Neregiai išbandė savaeigį autobusą

Kiekvieno neregio svajonė – būti savarankiškesniam, todėl Marburgo aklųjų gimnazijos mokiniai mielai pasinaudojo pasiūlymu išbandyti savaeigį autobusą R+V, kurį pristatė inovacijų laboratorija MO14.
Staigiai įšokti į automobilį ir nuvažiuoti į koncertą arba apžiūrėti nepažįstamą miestą – tokios kelionės yra įprastos regintiems vairuotojams. Tokiais atvejais neregiams reikia reginčiųjų pagalbos arba jie turi tenkintis kelione autobusu arba traukiniu. Ar inovatyvūs automobiliai ateityje gali padėti neregiams būti savarankiškesniems ir mobilesniems? Inovacijų laboratorijos MO14 komanda, norėdama daugiau sužinoti apie neregių poreikius ir pageidavimus, pakvietė Marburgo aklųjų gimnazijos mokinius ir mokytojus pasivažinėti savaeigiu mikroautobusu R+V.
Aklieji visuomeniniu transportu naudojasi, bet savaeigiu autobusu jie važiavo pirmą kartą. Kupina smalsumo septynių neregių asmenų komanda įlipo į testuojamą autobusą ir pradėjo jį apžiūrinėti bei klausinėti: „Kur autobuso priekis, o kur galas? Kodėl nėra įprastinio vairo?“ Inovacijų laboratorijos darbuotojai paaiškino, kad autobusas be vairuotojo gali važiuoti į abi puses, o operatorius su vairalazde gali vairuoti autobusą ir rankiniu būdu. Mokiniai nustebo, kad įrenginiu, panašiu į žaidimo pultą, galima vairuoti realų autobusą.

Pamoka gamtoje ir įspūdžių aprašymas Brailio raštu

Amerikietė tiflopedagogė Liz Egan rašo apie pamokas akliems vaikams, kurių metu dirba dvi mokytojos – orientacijos ir mobilumo instruktorė ir ji, pradinių klasių mokytoja. Akli vaikai išvedami pasivaikščioti gamtoje, ten jie prisirenka įdomių daiktų ir mokomi orientuotis, vaikščioti su baltąja lazdele.  Radę kokį daiktą, vaikai jį tvirtina prie lipnių apyrankių. Jos padaromos iš lipnios plėvelės, lipnia puse į išorę. Grįžę į klasę, savo apyrankes parodo klasės mokytojai, poniai Liz Egan, o ši pasako, kokie ten daiktai. Ir tada vaikai Brailio raštu aprašo savo pasivaikščiojimą, sukurdami įdomią istoriją, paminėdami rastus daiktus. Apyrankė perkerpama, pritvirtinama prie lapo su rašinėliu. Tiflopedagogė sako, kad tai puiki veikla. Autorė mano, kad šią veiklą galima pritaikyti kompleksinę negalią turintiems akliems vaikams: daiktai po vieną tvirtinami prie lapo ir Brailio raštu kiekviename lape užrašoma tik po vieną žodį arba vieną frazę.

Nature walks. Literacy, Orientation and mobility for students with visual impairments [interaktyvus]. Prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/strategies/nature-walk [žiūrėta 2018-04-16]

Parengė Audronė Gendvilienė

Nauja knyga apie aplinkos pritaikymą

Knyga ir žinynas ”Lust auf BarriereFREIHEIT“ (liet. „ Noras kurti patogią aplinką“) skiriama viešbučių, restoranų savininkams  ir turistų vadovams. Joje konkrečiais pavyzdžiais demonstruojama, kaip praktiškai pritaikyti aplinką ypatingų poreikių turintiems asmenims. Knygos autorė ir leidėja Kornelia Grundmann įsitikinusi, kad stilingas, patogus  patalpų  įrengimas nekainuoja labai daug pinigų, bet  padeda pritraukti daugiau skirtingų poreikių klientų, jų šeimos narių ir draugų. Knygą galima užsisakyti internetinėje svetainėje. Kaina 39 eurai.
Parengė Ina Praprovienė
Das Buch - Lust auf BarriereFREIHEIT. [interaktyvus][2018-08-13]. Prieiga per internetą:  http://www.gabana.net/lust-auf-barrierefreiheit/

Ypatingos pirštinės padeda „paliesti“ meno kūrinius

„Paliesti šedevrus“. Taip buvo pavadinta paroda, 2018 m. kovo pabaigoje atidaryta Prahos Nacionalinėje galerijoje, kur virtualios realybės aplinkoje lankytojai galėjo „paliesti“ žymių skulptūrų atvaizdus. Tarp jų buvo Mikelandželo „Dovydas“, Miloso Venera, senovės Egipto karalienės Nefertitės biusto virtualūs trimačiai atvaizdai.

7 auksinės taisyklės silpnaregėms šeimininkėms

Paprasti patarimai ir gudrybės regos sutrikimų turinčioms šeimininkėms padės greičiau ir  lengviau paruošti maistą. Aklųjų ir silpnaregių reabilitacijos mokytoja Christine Krumpen pateikia 7 auksines taisykles mėgstančioms gaminti:

Pagalba akliems ir silpnaregiams studentams Jono Pauliaus II Liublino katalikiškajame universitete

Liublino katalikiškajame universitete (KUL) yra padalinys „Centrum Aktywizacji Osób Niepełnosprawnych“ (liet. „Negalią turinčių žmonių aktyvinimo centras“, kurio trumpinys „KUL CAN“ į anglų kalbą gali būti verčiamas „Tu GALI“, nes gerai atspindi padalinio misiją. „Centrum Aktywizacji Osób Niepełnosprawnych“ („Žmonių su negalia aktyvacijos centras“) – didžiausias Lenkijoje universitetinis mokymo medžiagos pritaikymo akliesiems centras. Jis siūlo platų paslaugų spektrą studentams, turintiems regėjimo sutrikimų, tvirtai tikint, kad neįgalūs asmenys negali būti laikomi „neįgaliais“ mokslui. Šiems studentams tereikia suteikti galimybę parodyti, ką jie sugeba, naudodamiesi suteikta pagalba ir prieiga prie mokymo medžiagos, knygų ir kitko, ką regintys studentai laiko savaime suprantamu dalyku. Be Brailio rašto, stambaus šrifto ir tekstų skaitmenine forma (šie formatai įprasti visuose Lenkijos universitetuose), šis centras aprūpina studentus novatoriška mokomąja medžiaga ir ištekliais. Jis teikia įvairias paslaugas, įskaitant kompiuterių salę su specialiais prietaisais ir programine įranga, skolina studentams nešiojamuosius kompiuterius, elektronines Brailio užrašines, aukštos kokybės termografiškai atspausdintą tiflografiką ir audiografiją. Centras gali atspausdinti medžiagą 3-D spausdintuvu, sutrikusios regos studentai gali naudotis specialia programine įranga.

Supporting students with a visual impairment at the John Paul II Catholic University of Lublin (KUL). Bogusław Marek, Ph.D. OBE [interaktyvus]; prieiga per:

http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html [žiūrėta 2018-02-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Kaip pasirengti pamokoms, kad jos tiktų akliesiems ir silpnaregiams

Universitetų dėstytojai ir vidurinių mokyklų mokytojai, sužinoję, kad turės mokyti aklą ar silpnaregį studentą arba mokinį, iš pradžių sunerimsta, bet vėliau kreipiasi į aklųjų organizacijas patarimo. Amerikietė tiflopedagogė Šarlotė Kušman, artėjant mokslo metų pradžiai, dėstytojams ir mokytojams pataria, kaip pasirengti paskaitoms, kad jos tiktų akliems mokiniams ir studentams.

Prieiga per: http://www.durchblick-filme.de/rot_wie_der_himmel/AB3_Erfindungen.htm

Kviečiame apžiūrėti virtualią parodą „Draugai vadino profesoriumi“

Vitas Purlys. Nuotr.iš leid.: Mūsų žodis. – 2011, Nr. 8, p. 23

2018 m. rugpjūčio 8 d. sukanka 60 metų, kai gimė tiflopedagogas, buvęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro Kompiuterinės technikos taikymo skyriaus vedėjas, neregių kompiuterinio raštingumo pradininkas Lietuvoje Vitas Purlys (1958–2011). Siekdami įamžinti šios asmenybės palikimą, svarų indėlį į neregių bendruomenės kompiuterizacijos procesą, šalies kultūrą ir švietimą, Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros padalinio darbuotojai, naudodamiesi padalinio fonduose sukaupta medžiaga, paruošė V. Purlio jubiliejui skirtą virtualią parodą „Draugai vadino profesoriumi“ .
Kviečiame apžiūrėti parodą http://labiblioteka.lt/parodos/vitas_draugai-vadino-profesoriumi/

Ina Praprovienė

Apelsinų nauda akims

Pristatomas Australijoje atliktas tyrimas, įrodęs, kad reguliariai valgant apelsinus galima išvengti apakimo dėl geltonosios dėmės degeneracijos – vienos pagrindinių apakimo ir regos sutrikimo priežasčių tarp vyresnių kaip 60 metų žmonių. JAV šia liga serga net 11 mln. žmonių. Dėl senatvinės geltonosios dėmės degeneracijos netenkama centrinės regos, žmonės nebegali vairuoti, atpažinti veidų. Australijos mokslininkai tyrė, ar valgant citrusinius vaisius sumažėja tikimybė, kad žmogui vystysis geltonosios dėmės degeneracija.

     Medicinos tyrimų instituto „Westmead“ komanda per 15 metų įvertino daugiau kaip 2 866 Australijos gyventojų, kurių amžius yra 49 metai, sveikatos būklę. Duomenys buvo paimti iš „Blue Mountains Eye Study“, vieno iš didžiausių pasaulyje epidemiologijos tyrimų, kuris buvo pradėtas 1992 m. Jo metu buvo kaupiama informacija apie žmonių gyvenimo būdą ir jo įtaką susirgimams. 

      Australijos tyrėjai nustatė, kad bent viena porcija apelsinų tikimybę po 15 metų susirgti geltonosios dėmės degeneracija sumažindavo 60 proc. Tyrėjai paskelbė straipsnį Amerikos žurnale „Clinical Nutrition“, kuriame teigė, kad apelsinuose esantys flavonoidai užkerta šiai ligai kelią. Vienas iš tyrėjų, Sidnėjaus universiteto epidemiologijos mokslų daktaras dr. Baminis Gopinathas, teigė: „Iš esmės mes nustatėme, kad žmonėms, kurie bent vieną kartą per dieną valgo apelsinus, sumažėja geltonosios dėmės degeneracijos rizika, lyginant su žmonėmis, kurie niekada nevalgo apelsinų. Net suvalgyti po vieną apelsiną per savaitę, atrodo, yra naudinga“. Jis teigia, kad flavonoidai yra stiprūs antioksidantai, jie turi uždegimą slopinančių savybių. Flavonoidų yra daugumoje vaisių ir daržovių. Tačiau atlikdami tą patį tyrimą mokslininkai nerado sąsajos su kitais maisto produktais, kuriuose taip pat yra flavonoidų: arbata, obuoliais ir raudonuoju vynu. Akis teigiamai veikia ne tik flavonoidai – ankstesni moksliniai tyrimai parodė, kad maisto produktai, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių, cinko, liuteino ir vitaminų C ir E, gali užkirsti kelią geltonosios dėmės degeneracijai ir kataraktai.

https://www.newsweek.com/eating-oranges-linked-lower-risk-leading-cause-blindness-1024724 [žiūrėta 2018-08-02]

Parengė Audronė Gendvilienė

Silpnai girdintys ir matantys asmenys naudojasi įvairiomis komunikacijos formomis

Nina Hug pasakoja apie regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formų įvairovę.
Regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formos gali būti skirtingos. Jos priklauso ne tik nuo regos ir klausos likučio bei pokalbio partnerio galimybių, bet ir nuo akustinių bei vizualiųjų aplinkos sąlygų. Dažniausiai turintis regos ir klausos sutrikimų asmuo naudoja keletą komunikacijos formų ir technikų. Kartais jos naudojamos lygiagrečiai arba pasirenkamos pagal atitinkamas aplinkybes.Vizualiosios, audialinės ir taktilinės bendravimo formos skiriasi.

Ar psichologinė įtampa per egzaminus gali sukelti glaukomą?

Neseniai atliktas tyrimas parodė ryšį tarp ilgalaikio streso, kurį sukelia keli vienas po kito laikomi egzaminai, ir nedidelio akispūdžio padidėjimo. Akademiniame žurnale „Applied Ergonomics“ aprašytas tyrimas, kurio metu  išmatuotas 33 universiteto studentų akispūdis egzamino metu ir netrukus po jo, norint įvertinti akispūdį kaip streso žymenį. Rezultatai parodė aukštesnes akispūdžio vertes per egzaminą nei po jo. Akispūdis buvo ypač didelis prieš egzaminą, o egzaminą išlaikius – sumažėdavo. Autoriai teigia, kad akispūdžio padidėjimas gali tapti glaukomos atsiradimo priežastimi ir turėti įtakos ligos progresavimui.

     Rizika susirgti glaukoma dėl patiriamo streso didesnė tam tikros etninės kilmės žmonėms, tiems, kurių šeimoje buvo sergančių glaukoma, vyresnio amžiaus, sergantiems diabetu arba ilgai vartojantiems steroidinius akių lašus. Jei jums kelia stresą egzaminai, turėtumėte apie tai pasikalbėti su mokytojais, dėstytojais, šeimos gydytojais, oftalmologais ir paprašyti pagalbos bei patarimų. Dauguma glaukomos tipų neturi simptomų, todėl reguliarus akių tikrinimas yra vienintelis būdas sužinoti, ar ja nesergate. Gydymas akių lašais padeda užkirsti šiai klastingai ligai kelią ir išsaugoti regą.

Can exam stress cause glaucoma? // http://www.rnib.org.uk/nb-online/exam-stress-glaucoma [žiūrėta 2018-02-19]

Parengė Audronė Gendvilienė

Regos atstatymas, į akį implantuojant paciento dantį

Kai kurie pacientai, sergantys sunkios formos ragenos ir išorinio akies dangalo ligomis, gali praregėti po danties įsodinimo į akį operacijos, vadinamos „dantis akyje“. Ši operacija lotyniškai vadinama osteo-odonto-keratoprosthesis (OOKP). Išrovus paciento dantį, į jį įterpiamas mažytis lęšis, o tada dantis įsodinamas į paciento akį. Jungtinėje Karalystėje tokių operacijų atliekama labai nedaug. Operacijas apmoka šios šalies ligonių kasos, tačiau jomis pasinaudoti gali tik tie pacientai, kurie serga retos formos akies ragenos ligomis ir tie, kuriems netinka įprasta ragenos transplantacija. Straipsnyje aprašomi operacijos etapai ir tokio neįprasto gydymo rezultatai.

Restoring sight with 'tooth in eye surgery' [interaktyvus]; prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/tooth-in-eye-surgery [žiūrėta 2018-02-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Neregė iš Vokietijos Anja Braun-Pfeifer džiaugiasi nauja tiflopriemone

Praeitais metais per tobulinimosi kursus išgirdau apie „Orcam“ akinius. Buvo kalbama apie tiflopriemones, kurių įsigijimą kompensuoja ligonių kasos, o „Orcam“ akinių nekompensuoja, todėl plačiau apie juos nekalbėjo ir aš pati jais nepasidomėjau. Bet mano regintis vyras yra aistringas technikos mėgėjas, todėl mes suplanavome kartu nuvykti į Marburgą ir išsamiai susipažinti su „Orcam“. Esame laimingi tėvai, auginantys trejų ir penkerių metų berniukus. Tačiau kelionės dieną jie kaip tik sirgo, tad mano vyras vienas apžiūrėjo naują tiflopriemonę. Vyrui labai patiko ir jis skatino mane įsigyti „Orcam“ akinius, o aš vis dvejojau ir atsisakinėjau, taip pat ir dėl kainos. Pagaliau jis mane įkalbėjo, vasario mėnesį šiuos akinius aš užsisakiau ir esu laiminga „Orcam“ vartotoja.

Perprogramuojamas Brailio raštas gali sutrumpinti aklųjų knygas

Brailio eilutės padarė skaitmeninį pasaulį prieinamesnį tiems, kurie turi regos sutrikimų, tačiau skaitytojai, kurie pageidauja popierines knygas nešiotis su savimi, neturi kuo džiaugtis. Net paprasta knyga, išspausdinta popieriuje Brailio raštu, kartais susideda iš daugiau nei dvylikos tomų, todėl svajonė vasaros atostogų metu ją pasiimti su savimi lieka tik svajone. Vis dėlto Harvardo universiteto mokslininkai mano, kad knygas akliesiems įmanoma padaryti patogesnio dydžio, ir sukūrė perprogramuojamą Brailio raštą.

„Typhlo Tactus“ konkurso organizatoriui skirta IBBY-Asahi Skaitymo skatinimo premija

2018 m. kovo 26 d. pranešta, kad 2018 m. IBBY-Asahi Skaitymo skatinimo premija skirta ne pelno siekiančiai organizacijai iš Prancūzijos „Les Doigts Qui Rêvent“ (LDQR) (liet. „Svajojantys pirštai“). Tai organizacija, kurios rengiamuose taktilinių knygų konkursuose „Typhlo & Tactus“ dalyvauja ir Lietuvos aklųjų biblioteka.

      LDQR buvo įkurta 1993 m., pastebėjus, jog Prancūzijoje, Europoje ir kitur pasaulyje sutrikusios regos vaikams nepaprastai trūksta reljefiškai iliustruotų (taktilinių) knygų. Keliems neabejingiems žmonėms kilo mintis pradėti kurti taktilines knygas, kurios būtų suprantamos akliems vaikams ir būtų tokios pat kokybės, kaip skirtosios regintiems vaikams, taip pat jas išleisti didesniu tiražu. Knygos vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį įtraukiant aklus vaikus į šeimos ir visuomenės gyvenimą. Jos turi atsirasti tose pačiose kultūros įstaigose, kuriose ir regintys vaikai randa knygas – mokyklų ir viešosiose bibliotekose.

     LDQR buvo įkurta grupės tėvų ir vieno tiflopedagogo iniciatyva Prancūzijoje, Dižono priemiestyje Talane. Pasitelkę kūrybinius sugebėjimus, tėvai ir mokytojas pagamino 100 egzempliorių vienos taktilines knygos. Knyga pavyko, ją palankiai įvertino tėvai, mokytojai, specialistai ir bibliotekininkai. Ši sėkmė parodė, kad reikia skubiai sukurti specialias gamybos dirbtuves. Dėl sudėtingo šių knygų pobūdžio, atsižvelgiant į dizainą ir didelį rankų darbo kiekį, mažoms privačioms leidykloms buvo neįmanoma komerciniu būdu gaminti knygų mažais tiražais. Siekdama išspręsti šią problemą, iniciatyvinė grupė sukūrė gamybos metodo modelį, pagrįstą socialiniu solidarumu.

     Vienas iš LDQR tikslų yra įtikinti tėvus, mokytojus, pedagogus, iliustruotojus ir kitus specialistus, kad liečiamosios knygos yra reikalingos, ir paskatinti jas kurti gražias. Kitas svarbus tikslas yra skatinti aklų vaikų integravimąsi į bendrojo lavinimo mokyklas. LDQR inicijuoti tyrimai ir bendradarbiavimas su universitetais davė vaisių: sukaupta žinių apie sutrikusios regos asmenų suvokimą ir konkrečius bei nematerialius liečiamųjų knygų privalumus. Užmezgusi tarptautinį bendradarbiavimą, publikuodama vis daugiau taktilinių knygų ir mažindama leidybos išlaidas, organizacija LDQR pasiekė vieną iš savo pradinių tikslų – padaryti taip, kad taktilinės knygos būtų prieinamos net neturtingiausiose bendruomenėse.

      Per pastaruosius 24 metus projektas buvo nuosekliai vykdomas ir išsiplėtė tiek, kad jo idėjos ir praktinė patirtis pasklido po Prancūziją, Europą ir visą pasaulį. LDQR projektas padėjo didinti taktilinių knygų kokybę ir tokių knygų skaičių visame pasaulyje, visiems vaikams pagerino prieigą prie knygų ir skaitymo.

       IBBY-Asahi skaitymo skatinimo premija teikiama nuo 1986 m. Iki šiol du kartus per metus buvo apdovanojami du projektai, vykdomi asmenų grupių ar institucijų, kurių neįtikėtini veiklos rezultatai padarė ilgalaikį poveikį skatinant vaikus ir jaunuolius skaityti. Dėl finansinių priežasčių nuo 2018 m. apdovanojimas bus teikiamas kas dvejus metus. Nugalėtojas atrenkamas iš projektų, kuriuos nominuoja IBBY nacionaliniai skyriai iš viso pasaulio.

IBBY-ASAHI 2018 Winner. IBBY announces the winner of the 2018 IBBY-ASAHI Reading Promotion Award. 26 March 2018 // http://www.ibby.org/news-calendar/media-releases/ibby-asahi-2018-winner/?L=0 [žiūrėta 2018-03-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Europos retų akių ligų informacinis tinklas

Į šį tinklą susibūrė ekspertai iš visos Europos, siekdami užtikrinti geresnę akių ligų diagnostiką, gerinti sveikatos apsaugą ir sėkmingiau gydyti  retas akių ligas. Koordinacinis centras įsikūrė Strasbūre. Pacientai turės galimybių susipažinti su tarptautine patirtimi, galės atlikti naujausius tyrimus ir gauti pažangiausias gydymo terapijas.

Į šį informacinį tinklą susijungė specialistai iš 29 specializuotų Europos klinikų iš 13 šalių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Vokietijos. Lietuvoje šiam tinklui priklauso Kauno klinikos, kontaktinis asmuo Reda Žemaitienė.

Susijungus specialistams, kiekvienoje šalyje susikūrė ir patariamosios ligonių grupės, kurios dalysis savo patirtimi ir bus tarpine grandimi tarp ekspertų ir pacientų.

Tinklo internetinės svetainės adresas:  https://www.ern-eye.eu

Parengė Ina Praprovienė

ERN Eye – Europäisches Referenznetzwerk für (seltene) Erkrankungen des Auges [interaktyvus] [2018-06-14]. Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/home/1961

Liečiamieji atvaizdai ir žemėlapiai sukuria įtraukią aplinką

Naujame Britanijos karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) leidinyje rasite instrukcijų apie reljefinių atvaizdų, planų ir žemėlapių gamybą. Pateikiamas pavyzdys iš RNIB padalinio „Maps for all“ („Žemėlapiai visiems“) pagaminto informacinio stendo Šefildo Ebedeilio pramonės muziejui su aprašymais Brailio raštu ir reljefiniu ženklinimu.

     „Maps for all“ yra unikalus RNIB sumanymas. Šio padalinio pagaminti planai ir žemėlapiai yra atsparūs atmosferos poveikiui, neblizga, yra intensyvių spalvų, kad juos galėtų įžiūrėti silpnaregiai, be to, paviršiuje nelieka pirštų atspaudų. Tinka naudoti lauke ir viduje. Juos galima skaityti akimis ir pirštais, o pagrindinis principas yra „prieiga visiems“. Kiekvienas žemėlapis kruopščiai sukurtas, kad jame būtų tiek regimų, tiek liečiamų elementų. Juos kuria patyrę RNIB darbuotojai, dirbantys pagal licenciją, medžiagos gaunamos iš patikimų tiekėjų. RNIB „žemėlapiai visiems“ sudaro sąlygas akliesiems ir silpnaregiams būti labiau nepriklausomiems, savarankiškai lankytis įvairiuose pastatuose, geležinkelio stotyse ir kitur. Taip RNIB prisideda prie įtraukaus gyvenimo būdo akliesiems ir silpnaregiams užtikrinimo.

Tactile Images and Maps [pdf fmt], – RNIB, 2015, - 12 p.,  [interaktyvus]; prieiga per: https://www.rnib.org.uk/sites/default/files/tactile_images_and_maps_2015_brochure_low_res.pdf [žiūrėta 2018-02-28]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akių liga ir motinystė

Kartais akloms moterims sunku apsispręsti, turėti ar neturėti vaikų. Pasirodo, ne kiekviena moteris drįsta tapti motina, ypač jei turi įgimtą akių ligą. Iš šio rašinio, paremto pokalbiu su viena akląja, kuri nenorėjo prisistatyti, matome, kad baimė kūdikiui perduoti genetinę ligą aptemdė kūdikio laukimo laikotarpį. Ši moteris – neprastai atsakingas žmogus, nenorėjusi, kad jos atžala visą gyvenimą kentėtų dėl motinos užgaidos susilaukti vaikų. Vis dėlto 1996 m. ji pagimdė sveiką, reginčią dukterį. Dabar dukra jau suaugusi. Ji taip pat kada nors tikisi turėti vaikų, o kadangi dabar galima atlikti genetinius tyrimus ir sužinoti, ar šeimoje nėra paveldimų ligų, jos situacija bus daug paprastesnė nei motinos. Straipsnis paskelbtas Amerikos nacionalinės aklųjų federacijos tinklaraštyje.

How Congenital Vision Loss Affects Motherhood [interaktyvus]:

http://www.visionaware.org/blog/visually-impaired-now-what/how-congenital-vision-loss-affects-motherhood/12[žiūrėta 2018-03-12].

Parengė Audronė Gendvilienė