Centrinė Šveicarijos aklųjų savišalpos draugija ir Ciuricho universitetas atliko tyrimą COVIAGE , kuriuo aiškinosi, kaip silpstant regai vyresniame amžiuje prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir palaikyti pakankamą gyvenimo kokybę? Paskelbti tyrimo rezultatai su įžvalgomis, kaip naujos galimybės ir resursai gali padėti suvaldyti silpnos regos pasekmes. Du tyrimo dalyviai (85) ir Louis Bachmann (75) dalijasi savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė išsaugoti gyvenimo kokybę silpstant regai. Jų pavyzdžiai turi daug paralelių su kitais tyrimo metu nagrinėtais atvejais.
Apie silpną regą ir galimybę apakti Louis Bachmann ir sužinojo būdami maždaug 6068 metų amžiaus.
Jeannette Betschart pasakoja, kad, atvykusi pas oftalmologą, išgirdo diagnozę sausoji geltonosios dėmės degeneracija ir gydytojas nieko daugiau nepaaiškino. Ji neturėjo nė mažiausio supratimo apie šią ligą ir kas laukia ateityje. Laimei, netrukus vaistinėje pamatė skrajutę, kurioje buvo kviečiama atvykti į Ciuricho universiteto organizuojamą susitikimą apie geltonosios dėmės degeneraciją.
Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad daugelis ligonių buvo patekę į tokią pačią padėtį. Labai gaila, bet daugelis pacientų iš gydytojo išgirdo tik diagnozę, bet negavo informacijos apie ligos gydymo eigą ir pasekmes, kur gauti daugiau informacijos ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat kai kurie pacientai nebuvo pasirengę priimti gydytojo pateiktos informacijos.
Louis Bachmann rega blogėjo dėl glaukomos ir kataraktos. Jis nepatyrė staigaus šoko, nes rega silpo palaipsniui.
Abu senjorai stengėsi palengvinti likimo smūgius, ieškoti sprendimų, kad nereiktų atsisakyti pamėgtų veiklų ir užsiėmimų arba juos pakeisti naujais. Kaip minima tyrime, jie stengėsi išnaudoti svarbius resursus, kurie šiame moksliniame darbe vadinami „iniciatyviu požiūriu“.
Kai dėl silpnos regos Louis Bachmann nebegalėjo važiuoti dviračiu, savo pomėgį pavertė profesija. Sukaupęs nemažai žinių ir patirties padėjo draugui įkurti dviračių parduotuvę. Iki 65 metų jis dažnai važinėjo dviračiu, o kai teko atsisakyti šio sporto, siekdamas palaikyti gerą fizinę formą įsigijo treniruoklį ir jį mindavo.
Nusilpus regai Jeannette Betschart nebegalėjo užsiimti savo mėgstama veikla – siuvimu ir mezgimu. Bet visą energiją skyrė namų ruošos darbams ir didžiuojasi, kad būdama 85 m. savarankiškai gamina pietus. Apsipirkti be artimųjų pagalbos jai jau per sunku, tad į parduotuvę eina kartu su vyru, kuris jai taip pat padeda susmulkinti daržoves.
Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad užtikrinant kuo geresnę gyvenimo kokybę svarbu išsaugoti kasdienius įgūdžius arba jų mokytis prisitaikant prie naujų aplinkybių.
Artimieji turėtų pasidomėti, kaip silpna rega paveikia kasdienes veiklas ir kokią pagalbą jie galėtų suteikti silpnaregiams šeimos nariams. Kasdienio gyvenimo kokybę pagerina ir tinkamai parinktos tiflopriemonės.
Jeannette Betschart su likimo draugais ir Ciuricho silpnos regos tarnybos specialistais konsultavosi dėl pagalbinių priemonių. Ji išmoko naudotis DAISY grotuvu, kuriuo skaito garsines knygas, ir baltąja lazdele. Ji bendrauja su draugėmis, lankosi dominančiuose renginiuose.
Parengė Ina Praprovienė
Chancen für ein gutes Leben mit Sehbehinderung. [interaktyvus] [2018-03-26]. Prieiga per internetą: <http://www.tactuel.ch/chancen-fuer-ein-gutes-leben-mit-sehbehinderung/>
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą