Septyni būdai pasijusti laimingiems, netekus regėjimo

Jess rašo, kad nusilpus regėjimui, bet kokio amžiaus žmogaus gyvenimas pasikeičia, pradeda kankinti nerimas dėl ateities. Nepriklausomai nuo to, ar buvo diagnozuota liga, kuri atims akių šviesą ateityje, ar rega negrįžtamai sutrikusi jau dabar, yra žingsnių, kuriuos neatidėliojant reikia žengti, kad gyvenimas grįžtų į normalias vėžes. Aklumas nėra gyvenimo pabaiga, tai tik gyvenimo būdo pasikeitimas, tvirtina rašinio autorė Jess Marion.

Piešinyje - mergina juoda suknele ir juodais akiniais su baltąja lazdele ir mobiliuoju telefonu rankose

Ji gimė silpnaregė, tačiau sulaukusi 30, beveik visai apako. Teigia, kad žino, kaip pačiai sau padėti, kad vėl būtų smagu gyventi. Ji aprašo septynis žingsnius, kuriuos reikia žengti žmogui, norinčiam gyventi laimingai net ir po apakimo. Septyni žingsniai tokie: suprasti savo jausmus; paimti gyvenimą į savo rankas; pradėti mankštintis arba rimčiau sportuoti; išlaikyti darbo vietą ir pomėgius; pradėti kūrybiškai mąstyti; susisiekti su sutrikusios regos žmonėmis; išsikelti gyvenimo tikslus. Štai keletas jos aprašomų žingsnių.

Supraskite savo jausmus. Apakus užgriūva emocijų lavina. Bet liūdėti dėl to, kas prarasta, normalu. Taip pat natūralu, kad įvairiose kasdienio gyvenimo srityse, ypač pirmuosius mėnesius, susiduriama su nusivylimu, stresu ir liūdesiu. Patirti tokias emocijas visiškai natūralu. Tačiau galiausiai šios emocijos pradeda nuodyti gyvenimą. Mūsų organizmas nėra pritaikytas ilgą laiką patirti stiprias neigiamas emocijas, todėl galiausiai jos pakenkia fizinei sveikatai ir emocinei gerovei. Jei rega pradėjo silpti arba visai apakote, ieškokite pagalbos, kaip susidoroti su užplūdusiais jausmais: jums gali padėti psichoterapeutas, gyvenimo būdo treneris, kunigas, kitų sričių specialistai.

Paimkite gyvenimą už vadžių. Yra daug galimybių gauti psichikos sveikatos paslaugas, tačiau patartina gauti mokymą, skirtą konkrečiai silpnaregiams ir akliesiems. Raginu ieškoti būtent jų. Raskite, kur galite išmokti mobilumo ir orientacijos įgūdžių, kad galėtumėte vėl gyventi savarankiškai. Jei reikia, pradėkite naudoti baltąją lazdelę, tuomet galėsite saugiai vaikščioti vieni. Išmokite Brailio raštą, jei manote, kad jums to reikia. Išmokite neregiams skirtų buities įgūdžių ir tapsite savarankiški, nes galėsite padaryti beveik viską, ką gali regintys žmonės.

Straipsnio autorė Jess Marion yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą. Ji yra juridiškai akla gyvenimo būdo trenerė, autorė, lektorė, aklųjų gynėja ir sportininkė. Gimė ir užaugo Filadelfijos valstijoje, šiuo metu gyvena Niujorke. Jess niekada nepasidavė, nenorėjo, kad prasta rega sutrukdytų realizuoti ateities svajonių. Jess gimė visiškai akla dėl įgimtos kataraktos. Kai buvo atlikta kataraktos šalinimo operacija, Jess rega liko labai sutrikusi dėl kitų dviejų sutrikimų: nistagmo ir ambliopijos. Šiuo metu jos regos likutis yra 5 proc.

Rekomenduojame paskaityti visą straipsnį, žr. nuorodą apačioje. Taip pat siūlome perskaityti Lietuvos aklųjų bibliotekos išleistą į lietuvių kalbą išverstą švedų rašytojo Krister Inde knygą „Blogai matau, gerai jaučiuosi“, kurios autorius, taip pat silpnaregis, pateikia psichologinių patarimų apie grįžimą į normalų gyvenimą nusilpus regėjimui.

7 Tips for Finding Happiness After Vision Loss [interaktyvus] prieiga per:
https://themighty.com/2019/01/finding-happiness-after-vision-loss/?fbclid=IwAR34awF9kvnPXxjbKZqomLMUoVSdMCpj-4M_0QWgrrUYhyHGmYtt9yF9roU [žiūrėta 2019-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė