežymiai, nes matmenys priklauso nuo turimos spausdinimo technikos. Skirtingai nuo reginčiųjų rašto, kur galima rinktis įvairius šriftus ir šrifto dydį nuo mažiausio iki didžiausio, Brailio rašto dažniausiai negalima nei padidinti, nei sumažinti. Lietuvoje Brailio raštu spausdinama vokiškomis spausdinimo mašinomis ir švediškais spausdintuvais, bet patvirtinto standarto kol kas nėra. Čia pateikiame Australijos Brailio rašto komisijos 2014 m. vasario mėnesį nustatytas Brailio rašto taškų dydžio ir atstumo tarp taškų specifikacijas. Yra leidžiama iki 1 proc. paklaida, tačiau Brailio rašto ženklo proporcijos privalo būti išlaikytos. Taigi, Australijoje galioja tokie atstumai tarp taškų: horizontalus ir vertikalus atstumas tarp taškų centrų, kai taškai yra tame pačiame langelyje: 2,3 mm – 2,5 mm. Horizontalus atstumas tarp taškų centrų gretimuose langeliuose: 6,0 mm – 7,0 mm. Vertikalus atstumas tarp gretimų eilučių atitinkamų taškų centrų: 10,0 mm – 11,0 mm. Taškų matmenys: pagrindo skersmuo: 1,5 mm – 1,6 mm. Taškų aukštis: 0,6 mm – 0,9 mm. 

Physical Specifications for Braille. Australian Braille Authority [interaktyvus]; prieiga per: http://brailleaustralia.org/about-braille/physical-specifications-for-braille/ [žiūrėta 2017-04-24]

Parengė Audronė Gendvilienė