Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2018-06-05

Suaugę sutrikusios regos žmonės prie televizoriaus praleidžia beveik tiek pat laiko, kaip dauguma gyventojų


Žinutė iš Vašingtono, JAV. „Amerikos aklųjų fondas“ (AFB) ir  TV transliacijų bendrovė „Comcast“ atliko apklausą apie aklų televizijos žiūrovų įpročius. Apklausos metu teiravosi, ar žmonės žino apie televizijos prieinamumą užtikrinančias technologijas.  
       „Comcast“ ir AFB tarp žmonių su regos negalia atliko apklausą, kuri parodė, kad dauguma šių žmonių televizijos programas žiūri keturias valandas per dieną arba net daugiau – t. y., beveik tiek pat, kiek ir plačioji visuomenė. Daugelis apklaustųjų teigė, kad šiandieninės pagalbinės technologijos, pvz., komentavimas, teksto vertimas į kalbą ir balso valdymas jiems yra naudingos televizijos funkcijos. Tačiau, tyrimo duomenimis, trūksta informacijos apie šias televizijos funkcijas.
       Tokia išvada paskelbta Vašingtone vykusio renginio metu, kuriame dalyvavo neįgaliųjų organizacijos, įskaitant Amerikos aklųjų fondą, Amerikos aklųjų tarybą, Nacionalinę aklųjų federaciją ir Amerikos žmonių su negalia asociaciją, metu, kai šalis mėgavosi didžiausiu metų televizijos renginiu – 2018 m. žiemos olimpinėmis žaidynėmis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Šis tyrimas patvirtina, ką savo gyvenime patyrė AFB pirmininkas Kirkas Adamsas. Pasak jo, akli ir silpnaregiai žmonės mėgsta žiūrėti žinių laidas, sporto laidas ir filmus, ypač kai laidų turinys jiems prieinamas. „Prieinamos technologijos, pradedant vaizdų komentavimu balsu, pritaikytais nuotolinio valdymo pulteliais ir baigiant įrangos, perkoduojančios analoginę televiziją į skaitmeninę, turi didžiulį poveikį žiūrėjimo kokybei.“ Apklausa nustatė:
• 96 proc. suaugusių regos sutrikimų turinčių žmonių reguliariai žiūri televizijos programas.
• 81 proc. žiūri daugiau nei valandą per dieną, o 55 proc. žiūri keturias ar daugiau valandų per dieną.
• 65 proc. apklaustųjų susidūrė su problemomis, norėdami sužinoti TV programas.
• 53 proc. patyrė nepatogumų, nes nespėjo sekti vaizdinių elementų. Mažiau nei pusė žinojo apie pagalbines technologijas, tokias kaip vaizdų komentavimas bei kalbantys televizijos gidai.

Study: visually impaired adults tune in to television almost as much as general public [interaktyvus] prieiga per: https://corporate.comcast.com/press/releases/study-visually-impaired-adults-tune-in-to-television-almost-as-much-as-general-public [žiūrėta 2018-03-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akla golbolo žaidėja Lisa Czechowski


Tarp dešimties iškiliausių JAV aklųjų, tarp kurių yra Helena Keler ir jos mokytoja Ana Salivan,  dešimtuoju numeriu paminėta sportininkė Lisa Czechowski (mergautinė pavardė Banta). Ji yra garsi golbolo žaidėja, turinti įgimtą nistagmą. Vidurinėje mokykloje jai buvo diagnozuota geltonosios dėmės distrofija. Dar tebesimokydama mokykloje ji išbandė įvairias sporto šakas, ypač mėgo žaisti aklųjų tenisą ir mėtyti diską. Galiausiai  2001 m. visas jėgas nusprendė skirti golbolui. JAV aklų moterų golbolo komanda labai sėkmingai pasirodė parolimpinėse žaidynėse: 2004 m. laimėjo sidabrą, o 2008 m. – auksą. Lisa Czechowski buvo daugiausia įvarčių įmušusi žaidėja 2002 m. Pasaulio aklųjų sporto federacijos pasaulio čempionate. 2008 m. JAV aklų atletų golbolo žaidėjų asociacijos ji pripažinta naudingiausia žaidėja. 2002 m. sportininkė dalyvavo „Olympic Torch Relay“ rungtynėse Solt Leik Sityje, 2002 m. spalio mėn. apie ją rašė žurnalas „Sports Illustrated“ skiltyje „Sporto veidai iš minios“. 2011 m. Liza padėjo savo komandai laimėti aukso medalį „Parapan American Games“ žaidynėse Gvadalacharoje. O kasdieninę duoną Liza užsidirba kaip Pietų Arizonos silpnaregių organizacijos programų koordinatorė.

Lisa Czhechowski (Banta) golbolo žaidimo aikštelėje


10 Famous Blind Women that will Inspire you [interaktyvus]; prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė


2018-05-28

Kaip akli žmonės supranta, kokia jų seksualinė orientacija?


Aklų žmonių nuomonės apie tai, kaip jie suprato, kad jų seksualinė orientacija šiek tiek kitokia nei daugumos ir kas lemia žmogaus patrauklumą. Tinklaraštininkė vardu Vicky Prest rašo: „Mano draugė akla nuo gimimo. Ji lesbietė. Jos odos spalva balta, bet ją baisiai traukia juodaodės merginos, ir ypač ją žavi Beyonce. Dainininkės nuotraukomis ji nukabinusi visą sieną. Dabar mano draugė yra ištekėjusi už nuostabios moters ir yra labai laiminga. Toliau ji apmąsto, kad žmonės mus traukia ne dėl savo išvaizdos, bet dėl asmenybės bruožų, o kadangi neregiams išvaizda nesvarbi, asmenybę atskleidžia balsas, jo tembras. Vicky Prest prisimena kare sužalotą vyrą vardu Simon Weston, kuris labai stipriai apdegė veidą per karo veiksmus Folklendų salose, galima sakyti, jis neteko veido bruožų. Vis dėlto jis vedė ir susilaukė vaikų, nors nebuvo „geros išvaizdos“ klasikine prasme: jo veidas buvo baisiai randuotas. Vicky Prest prisimena, kai dar buvo maža, per televiziją matė tą vyrą su žmona televizijos laidoje. Jo žmona pasakė, kad vyro randų ji nepastebi. Ji mato nuostabų, seksualų, patrauklų vyrą. Taigi kyla klausimas: kas tada yra patrauklumas? Ar tai lemia akys, ar odos spalva, ar visas žmogus, koks jis yra, svarsto tinklaraštininkė.
     Tarkime, vaikas apako penkerių metų, kai jo organizmas dar negamino lytinių hormonų ir jis dar neturėjo seksualinio potraukio, taigi ar toks vaikas po kurio laiko atsimins, kaip jam kadaise atrodė gražūs žmonės? O gal tam tikri žmonės jį trauks dėl kitų priežasčių?
     Seksualinę orientaciją lemia šis tas daugiau, nei potraukis tam tikros išvaizdos žmonėms, mano kiti autoriai. Tai lemia žmogaus asmenybė, kaip jūs jaučiatės šalia jų. Lemia nenusakomi kūno kalbos dalykai, dėl kurių  tam tikrus žmones imate mėgti, dėl kurių jie jus traukia, nepriklausomai nuo lyties.

[How do blind people discover their sexual orientation? [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

Socialinio darbuotojo pagalba artimiesiems

Alyssia Lohner, Šveicarijos globos namų asociacijos komunikacijos specialistė, pasakoja, kokios pagalbos artimiesiems reikia, kai jų šeimos narys vyresniame amžiuje netenka regos.
Koks socialinio darbuotojo vaidmuo?
Pirmiausia socialinis darbuotojas  atsako į artimiesiems rūpimus klausimus, papasakoja, su kokiais sunkumais kasdieniame gyvenime gali susidurti regos problemų turintis jų šeimos narys. Pataria, kaip reikėtų pritaikyti butą, kad neregiui būtų patogiau gyventi. Vėliau artimuosius ir regos sutrikimų turintį asmenį nukreipia konsultuotis pas ergoterapeutą ir mobilumo trenerį. Paaiškina, kad ir regos problemų turintis asmuo gali savarankiškai judėti, atlikti įvairius namų ruošos darbus. Galiausiai išsiaiškina, kokia pagalba ir priemonės dar galėtų būti skiriamos ir kokius sprendimus reikėtų priimti.
Kaip į pagalbos procesą įtraukiami artimieji?
Visų pirma, tenka išsiaiškinti, kokie santykiai yra tarp regos problemų turinčio asmens ir jo artimųjų. Tai labai svarbu nustatant ribas abiem pusėms. Pavyzdžiui, prieš patikėdami maisto produktų parūpinimą vienam iš artimųjų, privalome išsiaiškinti, ar tai jam nebus per sunku. Taip pat silpną regą turintį asmenį reikia informuoti, kokia pagalba jam gali būti skiriama, gal jam reikėtų institucijų, savanorių pagalbos ar tiflopriemonių, kurios palengvintų gyvenimą. Kai artimieji įsitraukia į procesą, dirbame kartu, kad būtų suteikta pagalba ir išsaugota pusiausvyra tarp priklausomybės ir autonomijos, kad būtų abipusis pasitikėjimas ir pusiausvyra tarp veiklų ir ribų. 
Kaip artimiesiems išvengti per didelio krūvio?
Dažniausiai artimieji sau prisiima labai daug pareigų, pervargsta ir nenori kai kurių darbų patikėti kitiems. Socialinis darbuotojas turi operatyviai reaguoti į tokią situaciją, nes privalo abiem pusėms suteikti pagalbą. Kartais artimuosius tenka įtikinėti, kad, nepaisant silpnos regos, asmuo tam tikrus darbus gali atlikti pats. Ieškant pusiausvyros gali būti įvairių sprendimų, kartais tenka išbandyti keletą skirtingų, kol randamas labiausiai konkrečiu atveju tinkantis variantas.
Parengė Ina Praprovienė
Wenn die Angehörigen erschöpft sind. [interakryvus] [2018-03-26]. Prieiga per internetą: <http://www.tactuel.ch/wenn-die-angehoerigen-erschoepft-sind/>

2018-05-23

Kokybiškesnio gyvenimo galimybės vyresniame amžiuje

Centrinė Šveicarijos aklųjų savišalpos draugija ir Ciuricho universitetas atliko tyrimą COVIAGE , kuriuo aiškinosi, kaip silpstant regai vyresniame amžiuje prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir palaikyti pakankamą gyvenimo kokybę? Paskelbti tyrimo rezultatai su įžvalgomis, kaip naujos galimybės ir resursai gali padėti suvaldyti silpnos regos pasekmes. Du tyrimo dalyviai (85) ir Louis Bachmann (75) dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė išsaugoti gyvenimo kokybę silpstant regai. Jų pavyzdžiai turi daug paralelių su kitais tyrimo metu nagrinėtais atvejais. 
Apie silpną regą ir galimybę apakti  Louis Bachmann ir  sužinojo būdami maždaug 6068 metų amžiaus. 
 Jeannette Betschart pasakoja, kad, atvykusi pas oftalmologą, išgirdo diagnozę sausoji geltonosios dėmės degeneracija ir gydytojas nieko daugiau nepaaiškino. Ji neturėjo nė mažiausio supratimo apie šią ligą ir kas laukia ateityje. Laimei, netrukus vaistinėje pamatė skrajutę, kurioje buvo kviečiama atvykti į Ciuricho universiteto organizuojamą susitikimą apie geltonosios dėmės degeneraciją.
Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad daugelis ligonių buvo patekę į tokią pačią padėtį. Labai gaila, bet daugelis pacientų iš gydytojo išgirdo tik diagnozę, bet negavo informacijos apie ligos gydymo eigą ir pasekmes, kur gauti daugiau informacijos ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat kai kurie pacientai nebuvo pasirengę priimti gydytojo pateiktos informacijos.
Louis Bachmann  rega blogėjo dėl glaukomos ir kataraktos. Jis nepatyrė staigaus šoko, nes rega silpo palaipsniui.
Abu senjorai stengėsi palengvinti likimo smūgius, ieškoti sprendimų, kad nereiktų atsisakyti pamėgtų veiklų ir užsiėmimų arba juos pakeisti naujais. Kaip minima tyrime, jie stengėsi išnaudoti svarbius resursus, kurie šiame moksliniame darbe vadinami „iniciatyviu požiūriu“. 
Kai dėl silpnos regos  Louis Bachmann nebegalėjo važiuoti dviračiu, savo pomėgį pavertė profesija. Sukaupęs nemažai žinių ir patirties padėjo draugui įkurti dviračių parduotuvę. Iki 65 metų jis dažnai važinėjo dviračiu, o kai teko atsisakyti šio sporto, siekdamas palaikyti gerą fizinę formą įsigijo treniruoklį ir jį mindavo.


Elektroninė Brailio rašto skaityklė „Bristol Braille Canute“

Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Bristol Braille Technology“ (liet. „Bristolio Brailio technologijos“) atstovas rašo, kad jau beveik baigta kurti elektroninė Brailio rašto skaityklė „Bristol Braille Canute“, pavadinta XI amžiuje gyvenusio ir Britaniją valdžiusio Danijos karaliaus Kanuto vardu. Darbas prasidėjo prieš penkerius metus. El. skaityklė turi 360 Brailio langelių, tad šio prietaiso negalima vadinti įprasta Brailio eilute, o greičiau Brailio puslapiu. Prietaisas skirtas pedagogams, mokiniams, studentams. Šis akliesiems skirtas skaitymo prietaisas pristatomas kaip pirmoji pasaulyje daugiaeilė Brailio rašto skaityklė. Teigiama, kad kuriant prietaisą buvo daug darbo, bet daug padėjo aklųjų bendruomenė, kurios atstovai aktyviai dalyvavo procese. Pasiūlymus teikė Brailio rašto vartotojai – pradedant mokiniais ir baigiant pensininkais. Šiuo metu vyksta paskutinis – testavimo – etapas, o 2018 metų pabaigoje, tikimasi, bus pristatytas pirmasis modelis. Kūrėjai mano, kad tai bus vartotojams įperkamas prietaisas, nebrangesnis už naujausio modelio „iPhone“ telefonus.


Bristol Braille Canute
Bristol Braille Canute


2018-05-15

Kodėl neįdarbinus pačiam savęs?


Neregys amerikietis Mike Bullis mėgsta padėti žmonėms pradėti savo verslą arba susirasti samdomą darbą. Tai jis darė beveik visą savo profesinį gyvenimą. Šis vyras turi motociklų parduotuvę ir keletą restoranų. Be to, jis yra neįgaliųjų užimtumo Jungtinėse Amerikos Valstijose konsultantas. Šiame straipsnyje jis pataria, kaip akliesiems patiems susikurti darbo vietą, kur rasti informacijos apie smulkios įmonės steigimą. Jis teigia: „Jus slegia, kad darbdaviai vienas po kito nepriima jūsų į darbą? Tada patys pasamdykite save. Kitaip tariant, pasukite į verslą. Tai nėra lengva, bet girdėti neigiamą atsakymą iš darbdavių taip pat nelengva. Taip, turite turėti paslaugą ar produktą, kurį galėtumėte parduoti, bet negalėsite kaltinti boso, kai viskas pasisuks netinkama linkme. Gerai tai, kad, kai užsidirbsite pinigų, galėsite save paaukštinti. Kitas geras dalykas: pradėję nuo nedidelių pelnų, gelėsite plėtoti savo verslą iki tokio lygio, kuris jums tinka. Patys rinksitės, ar jums reikia papildomų keturių šimtų dolerių per mėnesį, ar keturių tūkstančių. Jei sveikata leidžia dirbti tik penkias valandas per dieną arba dirbti lanksčiai skirtingu laiku, susikurkite savo verslą pagal savo reikalavimus.“  

Mike Bullis. Why Not Hire Yourself? [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė