Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2018-06-21

ONCE pakvietė pasidalinti įspūdžiais apie „Erasmus“ studijų mainų programą.


Ispanijos aklųjų organizacija ONCE pakvietė jaunus sutrikusios regos europiečius pasidalinti įspūdžiais apie savo dalyvavimą „Erasmus“ studijų mainų programoje. Ispanijos nacionalinė aklųjų organizacija, minėdama savo veiklos 80 metų jubiliejų, surengė seminarą, kurio metu jauni regos negalią turintys universitetų studentai iš Europos Sąjungos papasakos apie savo patirtį studijuojant užsienio šalyse pagal „Erasmus“ programą.
Šis seminaras – vienas iš daugelio Ispanijos nacionalinės aklųjų organizacijos ONCE 80-mečiui skirtų renginių. ONCE nori suburti akluosius ir silpnaregius, kurie buvo išvykę svetur tęsti mokslų. Studentų susitikimas rengiamas siekiant praturtinti aklųjų būsimų „Erasmus“ studijų mainų programos dalyvių patirtį, kad jie galėtų vieni kitiems papasakoti apie iššūkius ir sunkumus, su kuriais susidūrė, apie kultūrų skirtumus: tada būsimiems studentams būtų lengviau mokytis svečioje šalyje.
„Erasmus“ studijų mainų programa vykdoma jau ketvirtą dešimtmetį. Tai Europos Sąjungos studijų mainų programa, pagal kurią teikiama finansinė parama studentams, kurie bent tris mėnesius studijuoja užsienyje, vienos iš dalyvaujančių šalių universitete. Šiuo metu programoje dalyvauja ne tik 28 ES valstybės narės (įskaitant Jungtinę Karalystę), bet dar ir Makedonija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija. Nepaisant to, kad pirmaisiais „Erasmus“ programos gyvavimo metais užsiregistravo visai nedaug sutrikusios regos studentų, ONCE per pastaruosius keletą metų pastebi, kad šios organizacijos nariai pradėjo vis dažniau vykti studijuoti į užsienį, o kitų šalių studentai dažniau atvyksta į Ispanijos universitetus, siekdami patobulinti profesinius įgūdžius.
ONCE sukūrė ir patvirtino specialų protokolą, pagal kurį sudaromi susitarimai su Ispanijos universitetais, siekiant užtikrinti pagalbą ir paramą akliems bei labai sutrikusios regos ES piliečiams, norintiems atvykti į Ispaniją ir čia tam tikrą laiką tęsti studijas pagal „Erasmus“ programą. Todėl studentų – buvusių „Erasmus“ programos dalyvių – susitikime bus siekiama išsiaiškinti organizacijos ONCE, universitetų, kitų aklųjų ir silpnaregių organizacijų vaidmenis ir nustatyti sritis, kurias reikia patobulinti, kad „Erasmus“ mainų programa taptų atvira neįgaliesiems, kadangi neįgalumas – pagrindinis Europos įvairovės elementas.
Renginys vyks 2018 m. liepos 5–8 d. organizacijos ONCE Švietimo išteklių centre Madride. Kviečiami dalyvauti buvę „Erasmus“ studijų mainų programos dalyviai, turintys tokių regos sutrikimų, kurie atitinka priėmimo į ONCE organizaciją kriterijus, ir nurodytą datą būsiantys ne vyresni kaip 26 metų. Sesijų darbo kalba anglų. 

ONCE INVITES YOUNG EUROPEANS WITH A VISUAL IMPAIRMENT TO RECOUNT THEIR ERASMUS EXPERIENCES [interaktyvus] prieiga per: http://www.euroblind.org/newsletter/2018/march/en/once-invites-young-europeans-visual-impairment-recount-their-erasmus [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklieji taip pat gali dalyvauti pamaldose ir Biblijos studijų užsiėmimuose


Siuzana Povinelli ir jos vyras Laris lanko Dievo Avinėlio bažnyčią, esančią Madisone, JAV Alabamos valstijoje. Šis jos straipsnis buvo paskelbtas specialiame bažnyčios leidinyje „His Hands“ („Jo rankos“) 2017 m. gegužės 5 d. Internetinę versiją galima rasti https://wels.net/the-blind-can-participate-in-worship-and-bible-study/ . Daugumai aklų žmonių sunku aktyviai dalyvauti bažnytinėse veiklose, kurių metu reikia skaityti Biblijos ištraukas, giedoti giesmes ir t. t. Kai kurie aklieji jaučia diskomfortą dėl priverstinio pasyvumo, bet yra ir aktyvesnių žmonių, sugalvojusių, kaip visokeriopai dalyvauti bažnytiniame gyvenime. Tokia yra ponia Siuzana. Ji gimė reginti ir prisimena, kad vaikystėje su tėvais lankydavosi liuteronų bažnyčioje, prisimena giedojimą. Kai studijų koledže metais rega pradėjo blogėti, mergina turėjo rasti kitų būdų skaityti giesmes ir religinę medžiagą. Daugelį metų ji skaitydavo maldas ir pamokslus iš kasečių, kurias paruošdavo savanoriai.
      Tačiau studijuoti Bibliją naudojantis kasetėmis būdavo labai sunku, nes nepatogu judėti tarp skyrių ir eilučių. Tada ponia pradėjo naudoti įrenginį, vadinamą „Victor Reader Stream“. Šis prietaisas leidžia greitai ir efektyviai judėti Biblijos skyriuose, rasti reikiamas eilutes. Šiandien Siuzana išmaniajame telefone turi specialią programėlę. Jos „iPhone“ visiškai pritaikytas aklam žmogui: turi „VoiceOver“ funkciją, su kuria aklasis išsiverčia reginčiųjų rašto tekstą į šneką. „Northwestern Publishing House“ daug religinių knygų išleidžia elektroniniu formatu, jas galima įsigyti internetu „Kindle“ parduotuvėje. Be to, ponia Siuzana skaito „Forward in Christ“ ir kitus religinius periodinius leidinius svetainėje „wels.net“ arba telefonu, naudodama WELS programėlę. Ji rekomenduoja įsidiegti „Meditations“ programėlę  ir užsiregistruoti į kasdien vykstančias pamaldas wels.net/subscribe.
     Dauguma religinio turinio medžiagos yra prieinama su „iPhone“. Kadangi dauguma Dievo Avinėlio bažnyčios Biblijos studijų lektūros yra prieinama elektroniniu būdu, pastorius ją siunčia neregei el. paštu. Ponia ją pasiima per savo „iPhone“, prijungdama Brailio eilutę arba klausosi garsiai per ausines. Tai jai leidžia dalyvauti pamaldose ir Biblijos studijose. Pamaldi ponia dėkoja Dievui už tokią technikos pažangą.

Susan Povinelli. The Blind Can Participate in Worship and Bible Study // Braille Monitor, 2017 December [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

Akla skulptorė ir balerina Lina Po (1899–1948)


Linos Po gyvenimas – įrodymas, kad talentingi žmonės yra talentingi visur. Sunku suprasti, kaip akla skulptorė perduodavo ne tik išorinį vaizduojamų žmonių panašumą, bet ir jų charakterį bei nuotaiką. Tai yra tarsi stebuklas. Lina Po turėjo retą „vidinės regos“ dovaną, arba, kaip sako inžinieriai, erdvinės vaizduotės talentą ir jos kūriniai buvo tiesiog tobuli. Dėl ligos apakusi, ji savo vaizduotėje „matydavo“ gyvus trimačius daiktus, tarytum kino filme. Kartais vos prisilietusi užfiksuodavo detales ir subtilybes, kurių nepastebėdavo regintys skulptoriai profesionalai. Tuo sunku patikėti. Daugiau apie Liną Po sužinosite užsukę į LAB tiflotyros skaityklą.


 Portretas ir skulptūra Linos Po (1899–1948)
 Lina Po (1899–1948)

Blind sculptor balerina Lina Po [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

2018-06-05

Suaugę sutrikusios regos žmonės prie televizoriaus praleidžia beveik tiek pat laiko, kaip dauguma gyventojų


Žinutė iš Vašingtono, JAV. „Amerikos aklųjų fondas“ (AFB) ir  TV transliacijų bendrovė „Comcast“ atliko apklausą apie aklų televizijos žiūrovų įpročius. Apklausos metu teiravosi, ar žmonės žino apie televizijos prieinamumą užtikrinančias technologijas.  
       „Comcast“ ir AFB tarp žmonių su regos negalia atliko apklausą, kuri parodė, kad dauguma šių žmonių televizijos programas žiūri keturias valandas per dieną arba net daugiau – t. y., beveik tiek pat, kiek ir plačioji visuomenė. Daugelis apklaustųjų teigė, kad šiandieninės pagalbinės technologijos, pvz., komentavimas, teksto vertimas į kalbą ir balso valdymas jiems yra naudingos televizijos funkcijos. Tačiau, tyrimo duomenimis, trūksta informacijos apie šias televizijos funkcijas.
       Tokia išvada paskelbta Vašingtone vykusio renginio metu, kuriame dalyvavo neįgaliųjų organizacijos, įskaitant Amerikos aklųjų fondą, Amerikos aklųjų tarybą, Nacionalinę aklųjų federaciją ir Amerikos žmonių su negalia asociaciją, metu, kai šalis mėgavosi didžiausiu metų televizijos renginiu – 2018 m. žiemos olimpinėmis žaidynėmis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Šis tyrimas patvirtina, ką savo gyvenime patyrė AFB pirmininkas Kirkas Adamsas. Pasak jo, akli ir silpnaregiai žmonės mėgsta žiūrėti žinių laidas, sporto laidas ir filmus, ypač kai laidų turinys jiems prieinamas. „Prieinamos technologijos, pradedant vaizdų komentavimu balsu, pritaikytais nuotolinio valdymo pulteliais ir baigiant įrangos, perkoduojančios analoginę televiziją į skaitmeninę, turi didžiulį poveikį žiūrėjimo kokybei.“ Apklausa nustatė:
• 96 proc. suaugusių regos sutrikimų turinčių žmonių reguliariai žiūri televizijos programas.
• 81 proc. žiūri daugiau nei valandą per dieną, o 55 proc. žiūri keturias ar daugiau valandų per dieną.
• 65 proc. apklaustųjų susidūrė su problemomis, norėdami sužinoti TV programas.
• 53 proc. patyrė nepatogumų, nes nespėjo sekti vaizdinių elementų. Mažiau nei pusė žinojo apie pagalbines technologijas, tokias kaip vaizdų komentavimas bei kalbantys televizijos gidai.

Study: visually impaired adults tune in to television almost as much as general public [interaktyvus] prieiga per: https://corporate.comcast.com/press/releases/study-visually-impaired-adults-tune-in-to-television-almost-as-much-as-general-public [žiūrėta 2018-03-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akla golbolo žaidėja Lisa Czechowski


Tarp dešimties iškiliausių JAV aklųjų, tarp kurių yra Helena Keler ir jos mokytoja Ana Salivan,  dešimtuoju numeriu paminėta sportininkė Lisa Czechowski (mergautinė pavardė Banta). Ji yra garsi golbolo žaidėja, turinti įgimtą nistagmą. Vidurinėje mokykloje jai buvo diagnozuota geltonosios dėmės distrofija. Dar tebesimokydama mokykloje ji išbandė įvairias sporto šakas, ypač mėgo žaisti aklųjų tenisą ir mėtyti diską. Galiausiai  2001 m. visas jėgas nusprendė skirti golbolui. JAV aklų moterų golbolo komanda labai sėkmingai pasirodė parolimpinėse žaidynėse: 2004 m. laimėjo sidabrą, o 2008 m. – auksą. Lisa Czechowski buvo daugiausia įvarčių įmušusi žaidėja 2002 m. Pasaulio aklųjų sporto federacijos pasaulio čempionate. 2008 m. JAV aklų atletų golbolo žaidėjų asociacijos ji pripažinta naudingiausia žaidėja. 2002 m. sportininkė dalyvavo „Olympic Torch Relay“ rungtynėse Solt Leik Sityje, 2002 m. spalio mėn. apie ją rašė žurnalas „Sports Illustrated“ skiltyje „Sporto veidai iš minios“. 2011 m. Liza padėjo savo komandai laimėti aukso medalį „Parapan American Games“ žaidynėse Gvadalacharoje. O kasdieninę duoną Liza užsidirba kaip Pietų Arizonos silpnaregių organizacijos programų koordinatorė.

Lisa Czhechowski (Banta) golbolo žaidimo aikštelėje


10 Famous Blind Women that will Inspire you [interaktyvus]; prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė


2018-05-28

Kaip akli žmonės supranta, kokia jų seksualinė orientacija?


Aklų žmonių nuomonės apie tai, kaip jie suprato, kad jų seksualinė orientacija šiek tiek kitokia nei daugumos ir kas lemia žmogaus patrauklumą. Tinklaraštininkė vardu Vicky Prest rašo: „Mano draugė akla nuo gimimo. Ji lesbietė. Jos odos spalva balta, bet ją baisiai traukia juodaodės merginos, ir ypač ją žavi Beyonce. Dainininkės nuotraukomis ji nukabinusi visą sieną. Dabar mano draugė yra ištekėjusi už nuostabios moters ir yra labai laiminga. Toliau ji apmąsto, kad žmonės mus traukia ne dėl savo išvaizdos, bet dėl asmenybės bruožų, o kadangi neregiams išvaizda nesvarbi, asmenybę atskleidžia balsas, jo tembras. Vicky Prest prisimena kare sužalotą vyrą vardu Simon Weston, kuris labai stipriai apdegė veidą per karo veiksmus Folklendų salose, galima sakyti, jis neteko veido bruožų. Vis dėlto jis vedė ir susilaukė vaikų, nors nebuvo „geros išvaizdos“ klasikine prasme: jo veidas buvo baisiai randuotas. Vicky Prest prisimena, kai dar buvo maža, per televiziją matė tą vyrą su žmona televizijos laidoje. Jo žmona pasakė, kad vyro randų ji nepastebi. Ji mato nuostabų, seksualų, patrauklų vyrą. Taigi kyla klausimas: kas tada yra patrauklumas? Ar tai lemia akys, ar odos spalva, ar visas žmogus, koks jis yra, svarsto tinklaraštininkė.
     Tarkime, vaikas apako penkerių metų, kai jo organizmas dar negamino lytinių hormonų ir jis dar neturėjo seksualinio potraukio, taigi ar toks vaikas po kurio laiko atsimins, kaip jam kadaise atrodė gražūs žmonės? O gal tam tikri žmonės jį trauks dėl kitų priežasčių?
     Seksualinę orientaciją lemia šis tas daugiau, nei potraukis tam tikros išvaizdos žmonėms, mano kiti autoriai. Tai lemia žmogaus asmenybė, kaip jūs jaučiatės šalia jų. Lemia nenusakomi kūno kalbos dalykai, dėl kurių  tam tikrus žmones imate mėgti, dėl kurių jie jus traukia, nepriklausomai nuo lyties.

[How do blind people discover their sexual orientation? [interaktyvus] Prieiga per:

Parengė Audronė Gendvilienė

Socialinio darbuotojo pagalba artimiesiems

Alyssia Lohner, Šveicarijos globos namų asociacijos komunikacijos specialistė, pasakoja, kokios pagalbos artimiesiems reikia, kai jų šeimos narys vyresniame amžiuje netenka regos.
Koks socialinio darbuotojo vaidmuo?
Pirmiausia socialinis darbuotojas  atsako į artimiesiems rūpimus klausimus, papasakoja, su kokiais sunkumais kasdieniame gyvenime gali susidurti regos problemų turintis jų šeimos narys. Pataria, kaip reikėtų pritaikyti butą, kad neregiui būtų patogiau gyventi. Vėliau artimuosius ir regos sutrikimų turintį asmenį nukreipia konsultuotis pas ergoterapeutą ir mobilumo trenerį. Paaiškina, kad ir regos problemų turintis asmuo gali savarankiškai judėti, atlikti įvairius namų ruošos darbus. Galiausiai išsiaiškina, kokia pagalba ir priemonės dar galėtų būti skiriamos ir kokius sprendimus reikėtų priimti.
Kaip į pagalbos procesą įtraukiami artimieji?
Visų pirma, tenka išsiaiškinti, kokie santykiai yra tarp regos problemų turinčio asmens ir jo artimųjų. Tai labai svarbu nustatant ribas abiem pusėms. Pavyzdžiui, prieš patikėdami maisto produktų parūpinimą vienam iš artimųjų, privalome išsiaiškinti, ar tai jam nebus per sunku. Taip pat silpną regą turintį asmenį reikia informuoti, kokia pagalba jam gali būti skiriama, gal jam reikėtų institucijų, savanorių pagalbos ar tiflopriemonių, kurios palengvintų gyvenimą. Kai artimieji įsitraukia į procesą, dirbame kartu, kad būtų suteikta pagalba ir išsaugota pusiausvyra tarp priklausomybės ir autonomijos, kad būtų abipusis pasitikėjimas ir pusiausvyra tarp veiklų ir ribų. 
Kaip artimiesiems išvengti per didelio krūvio?
Dažniausiai artimieji sau prisiima labai daug pareigų, pervargsta ir nenori kai kurių darbų patikėti kitiems. Socialinis darbuotojas turi operatyviai reaguoti į tokią situaciją, nes privalo abiem pusėms suteikti pagalbą. Kartais artimuosius tenka įtikinėti, kad, nepaisant silpnos regos, asmuo tam tikrus darbus gali atlikti pats. Ieškant pusiausvyros gali būti įvairių sprendimų, kartais tenka išbandyti keletą skirtingų, kol randamas labiausiai konkrečiu atveju tinkantis variantas.
Parengė Ina Praprovienė
Wenn die Angehörigen erschöpft sind. [interakryvus] [2018-03-26]. Prieiga per internetą: <http://www.tactuel.ch/wenn-die-angehoerigen-erschoepft-sind/>