Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2018-09-19

Be abejo, tai katė miaukia


Pristatome ironišką kačių mylėtojos straipsnį apie reginčių žmonių abejones, ar ji sugeba tinkamai pasirūpinti katėmis. Kad ir kaip keista, regintys žmonės dažnai abejoja ne tik aklųjų gebėjimu auginti vaikus, bet ir naminius gyvūnėlius. Neregė ponia Laurena Merryfield labai myli kates, jos įnamės visada švarios ir išpuoselėtos. Ji sako, kad „šunys į savo šeimininką žiūri kaip į valdovą, o katės – kaip į tarną“. Kai ponia Laurena su vyru persikėlė gyventi į nuosavą namą, draugai jiems padovanojo kačiuką, kuris pas juos gyveno keturiolika metų.    Per tą laiką dėl diabeto ponia Laurena apako. Vėliau pora įsitaisė dar vieną katę. Niekas niekuomet neklausinėjo, kaip ji sugeba prižiūrėti savo kates, nes beveik visada šalia buvo regintis žmogus. Bet dabar, kai ponia palaidojo vyrą ir gyvena viena, jai dažnai užduodami, jos požiūriu, keisti klausimai, pavyzdžiui: „Iš kur žinai, kur yra tavo katės?“ Akloji atsako, kad kai katės ramiai tupi arba miega, ji nežino, kur jos, bet dėl to nesijaudina. Katės ne visada nori, kad žmonės žinotų, kur jos yra. Kai jos nori dėmesio arba maisto, tada išlenda.
     Kitas dažnas klausimas: „Kaip pagaunate kates, kai jas reikia vežti pas veterinarą?“ Ponia Laurena gerai pažįsta savo kates, todėl jas lengvai suranda, įkelia į nešioklę, nors jos visaip raitosi ir priešinasi. Ne, nebūtina žiūrėti, norint įkelti katę į nešioklę. Katė gali priešintis, bet juk regintys žmonės taip pat įkelia besipriešinančias kates į nešiokles.
     „Kaip supranti, kad tavo katė serga?“ Jei šlapimo kvapas tampa aštrus, akloji ponia žino, kad katė pasigavo šlapimo takų infekciją. Žino, kada joms skauda pilvą. Kada jos karščiuoja, tą taip pat supranta. Kai vienai katei buvo sunku kvėpuoti dėl plaučiuose susikaupusio skysčio, šeimininkė suprato, kad katė serga. Kai katė nesiglausto prie šono ir nemiega, o slepiasi, tada šeimininkė žino, kad kažkas negerai. Sergančios katės slepiasi nuo žmogaus: tai yra pirmas ir įtikinantis požymis, kad joms reikia pagalbos. Regintys žmonės, taip pat ir kai kurie aklieji, sako, kad aklasis negali laikyti katės, tačiau straipsnio autorė su tuo nesutinka. Katės visada supranta, kad šeimininkas nemato, tačiau jos aklo žmogaus nebijo, kaip kai kurie regintys žmonės. Priešingai, jos netgi padeda. Straipsnio autorė turėjo dvi kates, kurios tarp priekinių letenėlių suspausdavo nukritusius smulkius daiktus, laukdamos, kol šeimininkė suras pirmiausia katę, o tada tą daiktą. Jos žino, kad prieš sėsdamasi ant kėdės šeimininkė pačiupinės kėdę, ar ten netupi katė, kad jos neprispaustų.          
     Taigi šis straipsnis dar kartą patvirtina aklųjų sugebėjimus pasirūpinti naminiais gyvūnais.

Definitely the Cat's Meow by Lauren Merryfield // Braille Monitor, 2018 March, Vol. 61, No. 3. [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1803/bm180316.htm [žiūrėta 2018-03-21]
Parengė Audronė Gendvilienė

Korėjoje gaminamos kojinės akliesiems

Kojinės su užrašais Brailio raštu
Kojinės su užrašais Brailio raštu

Kam akliesiems reikia specialių kojinių, paklausite. Atlikus apklausą nustatyta, kad akliems ir labai blogai matantiems žmonėms labai sunku surasti antrą poros kojinę. Kojines su užrašais Brailio raštu pradėjo gaminti bendrovės „Hyundai Motor Group“ reklamos įmonė „Innocean Worldwide“, tiksliau, jos kojinių cechas. Į „YouTube“ kanalą ji įkėlė vaizdo įrašą su kojinių reklama ir paaiškino, kad ant pado Brailio raštu yra užrašyta kojinių spalva. Taip siekiama padėti akliesiems, kad jie nesupainiotų skirtingų porų kojinių. Pardavus šių įdomių kojinių partiją, 10 proc. pelno bus skirta Seulo aklųjų mokyklos stipendijų programai.

KIM BO-GYUNG. Korean company makes braille socks for visually impaired //  THE KOREA HERALD/ASIA NEWS NETWORK. Mon, April 16, 2018  [interaktyvus] Prieiga per: http://www.thejakartapost.com/life/2018/04/16/korean-company-makes-braille-socks-for-visually-impaired.html [žiūrėta 2018-05-02]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujienos iš tiflopriemonių parodos

Regos negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos suteikia daug daugiau galimybių. Kiekvienais metais Frankfurte organizuojama tarptautinė tiflopriemonių paroda „SightCity“, kurioje firmos pristato įvairiausias naujoves. Į ją atvyksta apie 4000 lankytojų. Paroda įsikuria patogioje vietoje netoli geležinkelio, autobusų stočių ir oro uosto, įėjimas į ją nemokamas, norintieji gali iš anksto užsisakyti palydovą, kuris lydėtų ekspozicijos salėse.

Neregys Matthias Klaus’as trumpai pristato sudominusias naujoves.
Firma „NuEyes“ pristatė išmaniuosius akinius, kuriuose yra kamera, mažas kompiuteris ir ekranas, kuriame galima matyti padidintą aplinkos vaizdą. Panašius akinius pristatė ir firma iš Kanados. Vis dėlto tokie akiniai kainuoja apie 6–10 000 eurų.  
Prieš dvejus metus firma „OrCam“ pristatė akinius „MyEye", o šiemet pristatyta jau antra jų versija. Visa jų įranga yra labai maža ir lengva (kompiuteris, kamera ir ausinės), tvirtinama prie akinių rėmelių. 
Italų firma „Cambratech“ pristatė LED apšvietimą baltajai lazdelei, skirtą tam, kad jos naudotojas būtų geriau matomas tamsiuoju paros metu, o austrų firma „Tech-Innovation“ pristatė naujausią savo kūrinį – batus su paduose įmontuotais ultragarso davikliais, kurie vibruoja artinantis prie kliūties. Tokius batus bus galima įsigyti jau 2018 m. pabaigoje ir planuojama jų kaina – 4 500 eurų.
Firmos „feelSpace“ naujovė – diržas, kurį apsijuosus apie juosmenį vibraciniai judesiai informuoja apie judėjimo kryptį.
Buitinės technikos gamintoja „Miele“ pristatė skalbimo mašiną, kurios valdymą palengvina signalinis garsas ir liečiamieji mygtukai.
Parodoje demonstruota gamintojo APH Brailio eilutė. Lyginant su kitų firmų Brailio eilutėmis, ši yra labai pigi: jos kaina siekia iki 520 eurų. 
Parengė Ina Praprovienė
Matthias Klaus. Ausprobieren ist angesagt.[interaktyvus] [žiūrėta 2018-09-05]. Prieiga per internetą: https: //www.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-06-07-2018.html#Serv0618.2.2

2018-09-03

Mano sėkmės istorija


Straipsnio autorė amerikietė Debora Armstrong pastaruosius trisdešimt aštuonerius metus dirba su programine įranga ir kompiuterine technika. Daug metų dirbo Silicio slėnyje aukštųjų technologijų srityje, šiuo metu dirba Kupertino miesto De Anzos bendruomenės koledže alternatyviųjų medijų specialiste. Ji yra JAV Nacionalinės aklųjų federacijos Krafterio skyriaus narė, konsultuoja ir vartotojams padeda „susidraugauti“ su kompiuteriais. Moteris įsitikinusi, kad aklieji gali dirbti taip pat efektyviai, kaip regintieji. Ragina savo sėkmės istorijų nepamiršti ir jomis pasidalinti su kitais žmonėmis, nes tai padės darbdaviams sužinoti apie aklų žmonių gebėjimus. Ji aprašo, kaip kartą jai teko konsultuoti klientę apie darbą su kompiuteriu. Klientei ji paaiškino,  kokias piktogramas ekrane spustelėti, kad atsidarytų failai, įsijungtų redagavimo funkcija ir t. t. Tai buvo pirmoji neregės užduotis dirbant techninio palaikymo darbą  įmonėje „Stenographׅ“ tuo metu, kai vartotojai nuo „DOS“ perėjo prie „Windows“. Ponia Debora buvo vienintelė akloji dvidešimt aštuonių žmonių skyriuje. Ji neturėjo jokios prieigos prie „Windows“, nes ekrano skaitytuvai tuo metu buvo primityvūs, bet labai gerai išmanė darbą su kompiuterine įranga ir sėkmingai pakonsultavo klientę.

Remembering and Telling Our Own Stories: Boosting Confidence in Ourselves and Sharing Real-Life Successes with Others by Deborah Armstrong  [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1807/bm180717.htm [žiūrėta 2018-08-03]


Parengė Audronė Gendvilienė

2018-08-30

Neregiai išbandė savaeigį autobusą



Kiekvieno neregio svajonė – būti savarankiškesniam, todėl Marburgo aklųjų gimnazijos mokiniai mielai pasinaudojo pasiūlymu išbandyti savaeigį autobusą R+V, kurį pristatė inovacijų laboratorija MO14.
Staigiai įšokti į automobilį ir nuvažiuoti į koncertą arba apžiūrėti nepažįstamą miestą – tokios kelionės yra įprastos regintiems vairuotojams. Tokiais atvejais neregiams reikia reginčiųjų pagalbos arba jie turi tenkintis kelione autobusu arba traukiniu. Ar inovatyvūs automobiliai ateityje gali padėti neregiams būti savarankiškesniems ir mobilesniems? Inovacijų laboratorijos MO14 komanda, norėdama daugiau sužinoti apie neregių poreikius ir pageidavimus, pakvietė Marburgo aklųjų gimnazijos mokinius ir mokytojus pasivažinėti savaeigiu mikroautobusu R+V.
Aklieji visuomeniniu transportu naudojasi, bet savaeigiu autobusu jie važiavo pirmą kartą. Kupina smalsumo septynių neregių asmenų komanda įlipo į testuojamą autobusą ir pradėjo jį apžiūrinėti bei klausinėti: „Kur autobuso priekis, o kur galas? Kodėl nėra įprastinio vairo?“ Inovacijų laboratorijos darbuotojai paaiškino, kad autobusas be vairuotojo gali važiuoti į abi puses, o operatorius su vairalazde gali vairuoti autobusą ir rankiniu būdu. Mokiniai nustebo, kad įrenginiu, panašiu į žaidimo pultą, galima vairuoti realų autobusą.

Pamoka gamtoje ir įspūdžių aprašymas Brailio raštu


Amerikietė tiflopedagogė Liz Egan rašo apie pamokas akliems vaikams, kurių metu dirba dvi mokytojos orientacijos ir mobilumo instruktorė ir ji, pradinių klasių mokytoja. Akli vaikai išvedami pasivaikščioti gamtoje, ten jie prisirenka įdomių daiktų ir mokomi orientuotis, vaikščioti su baltąja lazdele.  Radę kokį daiktą, vaikai jį tvirtina prie lipnių apyrankių. Jos padaromos iš lipnios plėvelės, lipnia puse į išorę. Grįžę į klasę, savo apyrankes parodo klasės mokytojai, poniai Liz Egan, o ši pasako, kokie ten daiktai. Ir tada vaikai Brailio raštu aprašo savo pasivaikščiojimą, sukurdami įdomią istoriją, paminėdami rastus daiktus. Apyrankė perkerpama, pritvirtinama prie lapo su rašinėliu. Tiflopedagogė sako, kad tai puiki veikla. Autorė mano, kad šią veiklą galima pritaikyti kompleksinę negalią turintiems akliems vaikams: daiktai po vieną tvirtinami prie lapo ir Brailio raštu kiekviename lape užrašoma tik po vieną žodį arba vieną frazę.


Nature walks. Literacy, Orientation and mobility for students with visual impairments [interaktyvus]. Prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/strategies/nature-walk [žiūrėta 2018-04-16]

Parengė Audronė Gendvilienė



Nauja knyga apie aplinkos pritaikymą


Knyga ir žinynas ”Lust auf BarriereFREIHEIT“ (liet. „ Noras kurti patogią aplinką“) skiriama viešbučių, restoranų savininkams  ir turistų vadovams. Joje konkrečiais pavyzdžiais demonstruojama, kaip praktiškai pritaikyti aplinką ypatingų poreikių turintiems asmenims. Knygos autorė ir leidėja Kornelia Grundmann įsitikinusi, kad stilingas, patogus  patalpų  įrengimas nekainuoja labai daug pinigų, bet  padeda pritraukti daugiau skirtingų poreikių klientų, jų šeimos narių ir draugų. Knygą galima užsisakyti internetinėje svetainėje. Kaina 39 eurai.
Parengė Ina Praprovienė
Das Buch - Lust auf BarriereFREIHEIT. [interaktyvus][2018-08-13]. Prieiga per internetą:  http://www.gabana.net/lust-auf-barrierefreiheit/