Tvirkinamieji veiksmai ir seksualinis priekabiavimas prie aklų ir silpnaregių mergaičių Dakoje, Bangladeše.

Pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą vadinamas lytinės brandos etapu, kai mokiniai, ypač mergaitės, patiria įvairių naujų dalykų. Straipsnyje rašoma apie sutrikusio regos mergaičių patiriamą seksualinį priekabiavimą ir apie tai, kaip svarbu, kad joms būtų prieinamas lytinis švietimas. Šis mokslinis tyrimas buvo atliktas Bangladešo sostinėje Dakoje, siekiant išsiaiškinti seksualinio priekabiavimo prie sutrikusios regos mokyklinio amžiaus mergaičių ir jų prievartavimo mastą. Be to, siekiama išsiaiškinti sutrikusios regos mergaičių lytinę orientaciją ir tai, kokį požiūrį jos turi į lytinius santykius.

Nešiojama elektroninė Brailio eilutė „Orbit Reader 20“

Šią Brailio eilutę galima įsigyti iš APH  (Amerikos aklųjų spaustuvės) arba iš RNIB (Britanijos karališkojo nacionalinio aklųjų instituto). Abi aklųjų organizacijos siūlo vartotojams pirkti patogią nešiojamą elektroninę Brailio eilutę „Orbit Reader 20“, kurioje yra 20 ženklų, o Brailio raštas susideda iš 8 taškų. Brailio eilutė skirta knygoms iš SD kortelės skaityti, su ja galima daryti užrašus, ji turi „Bluetooth“  ir USB jungtis. Teigiama, kad jos kaina visiškai įkandama.

Kalėdų belaukiant

Interneto svetainės „Anderes Sehen“ rengėjai surinko aklus vaikus auginančių tėvų idėjas ir pasiūlymus, ką veikti su vaikais advento laikotarpiu ir švenčiant Kalėdas.
Jūsų dėmesiui pateikiame keletą pavyzdžių.

Kalėdų eglutė (Neregio berniuko piešinys)

Uostykite:

smilkalus ir natūralaus vaško žvakes,
eglių, pušų šakas,
gvazdikėliais dekoruotus apelsinus.

Uostykite ir ragaukite:

 Kepkite ir skanaukite saldumynų su riešutais, marcipanu, šokoladu, imbieru, apelsinais, cinamonu, gvazdikėliais.
Pasigaminkite vaikiško punšo ir arbatos su gvazdikėliais, anyžiumi, cinamonu, vaisių sultimis.

Reljefinis Žemės sandaros planas

Tai tinklaraščio straipsnelis, kurį parašė kurčneregio berniuko Liamo mama. 

Ji rašo: „Mano sūnus Liamas yra trečiokas, jis mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Jis yra kurčias ir aklas, todėl skaito Brailio raštu. Aš šiuo metu studijuoju magistrantūroje, siekiu įgyti specialiojo ugdymo magistro laipsnį su regėjimo sutrikimų srities specializacija. Vieno mano kursinio darbo užduotis buvo tokia: reikėjo sukurti tiflografikos priemonę, susijusią su gamtos mokslais. Aš paklausiau mokytojo, atsakingo už mano sūnaus mokymo programą, ar yra kokių nors vaizdinių mokymo priemonių, kuriuos galėčiau paversti tiflografika, kad iš jų galėtų mokytis mano sūnus. Aš norėjau padaryti tokį reljefinį darbą, kuris atitiktų tai, ko jie mokosi šiais metais. Mokyklos darbuotojai atlieka puikų darbą, užtikrina, kad mano vaiko mokymo medžiaga būtų prieinama, tačiau jie pritaiko ne viską. Gavau daugybę pasiūlymų, ir pasirinkau parengti reljefinius Žemės sluoksnių planus – tiflografikos priemonę geografijos pamokoms.“

Tiflografikos priemonė geografijos pamokoms

Layers of the Earth Tactile Graphics [interaktyvus]

http://www.pathstoliteracy.org/strategies/layers-earth-tactile-graphics [žiūrėta 2018-11-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Mokslininkai tinklainės patikrai kuria nešiojamą lazerinį mikroskopą

Norint sėkmingai gydyti daugelį akių ligų, reikalinga nuolatinė oftalmologų priežiūra. Ji būtina ir sergant senatvine geltonosios dėmės degeneracija bei kitomis ligomis, kurioms būdingas skysčių kaupimasis tinklainėje. Svarbu kuo anksčiau pastebėti tinklainės pokyčius. Dažni apsilankymai pas gydytojus pacientams sukelia įvairių nepatogumų ir labai padidina gydymo kaštus.
Berno BFH aukštoji mokykla sukūrė nešiojamą lazerinį mikroskopą. Mikroskopo veikimo principas paremtas jau daugelį metų naudojamais optinės suderinamumo tomografijos metodais. Naujas prietaisas pavadintas „Mimo“. Jis yra maždaug kavos malimo mašinėlės dydžio, valdymas nesudėtingas, matavimai atliekami automatiškai. Matavimus galima atlikti bet kurioje norimoje vietoje, taip pat ir paciento namuose. Be didelių pastangų pacientas gali nuolatos savarankiškai tikrintis tinklainę. Prie galvos pridėjus matavimo prietaiso daviklius, jis pradeda pusiau automatiškai skenuoti tinklainę. Paskui, įvertinant galimas paklaidas dėl galvos judesių, matavimai koreguojami.
Žinoma, šis prietaisas matavimo vaizdų kokybe negali konkuruoti su stacionariais ligoninėse naudojamais tomografijos prietaisais. Tačiau jo vaizdai yra pakankamai geri patikimai analizei atlikti, nes programinė įranga pusiau automatiškai atlieka skaičiavimus ir padeda laiku pastebėti tinklainės pakitimus. Rezultatai yra išsaugomi, todėl vizito pas oftalmologą metu pacientas su gydytoju gali aptarti tolesnio gydymo eigą.
Prietaisas „Mimo“ kol kas dar yra testuojamas, tad belieka tikėtis, kad ateityje jis pasieks pacientų namus.
Parengė Ina Praprovienė
Netzhaut Scanner fuer zuhause.[interaktyvus]. Prieiga per internetą: https://www.pro-retina.de/newsletter/2018/netzhaut-scanner-fuer-zuhause

Mažas skaitymo greitis – skaitymo, o ne Brailio rašto problema

     Kai mokinys, kuris mokosi integruotai ir pamokose naudojasi Brailio raštu, susiduria su skaitymo sunkumais, mokytojai dažnai pamano, kad dėl to kaltas Brailio raštas. Tokios prielaidos gali mokytojus paskatinti bendrą visų pradedančiųjų skaitytojų problemą priskirti Brailio raštui. Straipsnio autorė Sheena Manuel aprašo atvejį, kai teko dirbti su akla mokine, kuri labai lėtai skaitė. Sheena Manuel dirba specialiste JAV Luizianos technikos universiteto Aklųjų institute, ir pagal sutartis moko Brailio rašto bei naudotis baltąja lazdele aklus kelių mokyklų mokinius šiaurinėje Luizianos valstijos dalyje.

Silpnaregio dailininko koliažai

Koliažo menininkas Willis Ursprungas yra taip vadinamas „antrinių žaliavų dailininkas“. Jis visur ieško priemonių meno kūriniams kurti, net labai keistose vietose: šalia kelio, prie šiukšlių dėžių, rausiasi jose, ieško siaurose gatvelėse, apleistuose kiemuose. Jis renka sulamdytus, išmestus metalo gabalus, medieną, senus laikraščius, žurnalus, iš kurių iškirpęs tam tikras dalis kuria koliažus. Iš vientiso daikto jis paima gabaliukus ir juos dėlioja tol, kol pasiekia tokį įspūdį, kokį norėjo sukurti. Kartais Willis išbalina metalo gabaliukus arba panardina juos į actą. Tada iškerpa, suklijuoja kelis sluoksnius, deda vieną ant kito, o kai nepatinka, priklijuoja kitoje vietoje. Taip koliažas pavirsta meno kūriniu. Tai, kas vienam šiukšlė, kitam – lobis.

Will Ursprung koliažas

Seeing Beauty from Another Angle: Visually Impaired Collage Artist, Will Ursprung, Shares His Process [interaktyvus] prieiga per: http://www.afb.org/info/living-with-vision-loss/for-job-seekers/our-stories/pop-culture-arts-and-entertainment/collage-artist/12345?_ga=2.211558741.1743592522.1508156866-636672847.1508156866 [žiūrėta 2018-11-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Apie kiaušinių lukštus ir kilimą. Norėčiau kai ką patarti akliems senjorams

     Laurena Merifild – akla moteris, senjorė iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ponia Laurena dalinasi patirtimi, kaip tvarkytis namuose, gaminti valgį ir būti saugiems. Straipsnelis turėtų sudominti senyvo amžiaus žmones, kurie neseniai apako arba kuriems gresia apakimas.  

Mokymosi medžiagos prieinamumas akliems studentams

Jungtinėse Amerikos Valstijose susirūpinta, kad akliems studentams nėra galimybės gauti būtinos mokymosi medžiagos. Kompiuterinės technologijos iš esmės pakeitė švietimo sistemą. Mokymosi medžiagos turinys pateikiamas skaitmeninėse knygose, PDF formatu, įkeliamas į tinklalapius ir pan., didžioji šio turinio dalis studentams pasiekiama per skaitmenines duomenų bazes, mokymosi valdymo sistemas ir programas. Deja, reginčiųjų spaudos pasaulis iš esmės nėra prieinamas regos negalią turintiems studentams. Todėl rengiamas aukštųjų mokyklų mokymo medžiagos prieinamumo įstatymas, kuriuo bus įtvirtintos aukštojo mokslo įstaigose naudojamų mokymo priemonių prieinamumo gairės. Specialiai suburta komisija turės parengti mokomosios medžiagos pritaikymo ir prieigos technologijų kriterijus. Be to, komisijai bus pavesta parengti anotuotą galiojančių nacionalinių ir tarptautinių standartų, kuriuose apibrėžti produktų tinkamumo akliesiems kriterijai, sąrašą. Komisijos parengtose gairėse bus išdėstyti konkretūs techniniai ir funkciniai kriterijai, kurie aiškiai parodys, kaip kurti ir gaminti mokymo technologijas, kad jomis galėtų naudotis aklieji ir kiti reginčiųjų rašto negalintys skaityti studentai. Tokie kriterijai turėtų būti naudingi viešųjų pirkimų pareigūnams, informacinių technologijų specialistams, kitiems atsakingiems aukštojo mokslo įstaigų darbuotojams.

Accessible Instructional Materials in Higher Education Act (S. 2138/H.R. 1772) // Braille Monitor, 2018 March, Vol. 61, No. 3. [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1803/bm180304.htm [žiūrėta 2018-03-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Tyrimas „Prisitaikymas prie regos sutrikimų senyvame amžiuje“

Šveicarijoje atliktas tyrimas COVIADE  („Prisitaikymas prie regos sutrikimų senyvame amžiuje“). Šveicarijos centrinė aklųjų draugija spaudoje pateikė tokias išvadas: „Mūsų visuomenė nuolat sensta. Taip pat daugėja regos sutrikimų turinčių senyvo amžiaus žmonių, kurie turi išmokti toliau savarankiškai gyventi. Dažnai senjorai  ignoruoja tą faktą, kad jų rega nuolat silpsta, todėl bėgant metams netenka galimybių įgyti naujų įgūdžių, kuo ilgiau savarankiškai tvarkytis ir likti nepriklausomi. Didžiausia problema senatvėje yra motyvacijos trūkumas. Kai jiems siūloma kreiptis pagalbos į specializuotus centrus ir išmokti naudotis tiflopriemonėmis, dažnai išgirstamas atsakymas: „Mano amžiuje jau neverta mokytis.“ Senyvo amžiaus asmenis nuolat lydi baimės dėl silpstančios regos, visiško regos ir savarankiškumo praradimo“. Tyrimo vadovas Stefan’as Spring’as pasakoja, kad Šveicarijos centrinė aklųjų draugija su Ciuricho universiteto gerontologijos centru jau prieš ketverius metus tyrė senyvų regos sutrikimų turinčių žmonių gyvenimo sąlygas ir kokybę. Vėliau inicijuotas tyrimas COVIAGE, kurio metu buvo apklausiami respondentai iš visos Šveicarijos. Tyrimo tikslas –  išsiaiškinti, kaip senyvi regos sutrikimų turintys asmenys sugeba prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų. Kartu su Ciuricho universiteto, Lozanos HES-SO aukštosios mokyklos ekspertais parengtas klausimynas, atlikta apklausa ir apibendrinti 1299 respondentų atsakymai. Apklausos dalyviai patvirtino, kad dėl regos problemų jie nebegali arba jiems yra sunku skaityti tekstą, rašyti, vairuoti automobilį, lankytis teatruose, užsiimti kitomis panašiomis veiklomis. Dėl silpstančios regos atsiradusios problemos apriboja kasdienį jų gyvenimą, blogina gyvenimo kokybę. Trečdalį respondentų nuolat kankina mintys apie prastėjančią regą ir baimė visiškai apakti. Kiti pastoviai nerimauja dėl nuolatinės pagalbos būtinybės bei didesnės priklausomybės nuo kitų asmenų. Į klausimą „Kaip sekasi įveikti su regos sutrikimais susijusius iššūkius?“ daugelis atsakė, kad priima partnerių, vaikų, draugų, giminaičių ir pažįstamų pagalbą.  Taip pat teigė, kad naudojasi specialiomis pagalbinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, lupomis, ir esant reikalui prašo pagalbos. Tyrimo COVIAGE rezultatai patvirtino: senyvo amžiaus asmenims svarbu laiku suteikti reikiamą oftalmologų ir reabilitacijos specialistų pagalbą, kad šie vyresni žmonės kuo anksčiau ir efektyviau galėtų išnaudoti visas geresnę gyvenimo kokybę leidžiančias užtikrinti galimybes. Stefan’as Spring’as akcentuoja, kad būtina gausiai informuoti visuomenę apie su amžiumi susijusias regsos problemas, kiekvienam individualiai atsakyti į konkrečius klausimus, parinkti tiflopriemones, išmokyti jomis naudotis, mokyti turint regos sutrikimų gyventi visavertį gyvenimą, skatinti neatsisakyti pamėgtų veiklų, neužsidaryti namuose. Tie, kas ieško problemų sprendimų, sėkmingai prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų. Išsamesnę informaciją apie tyrimo COVIAGE eigą ir rezultatus rasite svetainėje  https://www.szb.ch/fuer-fachpersonen/forschung/forschungsberichte/

Parengė Ina Praprovienė

SZB-Tagung "Im Alter eine Sehbehinderung bewältigen" am 01.02.2018 in Olten/Schweiz.[interaktyvus] [žiūrėta 2018-10-01]. Prieiga per internetą: http://www.sehenimalter.org/newsletter.html

  

Interviu su akla vyriausia virėja, rašytoja ir televizijos žvaigžde Kristina Ha

Pokalbis su akla iš Vietnamo kilusia mergina. Žurnalistas jos klausinėja apie jos pomėgį gaminti, ir sužino, kad virtuvėje jai reikalingiausia pagalbinė priemonė yra skysčio lygio matuoklis. Kad pagamintų skanų maistą, daugiau jai nereikia nieko ypatingo – tik tų pačių įrankių, kaip regintiems virėjams . 

Kristina Ha

Štai interviu ištrauka:

Kokios yra jūsų šiuo metu keturios mėgstamiausios „iPhone“ programos?

Kristina Ha: Mėgstu šį klausimą. Programos, kurias dažniausiai naudoju, yra „Apple Music“, „Audible“, „Facebook“, „Twitter“, „Instagram“, „Pages“, „Evernote“, „My Groceries“, „Netflix“ ir „Newsify“. Programos, kurias laikyčiau labiausiai pritaikytomis teksto sintezatoriui, yra „Nest“, „Money Reader“, „Bank of America“, „Uber“ ir „Amazon“. Ir dar kalbėdama šia tema norėčiau pasakyti, kurių programėlių prieinamumas galėtų būtų geresnis: tai yra „Instagram“, „Facebook“, „United Airlines“ ir „WordPress“.

Jūs laimėjote televizijos projekto „MasterChef“ trečiąjį sezoną. Jūsų valgių gaminimo knyga tapo „New York Times“ bestseleriu. Jūs organizavote televizijos laidą Kanadoje. Esate „MasterChef“ projekto Vietname viena iš teisėjų. Ir jūs laimėjote AFB įsteigtą Helenos Keler apdovanojimą už asmeninius pasiekimus. Ko norite siekti toliau?

Kristina Ha: Užbaigti ir išleisti prisiminimų knygą, parašyti kitą valgių gaminimo knygą, atidaryti maitinimo įstaigas čia ir užsienyje, dalyvauti dar vienoje televizijos laidoje Amerikoje, tada išgarsėti visame pasaulyje. Nors viskas turėtų vykti nebūtinai šia seka.

Christine Ha Interview: Visually Impaired Chef, Author, and TV Personality [interaktyvus] prieiga per:

http://www.afb.org/info/living-with-vision-loss/for-job-seekers/our-stories/culinary-arts-and-food-service/christine-ha-interview-visually-impaired-chef-author-and-tv-personality/12345  [žiūrėta 2018-11-15

Parengė Audronė Gendvilienė

Taktilinių vaizdinių priemonių gamybos mokymai

Karšti klijai naudojami kuriant taktilinę knygą

Straipsnio autorė – tiflopedagogė iš JAV. Ji pastebėjo, kad su aklais vaikais dirbantiems mokytojams retai sudaromos galimybės pasitobulinti specialiosios pedagogikos srityje, todėl sumanė parengti taktilinių vaizdinių priemonių gamybos mokymo kursą. Į juos pakvietė mokytojus, kurių klasėse integruotai mokosi akli ir silpnaregiai mokiniai, kuriuos ji pati moko Brailio rašto. Tiflopedagogė pastebėjo, kad šiems mokytojams praverstų geriau suprasti taktilinio raštingumo mokymo strategijas. Ji parengė dviejų dienų kvalifikacijos tobulinimo programą, į kurią įtraukė taktilinių knygų, atviručių, iliustracijų gaminimo kursą, ir parengė sutrikusios regos vaikų mokymo skaityti ir rašyti, naudojantis lyta, strategijas. Kursuose buvo daug kalbama apie mokymo medžiagos adaptavimą, prieinamumą, požiūrį į kompleksinės negalios vaikų mokymą skaityti ir rašyti. Kursams parengti prireikė net kelių mėnesių. Straipsnio autorė nupirko reikalingų medžiagų, o susirinkę mokytojai iš jų gamino taktilines knygas ir kitas liečiamąsias priemones. Medžiagas ji sudėjo į plastikines dėžutes ir padavė kiekvienam dalyviui. Parodžiusi video filmus, kuriuos gavo iš JAV Perkinso aklųjų mokyklos, pakvietė kurti taktilines knygas tokiomis temomis: kaip valyti dantukus, ką žmonės veikia parduotuvėje, apie Kalėdas, apie vorą, apie sėklą, ką paruošti vakarienei ir t. t.

     Tiflopedagogė džiaugiasi, kad tos dvi dienos mokytojams buvo labai naudingos. Net penkiolika kursų dalyvių vėliau savo mokiniams adaptavo mokymo medžiagą arba sukūrė taktilines knygas ir kitokią reljefinę mokymo medžiagą. 

Hosting a Tactile Book-Making Professional Development Session for Teachers [interaktyvus] prieiga per:

http://www.pathstoliteracy.org/blog/hosting-tactile-book-making-professional-development-session-teachers [žiūrėta 2018-05-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Patogi lupa silpnai matantiems rankdarbių mėgėjams

Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) parduotuvėje galima įsigyti 10 cm ilgio lupą su LED lempute, kurios nereikia laikyti rankose. Lupa pravers mėgstantiems siūti, siuvinėti, skaityti, dirbti kitus kruopštumo reikalaujančius darbus, kuriems reikia abiejų rankų. Stipri LED lemputė ir pusantro karto didinimas užtikrina ryškų vaizdą. Vienoje lupos zonoje vaizdas padidinamas iki 4,25 kartų. Prie lupos pritvirtinta reguliuojamo ilgio juostelė, kuri užkabinama ant kaklo. Lupos rankena turi neslystančias gumines kojeles, jos atremiamos į krūtinę virš knygos ar rankdarbio, todėl abi rankos lieka laisvos. Kaina – 20 svarų sterlingų, produkto kodas MAG105.

Lupa

OttLite 4-inch Hands-free LED magnifier [interaktyvus] prieiga per: http://shop.rnib.org.uk/4-inch-hands-free-led-magnifier.html#product-tabs [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Nemokami internetiniai kursai „Scenos menų prieinamumas“

Nuo 2018 m. vasaros organizuojami nemokami internetiniai kursai „Scenos menų prieinamumas“. Yra galimybė gauti sertifikatą.
Kursai, visų pirma, skirti kultūros įstaigų darbuotojams, visiems, besirūpinantiems kultūros sklaida bei prieinamumu ir norintiems įgyti daugiau žinių apie scenos menų pritaikymą ir gauti kvalifikacijos sertifikatą.
Kursuose mokoma scenos menų (teatro, operos, šokio spektaklių ir panašių kultūrinių renginių) pritaikymo pagrindų. Supažindinama su įtraukumo koncepcija, erdvinio dizaino, garsinio vaizdavimo ir subtitravimo technikomis. Tai pirmi tokie internetiniai kursai, kuriuos baigus suteikiamas sertifikatas.

Jodinėdama arkliu silpnaregė devynmetė jaučiasi laiminga

Devynerių metų mergaitė Kyra Barrett gyvena Kanados Britų Kolumbijos apygardos Pritčardo miestelyje, turinčiame apie 2 tūkst. gyventojų. Mergaitė dalyvauja žirgų sporto trikovėje. Tai reiškia, kad ji dalyvauja trijų dienų varžybose, sudarytose iš dailiojo jojimo rungties, kroso ir konkūrų.  

Kyra Barrett atlieka šuolį per barjerą su savo žirgu Čita.  Jimo Bradbury nuotrauka.

Parodoje – trimatės nuotraukos akliesiems

Žurnale "Braille Monitor" (2018 Nr. 4) buvo išspausdintas straipsnis apie amerikiečių fotografo Johno Olsono parodą, pritaikytą akliesiems. Šis vyras išgarsėjo tuo, kad fotografavo karo Viename vaizdus. Vėliau jis susidomėjo, kaip jo nuotraukas suvokia aklieji, ir 2008 m. įkūrė trimačių nuotraukų spaustuvę „3DPhotoWorks“. Šios spaustuvės užduotis – konvertuoti vaizdus, sukuriant taktilines formas, kuriuos aklieji ir silpnaregiai suvoktų lytėdami. 2018 m. sausio 30 d. Vašingtono „Newseum“ muziejuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje taktilinių nuotraukų paroda. Joje buvo eksponuojamos nuotraukos, kurias ponas Olsonas buvo nufotografavęs 1968 m. Vietname per vadinamąjį Naujametinį puolimą. Prie nuotraukų buvo garso takeliai su paaiškinimais.

A Giant Step on the Road to Accessible Art by Gary Wunder [interaktyvus] prieiga per:

https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1804/bm180402.htm [žiūrėta 2018-08-03]

Parengė Audronė Gendvilienė

Pirmoji pasaulyje rašomoji mašinėlė buvo sukurta aklai moteriai

Ar žinojote, kad pirmąją pasaulyje rašomąją mašinėlę sukūręs inžinierius ją skyrė savo aklai draugei? Šia tema parašytas romanas „The Blind Contessa’s New Machine“ (liet. "Nauja aklos grafienės mašinėlė", 2010 m. ją išleido leidykla „Pamela Dorman Books“), kurio autorė – amerikiečių rašytoja Carey Wallace. Ji gimė ir užaugo Mičigano valstijoje.  Rašytoja prisimena:  „Įpusėjusi rašyti knygos „The Blind Contessa's New Machine“ – istorinio romano, kuriame pasakojama, kaip buvo išrasta rašomoji mašinėlė – pirmąjį variantą, įstrigau“. Tos istorijos faktai praktiškai maldavo pavirsti romanu: graži kilminga italė, apakusi pačiame jaunystės žydėjime; vietos išradėjas, jos grožio įkvėptas, sukuria pirmąją pasaulyje rašomąją mašinėlę. Viską komplikuoja tai, kad abu buvo susituokę su kitais žmonėmis. Visa tai vyksta nuostabiojoje Italijoje XIX a. pradžioje.“

     Tačiau parašiusi septyniasdešimt penkis puslapius, autorė nebežinojo, kaip toliau plėtoti įvykius ir kuo pagrįsti poreikį kurti rašomąją mašinėlę. Kodėl šios istorijos veikėjams buvo reikalinga rašomoji mašinėlė? Kokie įvykiai galėjo paskatinti ją kurti? Autorė apie tai mąstė keletą dienų, bet įsigilinusi į istorines aplinkybes, rado atsakymą. Tai buvo visiškai paprasta: kunigaikštienė Karolina norėjo parašyti laišką išradėjui Pellegrino Turri. Kai rašytoja įsivaizdavo ją sėdinčią prie stalo su rašymo priemonėmis, kurias ji turėjo po ranka tuo metu – plunksna, rašalu, plombavimo vašku ir atvira žvakės liepsna,  – iš karto suprato, kodėl inžinieriui Turriui kilo mintis kurti mašinėlę.  Aklam žmogui šios paprastos komunikacijos priemonės ne tik visiškai netiko; iš tikrųjų, buvo netgi pavojingos,  todėl dauguma pirmųjų rašomųjų mašinėlių buvo laikomos ne komerciniais produktais, bet rašymo priemonėmis akliesiems. Kai rašytoja tai suprato, rašymas toliau ėjosi kaip iš pypkės.

Carey Wallace. The First Typewriter: Gift To A Blind Woman [interaktyvus]; prieiga per:

http://www.wondersandmarvels.com/2010/07/the-first-typewriter-gift-to-a-blind-woman.html [žiūrėta 2018-02-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklas jaunuolis regintiesiems rengia ekskursijas užrištomis akimis

Pristatome BBC reportažą apie Aleksejų Orlovą, aklą nuo gimimo jaunuolį ir jo ekskursijas regintiesiems. Vaikinas neblogai orientuojasi gimtajame Sankt Peterburge, naudodamasis echolokacija – eidamas caksi liežuviu ir klausosi aido. Pagal aidą supranta, kad eina parku, gatve, sėkmingai nardo tarp žmonių judriose vietose. Jaunuolis rengia ekskursijas regintiems žmonėms, kurių metu ekskursantams užrišamos akys, jie mokosi eiti su baltąja lazdele, treniruoti kitus pojūčius. Pasak Aleksejaus, iš pradžių regintieji būna nusiteikę nepatikliai, bet po ekskursijos lieka labai patenkinti.

Blind man gives blindfolded tour of St Petersburg [interaktyvus] prieiga per: https://www.bbc.co.uk/news/av/world-europe-44939699/blind-man-gives-blindfolded-tour-of-st-petersburg [žiūrėta 2018-08-03]

Parengė Audronė Gendvilienė

Ką reikia žinoti, pritaikant dokumentus sutrikusios regos žmonėms

Įsivaizduokite, kad jūsų įmonė gavo aklo kliento užklausą gauti spausdintą ar internetinę medžiagą apie jūsų įmonę jam prieinamais formatais. Jūs nudžiugote, nes turite progą parodyti, kad jūsų įmonė užtikrina prieinamumą neįgaliesiems. Pradedate ieškoti tinkamo partnerio, galinčio užtikrinti dokumentų prieinamumą. Tokį randate, pateikiate keletą prašymų dėl kainos pasiūlymo ir laukiate, kuri pasiūlyta kaina tinkama jūsų turimam biudžetui ir kurie pasiūlyti terminai jums geriausi. Bet tada sužinote, kad jūsų dokumentų prieinamumas nėra tai, ką jūs manėte tuo esant. Jūsų dokumentai gali tapti prieinami tik visiškai kitaip, nei manėte.

Reljefinė spalvinimo knyga - akliesiems

Regintys vaikai, taip pat ir suaugusieji, gali kada panorėję nusipirkti spalvinimo knygelių. Prieš gerus 40 metų vaikai, nuspalvinę lėles ir drabužius pagal savo fantaziją ir juos iškirpę, lėles  kuo gražiausiai aprengdavo. Lietuvos aklųjų draugijos leidykla yra išleidusi keletą spalvinimo sąsiuvinių regos negalią turintiems vaikams, pavadintų „Nuspalvink ir iškirpk“. Dabar spalvinti pamėgo ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Aklieji vėl neliko pamiršti. Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) parduotuvėje galima įsigyti net dvi spalvinimo knygas. Produkto kodas ET19, kaina be PVM – 4,99 svarų sterlingų. Kaina be PVM galioja akliesiems, silpnaregiams pirkėjams ir visiems sveikiesiems, jei šie perka šias knygas sutrikusios regos asmenims. Spalvinimas – naudingas užsiėmimas, nes stiprėja motoriniai rankų pirštų įgūdžiai, lavėja kognityviniai gebėjimai ir stiprinamas regos likutis.

Spalvinimo knygoje „Color SENSEation“ yra 12 reljefinių piešinių, įspaustų kietame popieriuje. Piešinių kontūrinės linijos ne tik reljefinės, bet ir ryškiai atspausdintos juodais dažais. Pavadinimai atspausdinti stambiu šriftu ir Brailio raštu. Kontūrines linijas lengva apčiuopti. Galima spalvinti žymekliais, akvareliniais dažais, kreidelėmis. Atkreipiamas dėmesys, kad šios spalvinimo knygos tinka vaikams nuo trejų metų.

Spalvinimo knyga "Colour Sensation Book"

Colour SENSEation Raised Line Art & Braille ColorNPaint Book 1 [interaktyvus] prieiga per: http://shop.rnib.org.uk/home-and-leisure/colour-senseation-raised-line-art-braille-colornpaint-book-1.html[žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Išmanusis telefonas su mygtukais neregiams „Smartvision 2“

Prancūzų firma „Kapsys“ pagamino neregių vartotojų poreikius atitinkantį aukščiausios klasės išmanųjį mobilų telefoną „SmartVision 2“ su patogiais mygtukais ir operacine sistema„ Android 6“. Išmanusis telefonas skirtas tiems mobiliųjų telefonų naudotojams, kurie nori greitai ir efektyviai skambinti, siųsti žinutes ir sužinoti naujienas.

Telefonas turi:

1. Liečiamąjį ekraną, kurį galima valdyti liečiamaisiais judesiais kaip ir kiekvieną operacinę sistemą „Android“ turintį telefoną.

2. Patogią klaviatūrą: joje yra skaičiai, kursoriaus žymeklio ir papildomi „Android“ valdymo mygtukai.

3. Garso įrenginį: jis tiesiogiai sujungtas su „Google“ ir gali būti aktyvuojamas paspaudžiant mygtukus. Viskas, ko jums reikia, – „WiFi“ arba G4 tinklas. Užuot rašę, galite tiesiog paklausti: „Kada išvyksta kitas traukinys iš Vilniaus ir Kauną?“, „Kelinta dabar valanda?“

4. Telefono ekrano nustatymus galima parinkti pagal vartotojo pageidavimus ne tik liečiamaisiais judesiais bet ir mygtukais. Taip visos jūsų pageidaujamos programėlės bus visada po ranka.

Norintiems greitai surinkti numerį labai svarbūs greito rinkimo mygtukai. Reikalingiausius numerius galima priskirti 1–9 skaitmenų mygtukams: įjungus telefoną pakanka ilgiau palaikyti paspaudus norimą mygtuką ir bus renkamas tam mygtukui priskirto adresato numeris.

Išgirdus skambutį, jums nereikės braukyti per ekraną: pakaks paliesti bet kurį mygtuką ir galėsite pradėti pokalbį. Norėdami baigti pokalbį, paprasčiausiai paspausite pabaigos mygtuką ir pokalbis bus nutrauktas.

Kad būtų patogu valdyti programėles, jos buvo specialiai sukurtos ir pritaikytos neregiams. Pritaikytos teksto skaitymo, diktofono, spalvų atpažinimo, kalendoriaus, kontaktų, šviesos aptikimo, užrašinės, NFC jutiklio (artimo bekontakčio ryšio), vaizdo didinimo, internetinio radijo programėlės. 

Telefone yra SOS funkcija: nelaimės atveju nuspaudus mygtuką numatytiems vartotojams automatiškai skambinama arba siunčiama žinutė.

Techniniai duomenys:

Operacinė sistema – „Android“

Svoris – 150 g

Liečiamasis ekranas – 4 col

RAM – 2 GB, Flash – 16 GB

Išorinė atmintis – iki 64GB

GPS imtuvas

Akselerometras, šviesos jutiklis, artumo jutiklis

Jungtys: ausinių lizdas (3,5 mm), C tipo USB jungtis 

Priekinė kamera – 2 MP

Galinė kamera – 8 MP

Parengė Ina Praprovienė

SmartVision2. [interaktyvus] [2018-09-07]. Prieiga per internetą: https://www.com-m.de/elektronische-hilfsmittel/produkte/hilfsmittel-fuer-den-alltag/smartvision2-von-kapsys/

Balsavimo tabuliatoriai ir akliesiems pritaikyti balsavimo terminalai Toronte, Kanadoje

Pastaruoju metu vis aktualesnis tampa per rinkimus iškylantis klausimas, kaip užtikrinti, kad aklieji galėtų savarankiškai, slaptai balsuoti. Juk niekas negali būti tikras, kad regintis palydovas pažymės tą punktą, kurį pažymėti paprašė neregys. Galimi sukčiavimo atvejai. 

Lenkijos aklųjų mokyklos jubiliejus

Nedaug Europos aklųjų mokyklų gali pasigirti tokia sena istorija, kaip Bydgoščiaus aklųjų mokykla, 2017 m. minėjusi 145 metų veiklos sukaktį. Dabar mokykla vadinasi Bydgoščiaus Luji Brailio aklųjų ir silpnaregių švietimo centru (Lenk. Specjalny osrodek szkolno-wychowawczy Nr. 1 dla dzieci i mlodziežy slabo widzacej i niewidomej im. Louisa Braille'a w Bydgoszczy). Lapkričio 23 d. buvo surengta konferencija „Nuo baltosios lazdelės iki garsinio komentavimo“, į kurią susirinko tiflopedagogai, tėvai, įvairių sričių specialistai iš visos Lenkijos. Vyko įdomios diskusijos apie aklųjų ir silpnaregių mokymą, dabartinius švietimo poreikius ir ateities planus.

Bogusław Marek, Ph.D. OBE. News from Poland: Important anniversary [interaktyvus] http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html#a8 [žiūrėta 2018-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė

Priemonė „Tom Pouce“ informuoja apie kliūtis kelyje

                                          Herve Richoz nuotrauka

Nuo 2017 m. pabaigos jau galima įsigyti tiflopriemonę „Tom Pouce“. Tai   nedidelė prie baltosios lazdelės tvirtinama dėžutė. Ji skleidžia  infraraudonuosius ir lazerio spindulius, kuriais aptinka kliūtį ir vibruodama apie ją praneša. Infraraudonaisiais spinduliais aptinkamos 70 cm virš žemės paviršaus ir aukščiau iškilusios bei 2, 4 ir 6 m. atstumu aplink esančios kliūtys, o lazerio spinduliais – esančios toliau (6–10 m atstumu). Ši priemonė  padeda neregiams geriau pažinti supančią aplinką, būti mobilesniems ir lengviau apeiti kelyje pasitaikančias kliūtis. Tai tarsi „elektroninis šuo vedlys“, tačiau reikia išmokti juo naudotis. Reabilitacijos mokytojai visada pasirengę padėti išmokti su šia priemone vaikščioti ir orientuotis.  

Pagalba akliesiems, norintiems keliauti pėsčiomis

Organizacijos „Gamta visiems“ įkūrėjas Evanas Barnardas siekia padėti regos ar kitokių negalių turintiems žmonėms pažinti gamtą, vaikštant pėsčiomis, bei skatinti tvarią miestų plėtrą visame pasaulyje.

     Daug informacijos apie „Gamta visiems“ veiklą rasite jos interneto svetainėje. Čia yra nuorodų į daugiau nei 200 akliesiems pritaikytų pėsčiųjų takų ir sensorinių sodų 37 šalyse, todėl joje apsilankę regos ar kitokią negalią turintys žmonės galės susirasti sau tinkamą maršrutą ir mėgautis išvykomis į gamtą šalia savo gyvenamosios vietos. 

      

Išmanusis telefonas su mygtukais neregiams „Smartvision 2“

Prancūzų firma „Kapsys“ pagamino neregių vartotojų poreikius atitinkantį aukščiausios klasės išmanųjį mobilų telefoną „SmartVision 2“ su patogiais mygtukais ir operacine sistema„ Android 6“. Išmanusis telefonas skirtas tiems mobiliųjų telefonų naudotojams, kurie nori greitai ir efektyviai skambinti, siųsti žinutes ir sužinoti naujienas.

Baltoji lazdelė sugrąžino pasitikėjimą savimi

 

“Ambutech“ sulankstoma baltoji lazdelė

    Straipsnio autorė ponia Stefanija prisipažįsta bijojusi, kad žmonės sužinos, jog ji prastai mato. Kur benueitų, jautėsi neužtikrinta, vengė žmonių, ją kankino nerimas. Kiekvienas žengtas žingsnis buvo rizika nusisukti sprandą. O matė kasdien vis prasčiau. Psichologinis prisitaikymas prie tokios būklės užtrunka, šį procesą pereina visi su tuo susidūrę žmonės. Darbe ponia Stefanija būdavo pasitempusi, pasidažiusi, todėl stengėsi, kad žmonės tokią ją matytų ir toliau. Tačiau po darbo ji nebenorėdavo su niekuo susitikti, kartais ir darbe per pietų pertrauką slėpdavosi kamputyje. Tačiau galiausiai pas ją atvyko profesinės reabilitacijos konsultantas. Jis atėjo aptarti, kokios pagalbinės technikos jai reiktų darbe tam, kad ji galėtų išsilaikyti darbo vietoje. Tada moteris ir išgirdo apie baltąją lazdelę.

Kaip aklieji ir silpnaregiai išmoksta slidinėti?

Naujų įgūdžių  akliesiems tenka mokytis truputį kitaip nei regintiesiems. Taip teigia Amerikos žinių portalo „Black Hills FOX“ reporterė Katrina Lim, kuri stebėjo, kaip sutrikusią regą turintys žmonės mokosi slidinėti kalnų slidėmis slidinėjimo kurorte „Terry Peak“. Ten jau 39-ąjį sezoną instruktoriai fiziškai neįgaliems žmonėms padeda išmokti slidinėti.

Slidinėjimo kurorte

     Aklumas aklumui nelygu. Vieni aklieji visai nemato, kiti truputį mato. Neregė Karmela Buzdon turi periferinės regos likutį, ji mato šešėlius, bet centrinės regos nebeturi. Ji sako: „Kadaise mačiau gerai, o dabar beveik apakau. Todėl nuostabu, kad nematydama galiu slidinėti, jausti vėją, leisdamasi žemyn kalno šlaitais“.

     Instruktorius Rėjus Bubbas sako, kad mokant akluosius slidinėti, reikia remtis lytos ir klausos pojūčiais. „Kad aklieji išmoktų slidinėti, jiems reikia sudaryti galimybę viską apčiupinėti. Pirmiausia aklajam reikia paaiškinti apie slidinėjimą, tada pasiūlyti apčiupinėti slides, lazdas ir batus, kitą įrangą. Reikia paaiškinti, kam šių daiktų reikia, kokia paskirtis. Savo rankomis turiu parodyti, kaip į apkaustus įstatyti slidininko batus. Reikia parodyti ranka, kad žmonės žinotų, kur statyti bato priekį.“

     Ponia Buzdon labai gyrė savo instruktorę ir palydovę Andrają: „Aš nematau jokių aplinkos detalių ir nežinau, kur čiuožti, o mano instruktorė visą dieną mane lydi ir viską pasakoja. Įspėja apie visas kliūtis. Pasako, ką turiu daryti, kur pasukti. Aš jaučiuosi taip, lyg skirsčiau ant stebuklingo kilimo. Ir tik todėl, kad Andraja yra mano akys.“

How the visually impaired learn how to ski [interaktyvus] prieiga per:

http://www.blackhillsfox.com/content/news/How-the-visually-impaired-learn-how-to-ski-471011613.html [žiūrėta 2018-03-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

„Erasmus+“ studijų mainų programos tinkamumas sutrikusios regos studentams. Prieinami universitetai.

Yra daugybė priežasčių, kodėl akli studentai su nerimu svarsto galimybę studijuoti užsienio universitete. Sunku priimti sprendimą mokytis užsienyje. Tačiau, baigus studijas užsienyje, įgyjama vertinga patirtis, sužinoma naujų problemų sprendimo būdų.

Elektroniniai akiniai „eSight“

Elektroniniai akiniai – tai silpnaregiams skirta matymo priemonė, kurią sudaro įprastiniai akiniai ir specialus  rėmas, kurio priekyje yra HD kamera su dviem prieš akis esančiais OLED vaizdo ekranais. Elektroniniai akiniai yra lengvi, patogūs, vaizdą didina iki 24 kartų, turi apie galvą apjuosiamą reguliuojamo dydžio dirželį. Valdymo pultelyje pagal kliento poreikius galima pasirinkti vaizdo didinimo, kontrasto, šviesumo parametrus, juos paprasta reguliuoti.
Su naujoviškais elektroniniais akiniais „eSight“ galėsite matyti padidintus įvairius aplinkos daiktus, pavyzdžiui:  transporto tvarkaraščius, iškabas, žmonių veidus. Jais naudojantis jūsų rankos bus laisvos.
„eSight“ panaudojimo galimybės

Mokykloje
Silpnaregiams mokiniams akiniai suteikia visiškai naujų galimybių. Jie gali aktyviai dalyvauti pamokoje, kartu su bendraklasiais atlikti grupines užduotis, savarankiškai judėti, bendrauti su draugais ir mokytojais.

Darbe
Padeda paprasčiau įvykdyti įvairias užduotis, kurių neįmanoma savarankiškai atlikti naudojantis tradicinėmis tiflopriemonėmis – didinimo stiklu ir ekrano skaitymo programa.

Kasdieniame gyvenime
Padeda skaityti, gaminti valgį, apsipirkti, atpažinti veidus ir matyti toli esančius daiktus. Pagerina ne tik  matymo, bet ir skaitymo kokybę.

Rekomendacijos sutrikusios regos studentams, dalyvaujantiems tarptautinių mainų programoje „Erasmus +“

Tarptautinio mobilumo programa yra puiki galimybė bet kuriam studentui, norinčiam patobulinti savo išsilavinimą, asmeninius įgūdžius ir išplėsti socialinį tinklą. „Erasmus“ studijų mainų programa veikia nuo 1987 m. Tai mainų programa, kuri studentams siūlo galimybę pratęsti akademines studijas užsienyje. Per 30 metų šioje programoje dalyvavo 9 milijonai jaunuolių. Tačiau negalią turinčių studentų, įskaitant aklus ir silpnaregius, buvo visai nedaug.

     Nauja „Erasmus +“ programa studentams siūlo galimybę praleisti semestrą ar visus mokslo metus užsienyje vienoje iš 33 šalių. Jie studijas užsienyje gali derinti su stažuotėmis. „Erasmus +“ programa yra viena iš nedaugelio, kurios specialiai remia negalią turinčius studentus.

     Akli ir silpnaregiai studentai priklauso sudėtingiausiai neįgaliųjų grupei, susiduriančiai su daugybe kliūčių, kurios ne tik daro įtaką faktiniam dalyvių skaičiui, bet ir trukdo sprendimų priėmimo procesui – jiems sunku apsispręsti, dalyvauti ar nedalyvauti studijų mainų programoje.

     Įgyti tarptautinės patirties negalią turintiems studentams, ypač akliesiems ir silpnaregiams, labai svarbu. Štai kodėl pastaraisiais metais daugelis iniciatyvų buvo orientuotos į motyvacijos didinimą, sisteminius pokyčius, universalų dizainą ir apskritai prieinamumą. Viena iš priemonių, skirtų skatinti sutrikusios regos studentus dalyvauti „Erasmus +“ programoje, yra dvišalis projektas, kurį įgyvendina Europos aklųjų sąjunga (EBU) ir Tarptautinė regos negalią turinčių žmonių švietimo taryba Europoje (ICEVI-Europe). Šio projekto metu buvo sukurta tyrimų grupė, kurią sudarė Budapešto ELTE universiteto Bárczi specialiojo ugdymo fakulteto (Vengrija), ICEVI-Europe, EBU ir Slovakijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (UNSS) atstovai.

     2015 m. Tyrimų grupė atliko tyrimą, siekdama nustatyti, kiek sutrikusios regos studentų dalyvavo „Erasmus +“ programoje. Tyrimo rezultatai pateikti ataskaitoje „State-of-the-art report“, joje rašoma, kokių yra galimybių dalyvauti studijų mainų programose regos sutrikimų turintiems studentams.

     Tęsiant projektą, buvo stebima sutrikusios regos studentų patirtis, mokantis Budapešto ELTE universitete Vengrijoje, ir „Comenius“ universitete Bratislavoje, Slovakijoje. Jų patirtis ir pasiūlymai buvo paskelbti dokumente „Accessible Universities for Erasmus+ Students with Visual Impairment“ („Prieinami universitetai regos sutrikimų  turintiems  studentams, norintiems studijuoti pagal „Erasmus +“ mainų programą“). Kompetentingų universitetų darbuotojų nuomonės, pasiūlymai ir patirtis pateikiami kitoje ataskaitoje „Pilot Survey among Erasmus+ and Disability Coordinators“ („Pilotinis tyrimas, apimantis „Erasmus+“ studentus ir neįgaliųjų koordinatorius“.

   Šios brošiūros tikslas – motyvuoti aklus ir silpnaregius studentus, kad jie pasiryžtų dalyvauti tarptautinėje mobilumo programoje „Erasmus +“ ir padėti jiems pasirengti sėkmingai akademinei patirčiai bei gyvenimui užsienyje. Informacija, rekomendacijos, dažnai iškylantys klausimai ir atsakymai remiasi minėtais tyrimais ir projekto medžiaga. Taip pat remiamasi kitais ištekliais, rekomendacijomis ir iniciatyvomis, siekiant to paties tikslo – skatinti dalyvavimą studijų mainų programoje, užtikrinti lygias galimybes ir jų įgyvendinimo priemones.

Recommendations for students with visual impairment participating in international exchange programmes. Author: Comenius University in Bratislava. February 2018. 

Reviewed by Elena MENDELOVA, Timea HÓKOVÁ and Krisztina KOVACS [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/index.html [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Brailio rašto mokymas ir aklųjų raštingumas

Brailio rašto mokymas ir raštingumas: ataskaita Europos aklųjų sąjungai ir Europos Komisijai. 2018 m. sausio mėn. parengė Danijos aklųjų sąjunga, Tarptautinė regos sutrikimų turinčių žmonių švietimo taryba ir dr. Sarah Woodin.

     Ataskaitoje pristatomi dvejų metų projekto, kuris vyko 2016–2017 m., rezultatai. Apžvelgiama Brailio rašto mokymo ir aklųjų raštingumo situacija devyniose Europos šalyse. Projektą įgyvendino Danijos aklųjų sąjunga Europos aklųjų sąjungos užsakymu, jame dalyvavo Brailio rašto vartotojai, palaikantys ryšius su Tarptautine regos sutrikimų turinčių žmonių švietimo taryba (ICEVI), paslaugų teikėjais ir kitomis organizacijomis, kurioms rūpi Brailio rašto vartojimo skatinimas. Ataskaitos duomenys aktualūs Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, regos negalią turintiems asmenims ir jais besirūpinantiems asmenims.

     Ataskaitos ištrauka:

„Apklausoje dalyvavusioms šalims buvo užduotas klausimas, kiek laisvalaikio ir mokymosi knygų regos negalią turintiems vaikams išleido jų šalies nacionalinė aklųjų biblioteka, kitos įstaigos ir organizacijos, pradedant 2010 m. ir vėlesniais metais. Į šį klausimą buvo atsakyta labai skirtingai. Austrija pažymėjo, kad buvo išleista daugiau mokytis skirtų knygų, palyginti su laisvalaikio literatūra. Kitos šalys nurodė, kad daugiau knygų išleista skaityti laisvalaikiu, palyginti su mokomąja literatūra. Šalys taip pat buvo klausiamos apie popierinių ir elektroninių knygų skaičiaus skirtumus. Danijos „Refsnaes“ aklųjų mokykla nurodė, kad knygos akliems vaikams iki 18 metų, skirtos skaityti laisvalaikiu ir mokytis, leidžiamos elektronine Brailio rašto forma. Skaitmeninė sutrikusios regos vaikų mokyklos biblioteka „Biblus“ pateikė tokius skaičius: 2012 m. – 1784 pav., 2013 m. – 5119 pav., 2014 m. – 4308 pav., 2016 m. – 3403 pav. Danijos aklųjų biblioteka „Nota“ 2015 m. išleido 147 knygas Brailio raštu, išspausdintas popieriuje, ir 78 – elektroniniu Brailio raštu. Norvegija 2010 m. ir 2016 m. pateikė tokius pačius popierinių (992) ir elektroninių knygų (1080) leidybos skaičius. Švedija 2010–2015 m. laikotarpiu išleido žymiai daugiau skaityti laisvalaikiu skirtų, popieriuje išspausdintų knygų (iš viso 2153 pav.), palyginti su 1408 pav. elektroninių knygų. Islandija aklųjų bibliotekos neturi, bet vartotojai gali užsisakyti skaitymo medžiagą iš Nacionalinio aklųjų ir silpnaregių instituto. Šioje šalyje 2013 – 2015 m. laikotarpiu popieriuje išspausdintų laisvalaikiu skaityti skirtų knygų Brailio raštu skaičius sumažėjo nuo 39 iki 19 pav., o mokomosios literatūros – nuo 95 iki 66 pav.“

Braille Teaching and Literacy: A Report for the European Blind Union and European Commission, January 2018. By Danish Association of the Blind and the International Council for Education of People with Visual Impairment and Dr Sarah Woodin [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/files/2018/braille_report_final_version.pdf [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Aklumas ne kliūtis žaisti golfą

Australijos pilietė Michele Watts nuo jaunystės žaidė golfą, bet prieš trejus metus dėl regos nervo distrofijos beveik apako. Dabar poniai Watts 59 metai. 2015 metais ji pastebėjo, kad vieną akį aptraukė migla, po metų taip nutiko ir kitai akiai. Buvo diagnozuotas mitochondrinis genetinis sutrikimas – paveldima Leberio optinė neuropatija. Moteris beveik prarado centrinę regą, o tai reiškia, kad ji nemato žmonių veidų, jei jie stovi toliau kaip per metrą. Tačiau moteris nenustojo žaisti pamėgtojo golfo.

Michele Watts golfo lauke

„IBOS MusicXML Reader“ akliesiems užtikrina galimybę skaityti muzikines partitūras

Straipsnyje pristatoma programinė įranga „IBOS MusicXML Reader“, skirta akliems ir silpnaregiams muzikos besimokantiems žmonėms bei profesionaliems muzikantams, norintiems skaityti muzikines partitūras taip pat lengvai, kaip tai daro regintieji. Daniškai ši programinė įranga vadinasi „IBOS Nodelæser“. „IBOS MusicXML Reader“ platinama nemokamai. Ją sukūrė Danijos aklųjų ir silpnaregių institutas (IBOS). Su šia programine įranga galima skaityti muzikines partitūras, ji užtikrina prieigą prie muzikinės literatūros, aklieji gali dirbti savarankiškai be reginčių skaitovų pagalbos, be to, produktas visiškai nieko nekainuoja.

„IBOS MusicXML Reader“ veikia kartu su ekrano skaitymo programa ir operacine sistema „Windows PC“. Skaitmenines muzikos kūrinio natas galima skaityti garsiai, konfigūruoti Brailio raštu ir perskaityti su Brailio eilute arba išsididinti kompiuterio ekrane. Naudojamas formatas, kurį palaiko visos svarbiausios muzikinės programos, todėl su „IBOS MusicXML“ neregintis vartotojas gali pasiekti muzikinių partitūrų turinį. Vartotojui net nereikia mokėti skaityti natų Brailio raštu.

„IBOS MusicXML Reader“ ekrano skaitymo programinės įrangos naudotojui padeda perskaityti muzikos įrašo turinį, kaip tai daro regintys mokiniai, studentai ar bendradarbiai. Taip pat vartotojas gali pasirinkti, kuriuos balsus ar instrumentus skaityti ir kuriuos praleisti.

Partitūras galima skaityti su kalbos sintezatoriumi arba Brailio eilute. Brailio išvestį tvarko standartinis ekrano skaitymo įrangos mechanizmas, skirtas siųsti informaciją į Brailio eilutę. Informacija apie natas pateikiama ir kaip įprastas tekstas tiems, kurie nėra susipažinę su muzikiniu Brailio raštu.

Muzikinių natų skaitymo programinė įranga šiuo metu skirta „Windows“ operacinei sistemai. Ji pirmiausia buvo išbandyta naudojant ekrano skaitytuvo „JAWS“ 17-ją ir vėlesnes versijas. Tačiau atlikti bandymai su „NVDA“ ekrano skaitytuvu, ir visi parodė daug žadančių rezultatų. Tiesiog atsisiųskite ir įdiekite programinę įrangą, kaip bet kurią kitą „Windows“ programą. Numatytoji vartotojo sąsajos kalba yra anglų, tačiau programinę įrangą galima lokalizuoti ir kitomis kalbomis. Tikslinė auditorija yra regos sutrikimų turintys muzikantai. Ši grupė apima moksleivius, muzikos koledžų studentus, profesionalius ir mėgėjus muzikantus, norinčius skaityti muzikines partitūras. Daugiau informacijos http://www.ibos.dk/english/the-ibos-musicxml-reader.html

Bo Alstrup, Daniel Gartmann and Kenneth Hartmann. A Presentation on the IBOS MusicXML Reader, instant access to music scores for blind users [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html#a8 [žiūrėta 2018-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė

Muziejų pritaikymas silpnaregiams

Daugelis muziejų savo lankytojams jau siūlo audiogidus, kai kurie jau turi ir dalies eksponatų liečiamuosius maketus. Silpnaregiai labai vertina pastangas mažinti atskirtį, bet norėtų, kad kuo daugiau muziejų būtų pritaikyti jų poreikiams, o su eksponatais  galėtų susipažinti ne tik klausa, lytėjimu, bet ir regos likučiu.

Vokietijoje kiekvienais metais organizuojama Silpnaregių diena. Tą dieną paprastai stengiamasi visuomenę plačiau supažindinti su kokia nors konkrečia silpnaregių gyvenimo sritimi atkreipti dėmesį į silpnaregiams iškylančias problemas.  
Šių metų Silpnaregių dienos tema – silpnaregiai muziejuose. Silpnaregiai muziejuose nori ne tik klausytis ir liesti, bet ir pasitelkdami regos likutį apžiūrėti eksponatus, todėl  svarbu atkreipti dėmesį į: interneto svetainės dizaino pritaikymą silpnaregių poreikiams, informacijos pateikimą didesniu šriftu su pakankamu fono ir teksto kontrastu, tinkamą eksponatų apšvietimą, leidimą fotografuoti , kad silpnaregiai parodų ar ekspozicijų eksponatus apžiūrėtų naudodamiesi skaitmeninėmis kameromis kaip didinimo priemonėmis.
Vokietijos aklųjų savišalpos organizacijos ir Vokietijos muziejų sąjunga iš anksto susitiko su muziejų atstovais įvairiuose šalies regionuose, parengė trumpas gaires, į ką reikėtų atkreipti svarbiausią dėmesį  pritaikant ir organizuojant ekskursijas silpnaregiams, suderino renginių planą.

Tarptautiniuose bėgimuose dalyvauja ir aklieji

Pasaulyje vis labiau plinta nepakankamas fizinis aktyvumas, nejudrus gyvenimo būdas. Fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir vienas pagrindinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį ir diabetą. Tačiau besivystančiose šalyse kai kurios sporto šakos neįgaliems asmenims beveik visiškai neprieinamos, o vakarų šalyse trūksta neįgaliesiems prieinamų sporto įrenginių.

„Achilles International“ – Niujorke įsikūrusi nevyriausybinė organizacija – propaguoja bėgimą ir tarp sveikųjų, ir tarp žmonių su negalia. Ši organizacija veikia daugelyje pasaulio šalių, turi aktyvius skyrius Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Lenkijoje. „Achilles International“ Vengrijos skyrius veikia nuo 2016 m. Jo misija, kaip ir visos „Achilles International“ – skatinti neįgaliųjų grupes dalyvauti tarptautiniuose bėgimo renginiuose. Organizacija siekia per sportą panaikinti socialinius visuomenės skirtumus, padėti siekti asmeninių aukštumų, padėti kurti stiprias bendruomenes. Kadangi daugelyje Europos šalių kol kas nėra „Achilles International“  skyrių, Vengrijos skyrius yra tarptautinis, jo veikloje dalyvauja sutrikusios regos sportininkai ir regintys jų vedliai iš įvairių Europos šalių. 2017 m. spalio 15 d. Budapešto maratone dalyvavo aštuoniolika aklųjų ir silpnaregių su reginčiais vedliais iš Slovakijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos ir Vengrijos. Praėjusių metų balandžio mėnesį Vienos miesto maratone dalyvavo dar gausesnė Vengrijos skyriaus bėgikų komanda, o kiekvieną lapkritį maratono bėgikai gauna galimybę dalyvauti viename iš didžiausių pasaulyje renginių – Niujorko maratone. Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose visada yra savaitgalio programa, kurios metu iš skirtingų šalių atvykę mūsų klubo bėgikai susiranda draugų, pasikeičia informacija, įskaitant svarbią informaciją apie regėjimo sutrikimus (naujausius technologinius išradimus, naudingas paslaugas ir kt.). Visada laukiami akli ir silpnaregiai bėgikai ir jų vadovai, netgi bėgantys trumpesnius atstumus nei visas maratonas.

International Running for Runners with and without Disabilities by Judit Gombas [interaktyvus] http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html#a8 [žiūrėta 2018-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė