Sveiki, mieli tinklaraščio „LAB tiflotyra“ skaitytojai

Tinklaraštis „LAB tiflotyra“ yra Lietuvos aklųjų bibliotekos Tiflotyros skyriaus darbuotojų iniciatyva.  LAB Tiflotyros skyriaus uždaviny...

2018-08-10

Silpnai girdintys ir matantys asmenys naudojasi įvairiomis komunikacijos formomis

Nina Hug pasakoja apie regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formų įvairovę.
Regos ir klausos sutrikimų turinčių asmenų bendravimo formos gali būti skirtingos. Jos priklauso ne tik nuo regos ir klausos likučio bei pokalbio partnerio galimybių, bet ir nuo akustinių bei vizualiųjų aplinkos sąlygų. Dažniausiai turintis regos ir klausos sutrikimų asmuo naudoja keletą komunikacijos formų ir technikų. Kartais jos naudojamos lygiagrečiai arba pasirenkamos pagal atitinkamas aplinkybes.Vizualiosios, audialinės ir taktilinės bendravimo formos skiriasi.




Audialinės bendravimo formos
Daugelis klausos problemų turinčių asmenų turi ir klausos likutį. Su jais galima susikalbėti pasitelkiant šiuolaikines klausos kompensavimo priemones, pašnekovui prisitaikius prie situacijos, garsiai kalbant. Bendrauti su silpnai girdinčiu asmeniu labai trukdo pašaliniai aplinkos garsai, todėl reikia stengtis pasirinkti tylią vietą. Reikia kalbėti raiškiai, aiškiai ir ne per garsiai. Daugelis negirdinčiųjų yra išmokę skaityti iš lūpų, net ir silpnai girdintys žmonės pratę skaityti iš lūpų, kad pasitikslintų išgirstą informaciją. Kalbant su tokiais asmenimis reikėtų laikytis kelių taisyklių: a) pradėti kalbėti tik tada, kai neprigirdintis asmuo jau yra pasiruošęs žiūrėti į pašnekovo lūpas; b) nereikėtų vienu metu kalbėti ir į kažką rodyti. Net ir laikantis reikalavimų, būtina žinoti, kad maždaug tik 30 proc. pasakytos informacijos galima perskaityti iš lūpų. Likusią dalį informacijos reikėtų pateikti kitais būdais.

Pasitaiko, kad silpnai girdintis ir matantis pašnekovas nesupranta kažkokio žodžio. Tada šį žodį reikėtų garsiai pakartoti paraidžiui kiekvienai raidei parenkant žinomus ir suprantamus žodžius, pvz., „S“ kaip saulė.

Vizualiosios komunikacijos formos
Jei pašnekovas labai blogai girdi arba yra kurčias, bet dar šiek tiek mato, dažniausiai galima bendrauti gestų kalba.
Gestų kalba yra nepriklausoma kalba su savo gramatika ir sintakse. Rankų ir viršutinės  kūno dalies judesiais, veido mimika ir lūpų judesiais perteikiama kalba yra suvokiama rega. 
Jei regos laukas labai ribotas, bet asmuo dar gali suprasti prieš veidą rodomus gestus, stengiamasi gestus rodyti arčiau veido.
Kaip papildoma pagalba bendraujant gestais dar naudojama ir pirštų abėcėlė. Kalbant šia abėcėle kiekviena raidė yra užrašoma baksnojant į delną. Jei asmuo dar gali perskaityti užrašytas dideles raides, galima informaciją parašyti popieriaus lape, kompiuterio ar išmaniojo telefono ekrane, atitinkamai jam pritaikius šrifto dydį ir raidžių bei fono kontrastą.
Kartais būna paprasčiau norimą informaciją pateikti paveikslėliais, nuotraukomis, piktogramomis ir simboliais nei ilgais žodiniais paaiškinimais.

Taktilinės komunikacijos formos
Kai bendraujama liečiamąja gestų kalba, vienas asmuo padeda savo ranką ant kito asmens rankos. Vizualūs elementai, tokie kaip mimika arba lūpų išraiška, kurių negalime matyti, išreiškiami papildomais rankų gestais. Kad geriau suprastų gestų kalbą, kurčneregys  „sekimo“ metu laiko kalbantį asmenį už dilbio.
Bendraujant taktiline pirštų kalba kiekviena raidė išreiškiama rankos ir pirštų pozicija. Labai silpnai matantys ar visai nematantys asmenys uždeda savo ranką ant „kalbančio“ asmens rankos ir taip skaito raides.
Haptinė komunikacija – tai aiškiai apibrėžtų lietimo ženklų sistema, kai „kalbantis“ asmuo savo ranka liečia nurodytas neutralias „klausančio“ asmens vietas. Haptiniais ženklais galima perteikti kasdienę ir bendrą informaciją, ryšius su žmonėmis, nuotaikas ir jausmus.
PORTA – vokiečių ir šveicarų gestų kalbos ženklų rinkinys, šiuo metu turintis 100 ženklų (kiti ženklai dar kuriami), kurie atitinka protinę ir daugybinę negalią turinčių asmenų galimybes ir poreikius. Šiuos ženklus galima naudoti kartu su vokiečių ir šveicarų gestų kalbos ženklais.

Lormo abėcėlė yra pirštų kalba. Raidės rašomos delne liečiant tam tikrus taškus ir brėžiant brūkšnelius. Įprastai ženklai „rašomi“ kairiajame kurčneregio asmens delne.
Asmenims, kurie pažįsta įprastos abėcėlės raides, galima ir jas „taktiliškai“ rašyti. „Kalbantis“ asmuo rodomuoju pirštu rašo raides arba skaičius kurčneregio delne. Galima rašyti kurčneregio pirštu ant kažkokio pagrindo, pavyzdžiui, stalo.
Brailio rašto taškai užrašomi šešių taškų kombinacijomis ant popieriaus arba elektroniniame prietaise – Brailio eilutėje. Brailio eilutes galima naudoti tiesioginei komunikacijai. Sveikasis asmuo rašo tekstą įprastine klaviatūra, o silpnaregis rašomą tekstą skaito Brailio eilute.

Parengė Ina Praprovienė
Hug, Nina. Höhrend, sehend, fühlend kommunizieren. Hörsehbehinderte Menschen bedienen sich vielfältiger Kommunikationsformen.[interaktyvus] [2018-06-12]. Prieiga per internetą: http://www.tactuel.ch/hoerend-sehen-fuehlend-kommunizieren/

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą