Tenji plytelės prie laiptų, vedančių link išėjimo iš metro į gatvę. (Tdorante10/Creative Commons) |
S. Miyake sukūrė reljefinę šaligatvio plytelę (arba „tenji plytelę“ (angl. tenji block), kaip ji vadinama Japonijoje). „Google“ komanda šį faktą paminėjo 2019 m. kovo 18 d., savo pradiniame puslapyje įkeldama specialiai šiai progai sukurtą piešinuką.
Pirmosios „tenji“ plytelės buvo įrengtos Japonijos mieste Okajamoje 1967 m. kovo 18 d. šalia aklųjų mokyklos. Tada prasidėjo tikra revoliucija, nes pasikeitė regėjimo negalią turinčių asmenų sąveika su pasauliu, jiems tapo daug saugiau ir lengviau savarankiškai vaikščioti viešosiose erdvėse.
Originalaus dizaino šaligatvio plytelės, kurios praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje buvo įdiegtos visose Japonijos geležinkelių platformose, greitai paplito viso pasaulio miestuose. Jos buvo dviejų reljefinių piešinių, kuriuos regėjimo sutrikimų turintys žmonės gali aptikti su baltosiomis lazdelėmis ar per kojų padus. Plytelių reljefinis piešinys parodo, kuria kryptimi eiti. Vienų plytelių paviršius gali būti sudarytas iš reljefinių linijų, kurios reiškia, kad galima eiti „į priekį“. Kitų reljefą sudaro nupjauti kūgiai – jie reiškia, kad reikia sustoti, tai tarytum „stop“ ženklas vairuotojams. Šios plytelės paprastai įrengiamos prie traukinių platformos krašto arba prieš važiuojamąją kelio dalį.
Po to buvo sukurta daug kitokių reljefinių plytelių modelių: su žemesniais kūgiais arba su tabletės formos iškilimais, rodančiais kryptį. Pavyzdžiui, kai reljefinės linijos yra išdėstytos skersai ėjimo krypties, tai gali reikšti „atidžiai, priekyje yra laiptai“. Visi šie ženklai, kurių daugelis reginčiųjų net nepastebi, yra neįtikėtinai svarbūs blogai matantiems žmonėms.
Skaitytojams gali būti įdomu sužinoti, kad Lietuvą tokios plytelės 1999 m. pasiekė per Olandiją. Apie jas sužinojo LASS Centro tarybos pirmininkas Osvaldas Petrauskas su kolegomis, lankydamiesi Olandijos aklųjų sąjungoje. Jis žurnalui „Mūsų žodis“ papasakojo taip: „Kol kas neregiams tenka pavargti: ne tik dėl techninių dalykų, bet ir dėl vairuotojų chamiškumo. Jie, neatsižvelgdami į neregius, mašinas stato tiesiog ant šaligatvio, laiptų. Užsienis yra pažengęs toliau. Nėra gėdos ir mums iš jų pasimokyti. Reljefinių plytelių atsiradimo istorija trumpa ir paprasta. Pernai lankėmės Olandijos aklųjų sąjungoje. Vykome trise: L.Kirkilovskis, S.Plauška ir aš. Keliaudami po Olandiją pastebėjome, jog prie aklųjų mikrorajonų yra šitos plytelės. Mus sudomino šitokia dar nematyta naujovė. L.Kirkilovskiui jos patiko. Plytelės išilginės. Į plytelės griovelį įstatai lazdelę ir keliauji. Man taip pat patiko. Olandijoje reljefinės plytelės klojamos prie gyvenamųjų namų, kultūrinių centrų, viešose susisiekimo vietose.“
Taigi, stovėdami prie sankryžos, pasižiūrėkite po kojomis: turbūt pamatysite plyteles su reljefiniais kūgeliais. O eidami į Lietuvos aklųjų biblioteką Vilniuje šaligatviu, kurio viduryje yra 1999 m. įrengta reljefinių plytelių juosta, prisiminkite apie šių plytelių sumanytoją japoną Seiichi Miyake. Daugiau skaitykite:
http://www.musuzodis.lt/mz/199906/str1.htm
„Google doodle“ pays tribute to japanese inventor Seiichi Miyake by Jackson Ryan, March 17, 2019 [interaktyvus] prieiga per: https://www.cnet.com/news/google-doodle-pays-tribute-to-japanese-inventor-seiichi-miyake/?fbclid=iwar0-p5ic7wcy8iefhoho2wptd2ywdlc7u3dxdpsvy5go6zquxamd6nngmbi [žiūrėta 2019-03-18]
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą