Mokslininkai siekia suprasti, kokiu būdu aklieji „mato“ spalvas

Kaip rodo tyrimai, aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinę informaciją, bet ją supranta labai panašiai.

     Žurnalistas Peteris Reuellis iš Harvardo universiteto pristato įdomų mokslinį tyrimą apie spalvų suvokimo ypatumus, būdingus akliems ir regintiems žmonėms. Jis kaip pavyzdį pasirenka  vaivorykštę ir klausia, kaip ją įsivaizduojate Jei gerai matote, turbūt prisimenate lanku išsidėsčiusias spalvas, kurios pasirodo po lietaus suspindus saulei. Bet kaip vaivorykštę įsivaizduoja akli nuo gimimo žmonės? Kaip jie supranta spalvas, pavyzdžiui, ką mano apie vieną iš jų – raudoną? Į šiuos klausimus moksliniame darbe ieškojo atsakymų grupė tyrėjų, tarp kurių –  mokslininkas Alfonso Caramazza. Jis teigia, kad tarp aklųjų ir reginčiųjų įsivaizdavimo, kas yra vaivorykštė, daug panašumų, bet daug ir svarbių skirtumų.

Nors aklieji ir regintieji skirtingai patiria vaizdinius, jiems būdingas bendras abstrakčių vizualinių reiškinių supratimas, tokių kaip vaivorykštė ir spalvos. Tokia išvada padaryta atlikus tyrimą, paskelbtą 2018 m. gruodžio mėn. moksliniame žurnale „Nature Communications“.

„Kyla klausimas, kaip mes įsivaizduojame daiktus, neturinčius išorinės fizinės realybės – to, ką mes galėtume paliesti ar pauostyti, – svarsto tyrimo bendraautorius Caramazza. – Gerai pagalvojus, tai ne tik aklųjų problema; tai yra visų žmonių problema, kuri iškyla išgirdus nežinomą žodį, pavyzdžiui, „jonas“ arba „kvarkas“. Daugelis iš mūsų turi tik labai miglotą supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra tie daiktai. Jei pasikalbėsite su fizikais, jie gali suteikti jums teorinius, matematiškai tikslius apibūdinimus, tačiau nė vienas iš jų neturi konkretaus, fizinio atitikmens. Tas pats atsitinka akliesiems, kai jie nori suprasti, kas yra spalvos.“

Vaivorykštė Lietuvoje kelyje Kaunas–Vilnius. Raimondos Eičinaitės-Lingienės nuotrauka.

      „Galima  žodžiais apibūdinti fizinius dalykus, – aiškino jis. – Jei būtumėte aklas ir aš norėčiau apibūdinti jums, kaip atrodo puodelis, galėčiau pasakyti, kad tai kietas įgaubtas objektas, kuris nepraleidžia skysčių. Šie aprašymai remiasi jūsų patirtimi, todėl galite jais remtis. Tačiau yra keletas sąvokų, kurių negalite paaiškinti, remdamiesi patirtimi. Spalva yra objekto paviršiaus savybė, bet aš niekaip negaliu papasakoti akliems žmonėms, kokia yra mano jutiminė patirtis, nes ji yra grynai vaizdinė. Taigi būdas, kuriuo aklieji sužino apie raudoną spalvą, yra toks pat, kaip jūs ir aš sužinome, kas yra kvarkai arba tokios abstrakčios sąvokos, kaip teisingumas ar dorybė – per žodinį aprašymą arba tų žodžių vartojimą kalbant“, – teigia Alfonso Caramazza.

     Pažymėtina, pasak pono Caramazza'os, kad, nepaisant skirtumų, kaip aklieji ir regintieji patiria spalvas, aklieji ir regintieji panašiai jas supranta. „Jūs galėtumėte kalbėti su aklu asmeniu ir, jei nežinosite, kad jis aklas, jūs niekada neįtarsite, kad jų suvokimas, kas yra raudona spalva, kitoks nei jūsų, nes iš tikrųjų jie žino, ką reiškia raudona spalva. Jie sužino, ką ji reiškia tuo pačiu būdu, kaip jūs sužinote, ką reiškia teisingumas.“

     Šį tyrimą finansavo Kinijos nacionalinis gamtos mokslų fondas, Pekino universiteto tarpdisciplininių mokslinių tyrimų fondas, kitų šalių fondai.

Making sense of how the blind ‘see’ color by Peter Reuell, Harvard Staff Writer [interaktyvus] prieiga per:

https://news.harvard.edu/gazette/story/2019/02/making-sense-of-how-the-blind-see-color/?utm_content=86094124&utm_medium=social&utm_source=facebook&hss_channel=fbp-31294868677&fbclid=IwAR1J2VGJRZg-Vs4sYTjKMHl0EQx2iffXOykPzJ0eg8v0ey-_Gto5KJKJJrk [žiūrėta 2019-03-04]

Parengė Audronė Gendvilienė