Daiktų paieškos prietaisas

Loc8tor Lite

Kiekvieną mėnesį Britanijos Karališkojo Nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) el. leidinys „NB Online“ praneša apie naujus produktus, ypač gausiai perkamus internetinėje RNIB parduotuvėje. Čia yra daugiau nei 700 kasdienio vartojimo gaminių, kurie akliesiems padeda likti savarankiškiems, dirbti mėgstamus darbus, pavyzdžiui, meistrauti, sportuoti, gaminti valgį. Tarp populiariausių prekių –  naujo modelio elektroninis lokatorius „Loc8tor Lite“, kainuojantis 59,95 svarų sterlingų. Šis lokatorius yra kreditinės kortelės dydžio juodas lustas, kuris padeda akliesiems rasti daiktus, pavyzdžiui, raktus. Prie daikto reikia pritvirtinti specialią etiketę, panašią į sagą, kuri, aktyvavus lokatorių, pradeda pypsėti, ir pagal tą garsą savo daiktą lengva rasti. Kartu su lokatoriumi pirkėjai gauna 2 etiketes, kurios generuoja skirtingą garsą. Lokatorius veikia 122 m atstumu, nekliudo net durys ir sienos. Galima papildomai nusipirkti 4 etikečių komplektą už 19,95 svarų sterlingų. 

Product of month: New Loc8tor Lite [interaktyvus]; Prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/loc8tor-lite [žiūrėta 2017-04-24]

Parengė Audronė Gendvilienė

Ergoterapijos taikymas sutrikusios regos vaikams

Pristatome informacinį leidinį, kurį parengė tiflopedagogė Catherine Southwell ir vyresnioji ergoterapeutė Debbie Hunt iš Britanijos Vulverhamptono miesto. Jame rašoma apie ergoterapeuto ir tiflopedagogo bendrą darbą su vaikais, kurie turi kompleksinę negalią (kelias negalias, įskaitant regos sutrikimą). Patariama, kaip reiktų pasiskirstyti vaidmenimis. Šie specialistai siekia bendro tikslo: kad vaikai išmoktų atlikti kasdienes veiklas pagal savo amžių ir aplinką. Veiklos tokios: savarankiško gyvenimo įgūdžiai, dalyvavimas šeimos gyvenime, galbūt šioks toks mokymasis, švietimo įstaigos lankymas ir sąveika su bendraamžių grupe. Šių specialistų parama regos negalią turinčiam vaikui skirsis priklausomai nuo vaiko poreikių. Tačiau gali būti atvejų, kai intervencija dubliuosis. Todėl ergoterapeutui ir tiflopedagogui naudinga bendrauti tarpusavyje, taip išvengiant darbo dubliavimo (pvz., jie abu gali vaikui siūlyti dirbti su tokiomis pačiomis priemonėmis), kad įgūdžių būtų mokoma nuosekliai, kad būtų sklandžiai, darniai bendraujama su tėvais.

Catherine Southwell (QTVI, Wolverhampton) and Debbie Hunt (Senior Occupational Therapist, Wolverhampton. Visual impairment and occupational therapy, 2011 [interaktyvus] [žiūrėta 2016-12-15]; prieiga per: http://www.rnib.org.uk/sites/default/files/Best_of_Both_VI_and_OT.pdf [žiūrėta 2017-03-31]

Parengė Audronė Gendvilienė

Kaip padėti nuo kompiuterio pavargusioms akims

Tinklaraščio autorius sako, kad sutikęs žmogų, kuris nepažįsta aklų arba silpnaregių žmonių, dažnai išgirsta klausimą, ar jis matąs savo įrenginius ir ar jie jam nekenkia, nes juk jis jais naudojasi beveik visą dieną. „Televizijos nežiūriu“, – išdidžiai sako ne vienas žmogus, kuris praleidžia visą dieną prie kompiuterio, „iPado“, telefono ir kitų prietaisų.  Todėl silpnaregis tinklaraštininkas nutarė parašyti, kas jam padeda kovoti su akių nuovargiu, kuris neišvengiamas naudojantis kompiuteriu ir kitais išmaniaisiais prietaisais ilgą laiką. Nors patarimai skirti silpnaregiams, jie pravers visiems, kurie ilgai sėdi prie kompiuterio. Tarp kitų patarimų siūloma įsidiegti „Google Chrome“ plėtinį „Blue light filter guard“, kad ekrano spalva nebūtų mėlyna. Šalta mėlyna spalva vargina akis, rega nusilpsta, pradedama matyti neberyškiai. Į šiltos spalvos ekraną galima žiūrėti ilgą laiką, akys nevargsta. Šilti atspalviai netrukdo žiūrėti nuotraukų, nes jos tokiame fone atrodo natūraliai. Kitas patarimas – naudotis kompiuteriniais akiniais. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, tinklaraščio autorius kompiuterių laboratorijoje praleisdavo vos ne visą dieną. Akių gydytojai rekomendavus kompiuterinius akinius, kurie turi ypatingus progresinius bifokalinius lęšius, nebereikdavo juokingai palenkti galvos prie ekrano. Vienintelis trūkumas buvo tas, kad buvo neįmanoma pamatyti, kas yra toliau, nes kai vieną kartą įsijungė priešgaisrinė signalizacija, jis pašoko nenusiėmęs akinių, ir atsitrenkė į sieną šalia durų. 

10 Ways to Reduce Eye Strain from Technology  [interaktyvus]; Prieiga per: http://www.perkinselearning.org/technology/blog/10-ways-reduce-eye-strain-technology [žiūrėta 2017-03-31]

Parengė Audronė Gendvilienė

Knyga apie kitokį vaiką

Knygos "O mano brolio vardas – Tomas" viršelis

Su dailininke Egle Gelažiūte-Petrauskiene suvedė šių metų Knygų mugė, tiksliau, „Knygų šalies“ veiklos. Paaiškėjo, kad ji augina sūnų, kuris yra kitoks nei dauguma vaikų – turi autizmo spektro sutrikimų. Tomukas vystosi kitaip nei vyresnysis jo brolis, ir tai jo mamą Eglę paskatino parašyti knygą „O mano brolio vardas – Tomas“, kad į namus atėję vaikai geriau suprastų, kodėl šis berniukas kai ką daro kitaip, kodėl pats nepasako, koks jo vardas, kodėl plėšo popierėlius, valgo stovėdamas arba vaikšto sofos atkalte. Knygą iliustravusi gyvais, dinamiškais piešiniais, autorė ją pirmiausia išleido anglų kalba („And my brother is called Tomas“), nes gyvena Didžiojoje Britanijoje. Šią knygą galima rekomenduoti Kauno Prano Daunio ugdymo centrui, kur ugdomi ne tik regos negalią, bet ir autizmą turintys vaikai. Knygą gali skaityti pedagogai, vaikų tėveliai, broliukai bei sesutės ir draugai. Knyga anglų kalba platinama interneto pardavimų portale „www.amazon.co.uk“. Lietuviškas jos variantas „O mano brolio vardas – Tomas“ buvo pristatytas pernai Vilniaus knygų mugėje. Knygą galima pavartyti čia: https://issuu.com/brothertomas/docs/lietuvttomaspdfissu_ab2250e1fe8117

Pokalbį su Egle Gelažiūte-Petrauskiene „Nupiešk savo rūpestį“ skaitykite čia:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-02-22-nupiesk-savo-rupesti-pokalbis-su-egle-gelaziute-petrauskiene/141035

Audronė Gendvilienė

Tikrinant regą galima aptikti pirmuosius demencijos požymius

Alzheimerio liga – 21-jo amžiaus rykštė, kurios kol kas medicina negali išgydyti. Vis dėlto manoma, kad pirmuosius Alzheimerio ligos požymius galima aptikti atliekant paprastą akių testą.  Taip teigiame pranešime, perskaitytame 2016 m. Toronte įvykusios Alzheimerio asociacijos tarptautinės konferencijos metu. Pasirodo, kad tarp tinklainės nervinio sluoksnio storio ir prastų pažintinių įgūdžių yra ryšys. Londono Morfildo akių ligoninės atliktame tyrime dalyvavo daugiau kaip 33 000 žmonių, kuriems buvo tikrinama atmintis: jie atliko atminties, reakcijos laiko ir mąstymo testus. Tie, kurių atminties testo rezultatai buvo prasti, turėjo ir gerokai plonesnį tinklainės nervinių ląstelių sluoksnį. Jį sudaro iš akies išeinančio optinio nervo skaidulos, per kurias regimoji informacija iš tinklainės pernešama į smegenis. Žmonėms senstant, šio sluoksnio storis plonėja. Todėl gali būti, kad po poros metų apsilankę pas akių gydytoją sužinosime ne tik koks mūsų regėjimas, bet ir ar nesergame Alzheimerio liga.

Eye tests could indicate early signs of dementia [interaktyvus]; prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/eye-test-early-dementia (žiūrėta 2016-09-20).

Parengė Audronė Gendvilienė

Programėlė „Greta“ teikia džiaugsmo akliems ir silpnaregiams kino mėgėjams

Berlyne sukurta išmaniesiems telefonams skirta programėlė „Greta“ yra puiki pagalbininkė akliems ir silpnaregiams kino mėgėjams. Su „Greta“ galima žiūrėti filmus kino teatruose, įvairiose salėse ir net namuose naudojantis kompiuteriu ir skaitmeninio televizoriaus ekranu. Programėlė „Greta“ tinka išmaniesiems įrenginiams su operacinėmis sistemomis „iOS“ ir „Android“. „iOS“ operacinei sistemai skirtą programėlės versiją galima nemokamai atsisiųsti iš „App Store“, o „Android“ sistemai skirtą versiją taip pat nemokamai galima atsisiųsti iš „Google Play“. Šia programėle jau sėkmingai naudojasi  Vokietijos ir Šveicarijos neregiai.

Kanadoje aklieji, kuriuos lydi šunys vedliai, įleidžiami ne visur

Lietuvos aklieji dėl brangaus šunų vedlių išlaikymo mieliau renkasi ne juos, o baltąsias lazdeles, tačiau kitur pasaulyje gana populiaru turėti šunį vedlį. Deja, kadangi šunys įleidžiami ne visur, akliesiems kyla sunkumų. Šiame straipsnyje, paskelbtame JAV aklųjų organizacijos periodiniame leidinyje „Braille Monitor“, Kanados aklųjų federacijos pirmininkė skundžiasi, kad Britų Kolumbijos provincijoje aklųjų šunys vedliai dažnai netoleruojami. Buvo netgi iškeltas civilinis ieškinys dėl diskriminavimo, jo pagrindas buvo labai rimtas –  du akluosius su šunimis vedliais taksi įmonės vairuotojai atsisakė vežti, sakydami, kad kiti keleiviai gali būti alergiški šunims. Deja, ieškinys buvo atmestas. 

Mary Ellen Gabias

Gabias, Mary Ellen Gabias. The Rights of Guide Dog Owners in British Columbia under Attack // Braille Monitor, 2015, December [interaktyvus]; Prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm15/bm1511/bm151107.htm [žiūrėta 2017-02-14]. 

Parengė Audronė Gendvilienė

Akiniai su integruota multimedija „MyEye“

Bendrovė „OrCam Technologies“ sukūrė tiflopriemonę „MyEye“. Šis prietaisas – tai technikos revoliucija ir puikus  aklųjų ir silpnaregių kasdienio gyvenimo pagalbininkas.  Prietaisas „MyEye“ – tai akiniai su integruota multimedija .Jie nuo 2015 m. parduodami su programine įranga anglų kalba, o 2016m. pradėta prekiauti ir su programine įranga vokiečių bei prancūzų kalbomis. Sistema veikia paprastai: ant akinių kojelės pritvirtinta minikamera su garsiakalbiu. Prietaisas plonu laidu sujungiamas su nešiojamu kietuoju disku, kurį galima įsidėti į kelnių ar švarko kišenę. Kietajame diske yra programinė įranga, galinti per garsiakalbį perskaityti  tekstus ir komentuoti, kas vyksta aplinkui.

Su prietaisu „MyEye“ neregiai gali patys skaityti tekstus popieriuje ar kompiuterio ekrane, gatvių iškabas, įstaigų pavadinimus, atpažinti spalvas, sužinoti, kaip atrodo žmonės ar daiktai. Prietaiso akumuliarus pasikrauta per 4 valandas ir veikia visą dieną. Nereikia naudotis Wi-Fi. Prietaise įdiegtos technologijų naujovės, jis yra  praktiškas ir paprastai valdomas. Kaina – 4279 Šveicarijos frankų.

Parengė Ina Praprovienė

http://www.tactuel.ch/hilfsmittel-fuer-blinde-und-sehbehinderte-9/ [interaktyvus] [žiūrėta 2017-02-22]

 Nuotrauka iš http://www.orcam.com/

Nuotrauka iš http://www.tactuel.ch/hilfsmittel-fuer-blinde-und-sehbehinderte-9/ 

Pagalba akliems ir silpnaregiams spektaklių mėgėjams

Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio interneto platforma www.buergerfuerleipzig.de siūlo paramos programą. Programos tikslas – suartinti reginčius ir nereginčius teatro mylėtojus. Aklieji ir silpnaregiai gali prašyti, kad juos teatre lydėtų regintis palydovas, o regintieji gali pareikšti norą būti neregių palydovais. Suinteresuoti asmenys tarpusavyje išsiaiškina visas detales.  Regintieji padeda neregiams pasiekti teatro salę ir lydi juos spektaklio metu, taip pat prieš spektaklį kartu su lydimais asmenimis dalyvauja pažintinėje ekskursijoje, kurioje pristatoma scena, spektaklio pastatymas. Regintieji gali kitaip nei įprasta susipažinti su spektakliu.

Ši programa buvo sukurta siekiant, kad neregiai galėtų dažniau lankytis teatruose, o apsilankymai spektakliuose suteiktų daugiau malonumo. Nuo 2013 m. gruodžio mėnesio Leipcigo miesto teatruose kas mėnesį  rodomas vienas spektaklis su garsiniu vaizdu. Teatrų pastatuose įrengti aklųjų vedimo takeliai, yra reljefiniai užrašai ant laiptų turėktų, durų ir kitur, todėl aklieji į spektaklius gali eiti ir vieni patys.

Parengė Ina Praprovienė

www.buergerfuerleipzig.de/inklusionspatenschaft [interaktyvus] [ žiūrėta 2017-02-27]