Universitetų
dėstytojai ir vidurinių mokyklų mokytojai, sužinoję, kad turės mokyti aklą ar
silpnaregį studentą arba mokinį, iš pradžių sunerimsta, bet vėliau kreipiasi į
aklųjų organizacijas patarimo. Amerikietė tiflopedagogė Šarlotė Kušman, artėjant mokslo metų
pradžiai, dėstytojams ir mokytojams pataria, kaip pasirengti paskaitoms, kad jos
tiktų akliems mokiniams ir studentams.
 |
| Prieiga per: http://www.durchblick-filme.de/rot_wie_der_himmel/AB3_Erfindungen.htm |
Ji
sako, kad kiekvienas mokinys yra kitoks. Nėra vienintelio atsakymo į klausimą,
kaip mokyti aklus studentus. Pirmiausia susipažinkite su studentu ir sužinokite,
kokie yra jo poreikiai, nes skirtingų tipų regos sutrikimams reikia skirtingų tipų
aplinkos pritaikymo. Studentas galbūt turi pagalbinės technologijos įrenginių,
padedančių atlikti mokymosi užduotis. Bet susitikus reiktų paklausti, koks jo pageidaujamas
mokymosi būdas. Kai kurie regos sutrikimų turintys žmonės yra Brailio rašto skaitytojai.
Kiti skaito dideliu šriftu, treti naudojasi įprastu šriftu, o ketvirti mėgsta
klausytis garso įrašų. Išgirdę atsakymą, žinosite, kokio tipo patobulinimų
mokiniui ar studentui reikia.
Sužinokite,
kokie ištekliai yra jūsų mokykloje ar universitete. Susipažinkite su universiteto
neįgaliųjų tarnybos teikiamomis paslaugomis. Jos pareiga – padėti jums – lektoriui,
– taip pat ir regos sutrikimų turinčiam studentui. Kiekvienas Jungtinių
Amerikos Valstijų universitetas tokią tarnybą turi. Ji padeda rasti tinkamo
formato vadovėlius, pasisamdyti skaitovą ar gauti tam tikros rūšies pagalbinių
technologijų ir pan. Kai kurios kolegijos ir universitetai turi prieinamo švietimo
biurą, kurio užduotis – suteikti pagalbą dėstytojams. Pasiteiraukite, kokias
paslaugas jis teikia.
Aplinkos
patobulinimai turėtų būti grindžiami individualiais poreikiais, mokymo programos
turiniu, medžiagos formatu ir auditorijos aplinka. Jei skaitote paskaitą,
pagalvokite, kokio tipo vaizdinę prezentaciją esate parengę? Pavyzdžiui, jei
naudojate „PowerPoint“ prezentacijas, galite jas nusiųsti studentui prieš paskaitą,
kad jis galėtų peržiūrėti ir paskaitoje galėtų sekti kartu su visais. Ar rašote
ant juodos, baltos lentos, ar ant kažko kito? Jei taip, kaip jūsų užrašai gali
būti prieinami silpnaregiui? Prieinamus juos galima padaryti įvairiais būdais. Studentas
gali turėti tam tikros rūšies teleskopą, leidžiantį skaityti iš toli, o tai
reiškia, kad jūs turite rašyti įskaitomai. Arba, jei jis visai negali skaityti
reginčiųjų rašto, tokiu atveju kas nors turės jam perrašyti jūsų pastabas nuo lentos.
Tai gali būti kitas studentas, darantis tai savanoriškai, o gal samdytas žmogus.
Patikrinkite,
ar jūsų paskaitos, paskelbtos internete, kita kurso medžiaga yra prieinama
akliesiems ir silpnaregiams. Ne visi PDF failai yra prieinami (paprastai niekas,
kas yra nukopijuota ar nuskenuota, nėra jiems prieinama). Jūsų universiteto
prieinamumo tarnyba vėl turėtų padėti šiuo klausimu.
Iš
anksto pateikite tekstų ir privalomos literatūros sąrašą. To reikia siekiant
užtikrinti, kad visą mokymosi medžiagą studentai gautų jiems tinkamu formatu. Tai
vėl priklausys nuo studento poreikių ir akivaizdu, kad jei jis mokosi Brailio raštu,
medžiagai paruošti reikės kur kas daugiau laiko, lyginant su tuo, kai studentas
skaito įprastu reginčiųjų raštu su didinimo įrenginiu.
Paskaitoms
pasirenkite iš anksto. Galbūt atrodo juokinga, kad tai rekomenduoju patyrusiam
mokytojui ar universiteto dėstytojui, tačiau dažnai mokytojai ką nors sukuria
paskutinę minutę. Galbūt pusryčiaudami perskaitėte įdomų straipsnį ir norite juo
pasidalinti su klase. Tiesiog dera žinoti, kad sutrikusios regos studentui reikia
turėti prieigą prie visko, ką daro kiti studentai. Jums papildomai dirbti vėl nereiks,
jei jis gali skaityti įprastą tekstą su didinimo įtaisu arba jei straipsnis yra
pateiktas tinkamu formatu.
Nebijokite
vartoti žodžio „matymas“. Kitaip tariant, sakykite: „visi pažiūrėkite į 25
puslapį“. Taip kalbėti normalu, regos sutrikimų turintys žmonės tikisi išgirsti
tokio tipo nuorodas. Be to, netgi kalbėdami su aklu žmogumi, mes sakome „žiūrėkite
į 3 puslapį“. Tačiau rodykle nerodykite į vaizdinę medžiagą, kurioje yra konkrečios
informacijos, sakydami: „Jei ten pažiūrėsite, pamatysite, ką aš turiu omenyje“.
Kreipkitės
į žmones vardais dažniau, nei iki tol. Nors iš pradžių tai gali pasirodyti
nepatogu ir keista, akliems studentams tai padeda susipažinti su bendramoksliais
ir sekti auditorijos diskusijas. Pvz., pakvieskite studentą vardu, o ne tiesiog
parodydami į asmenį, kuris pakėlė ranką. Paėję į priekį, sakykite: „Kaip Džeimsas
ką tik pasakė, mes tai galime vertinti kaip dar vieną šio reiškinio pavyzdį...“
Ir atminkite, kad kai kuriems studentams reikia skirti papildomo laiko testams
ar egzaminų užduotims atlikti.
Tips for University and Secondary School Teachers. Charlotte Cushman [interaktyvus] prieiga per
http://www.pathstoliteracy.org/blog/tips-university-and-secondary-school-teachers [žiūrėta 2018-08-13].
Parengė Audronė Gendvilienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą