Šis mažas prietaisas gali pakeisti aklų žmonių gyvenimą

Apskaičiuota, kad 170 milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) – sunkios akių būklės, sukeltos nuo šviesai jautrių tinklainės ląstelių mirties. Gydytojai gali sulėtinti geltonosios dėmės degeneraciją skirdami vitaminų, atlikdami lazerinę chirurgiją ir gydydami kamienines ląsteles ar net implantuodami miniatiūrinius teleskopus. Tačiau daugelis ligonių galiausiai vis tiek apanka.

2013 JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA – USA Food and Drug Administration) leido naudoti dirbtinę tinklainę, kuri galėtų padėti atkurti regą degeneracinėmis akių ligomis sergantiems žmonėms. Tačiau šis prietaisas buvo pagamintas akinių nuo saulės pagrindu, kuriuose buvo įmontuota išorinė kamera, turinti siųstuvą ir retransliuojanti vaizdo informaciją.

Sutrikusios regos pacientams „pernelyg dažnai“ nenustatoma depresija

Didžiosios Britanijos Nacionalinio karališkojo aklųjų instituto internetiniame leidinyje NB pranešama apie duomenis, gautus atlikus depresijos atvejų tarp aklųjų ir silpnaregių tyrimą „Depression in Visual Impairment Trial“ (DEPVIT). Tyrimą vykdė Didžiosios Britanijos šunų vedlių akliesiems organizacija ir Kardifo universiteto mokslininkai. Rezultatai parodė, kad beveik pusė į akių klinikas besikreipiančių žmonių turėjo simptomus, būdingus klinikinei depresijai, bet ši liga jiems nebuvo nustatyta, tad ir nebuvo gydoma. Net 43 proc. apakusiųjų patyrė depresijos simptomus – visoms kitoms negalioms ar ligoms nebūdingi tokie dideli skaičiai. Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba aklųjų reabilitacijos metu skiria dėmesį fiziniams poreikiams tenkinti, tačiau neatsižvelgia į psichologinę būseną, neskiria psichoterapijos. Jei bus gautas finansavimas, antrame tyrimo etape abi minėtos organizacijos sieks sukurti depresijos diagnostikos ir gydymo modelį. Į šį modelį bus įtraukti specialistai, kurie apakusiesiems asmenims teiks „laipsnišką intervenciją ir priežiūrą“ (stepped care) – tokią, kokia buvo sėkmingai išbandyta Olandijoje. Pagal šį metodą įvertinus apakusiųjų poreikius, tinkamu metu bus suteikiama tinkama psichoterapija, kurios pradžia bus paankstinta, jei prireiks intensyvesnio gydymo.

Sight loss patients with depression “routinely overlooked”. [interaktyvus]; [žiūrėta 2017-02-14]. Prieiga per: http://www.rnib.org.uk/nb-online/sight-loss-patients-depression-routinely-overlooked

Parengė Audronė Gendvilienė

Koks jausmas yra prarasti regą? Akiniai ir išmaniųjų telefonų programėlė, skirti padėti jums pamatyti vaizdą regą prarandančio žmogaus akimis

Nors kai kurie iš jūsų kiekvieną dieną esate šalia silpnaregių ar regą prarandančių artimųjų, labai sunku aiškiai suvokti, su kokiais sunkumais jie susiduria kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, keliaudami visuomeniniu transportu.

Kataraktos „debesėliai“ ar tunelinis matymas sergant glaukoma gali būti sunkiai suvokiami, kol patys to nepatiriame. Būti aklam – nebūtinai nieko nematyti.

Bendradarbiaujant su Didžiosios Britanijos Karališkuoju nacionaliniu aklųjų institutu (Royal National Institute of Blind People (RNIB)) sukurta programėlė, skirta imituoti tikroms regos praradimo sąlygoms, įskaitant kataraktą ir glaukomą. Ypatingas dėmesys kuriant programėlę buvo skirtas maksimaliam akių būklių tikslumui užtikrinti, remiantis interviu ir mokslinės literatūros gausa. Kuriant šią programėlę maksimalus dėmesys buvo skirtas tam, kad būtų tiksliai atkartotas vaizdo, kurį mato viena ar kita akių liga sergantys žmonės, ypatumai.

23-oji Tarptautinė silpnaregių jaunuolių komunikacijos ir kompiuterinių technologijų stovykla

Joje kviečiami dalyvauti 16–20 metų akli ir silpnaregiai jaunuoliai. Stovykla vyks 2017 liepos 23 –  rugpjūčio 1 dienomis. Oficiali stovyklos kalba – anglų.  Stovykloje vyks įvairūs praktiniai užsiėmimai, kuriuose neregiai tobulins anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinias, bus mokomasi specialiųjų darbo su kompiuteriais  įgūdžių, organizuojama plati kultūrinė laisvalaikio programa. Į stovyklą  atvyksta silpnaregiai jaunuoliai iš 30 šalių, todėl ši stovykla yra puiki vieta susirasti naujų draugų ir bendraminčių, susipažinti su mokymosi ir studijų galimybėmis užsienyje, tobulinti anglų kalbos įgūdžius, susipažinti su kitų šalių kultūra. Dalyvio mokestis 400 eurų. Į šį mokestį  įskaičiuotos apgyvendinimo, užsiėmimų, laisvalaikio renginių išlaidos, pragyvenimas. Atvykimo ir grįžimo išlaidos neįskaičiuotos. 

Daugiau informacijos apie tarptautinę stovyklą ir dalyvio anketą galite rasti: http://www.icc-camp.info/icc17

Parengė Ina Praprovienė

Dokumentinis filmas apie aklus fotografus „Šūvis tamsoje“

2017 m. sausio mėnesį Vokietijos kino teatruose pradėtas rodyti dokumentinis  filmas „Shot In The Dark“ („Šūvis tamsoje“). Režisierius ir operatorius Frank’as Amann’as filme pasakoja apie JAV gyvenančius tris aklus fotografus Pete’ą Ekert’ą, Sonia’ą Soberats’ą ir Brucce’ą Hall’ą –  aklus menininkus, savo gebėjimais ir fantazija kuriančius neįprastas fotografijas ir fotografavimo metodus. Berlyne gyvenantis ir filosofiję studijavęs Frank’as Amann’as nuo 1998 metų dirba kino ir televizijos filmų operatoriumi. Nuolatinis smalsumas skatina jį domėtis suvokimo ir vaizduotės galimybėmis. Frank’as Amann’as su aklaisiais fotografais pirmą kartą susidūrė ieškodamas idėjų meniniam filmui apie aklą paauglį  „Camera Obscura“ (Ispanija, 2011). Tada jis netikėtai pamatė Kalifornijos fotografijos muziejaus parodos „Sight-Unseen“ („Rega neregėtas“) katalogą, kuriame buvo penkiolikos aklų menininkų fotografijos. Kai kurios nuotraukos Frank’ui Amann’ui padarė netikėtą įspūdį, jos buvo neįprastos, tokios, kokių jis pats niekada nebūtų sugebėjęs sukurti. Keliaudamas po JAV režisierius nusprendė akis į akį susitikti su keliais aklais fotografais, vėliau pradėjo su jais nuolat bendrauti, gaudavo jų nuotraukų. Stebėdamas  paslaptingus šių menininkų darbus panoro išsiaiškinti,  iš kur, nuolat susidurdami su psichologinėmis kliūtimis, šie menininkai semiasi noro, energijos, ištvermės toliau kurti savo darbus, nuolat ieškoti naujų atlikimo technikų, kaip hobis fotografuoti jiems tapo gyvenimo būdu, kokį džiaugsmą jiems teikia pats fotografavimo procesas, kaip pasirenka fotografuosimus objektus, kaip akli fotografai savo nuotraukomis gali sukurti milžinišką vizualinį poveikį regintiesiems. Į šiuos klausimus režisierius ir stengiasi atsakyti naujame savo filme.

Parengė Ina Praprovienė

Shot in the Dark; [interaktyvus]; [žiūrėta 2017-03-01].

Prieiga per: https://www.weltfilm.com/en/films/in-production/shooting-in-the-dark

Paramos prieinamumas regos netekusiems žmonėms Jungtinėje Karalystėje

Pablogėjusios regos įtaką kasdieniame gyvenime žmonės pamažu vis labiau jaučia, nes rega dažniausiai nuolatos blogėja, be to, suprastėja fizinė sveikata, gyvenime nutinka kitų nemalonių įvykių. Todėl net palyginti stabilų regos sutrikimą turinčių žmonių poreikiai bėgant laikui keičiasi. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokios pagalbos ilguoju laikotarpiu reikia sutrikusios regos žmonėms ir su kokiomis kliūtimis jie susiduria, norėdami tas paslaugas gauti tada, kai jų iš tikrųjų prireikia. Buvo apklausti 36 silpnaregiai asmenys, kurie papasakojo apie savo gyvenimą. Trijų žmonių biografijos išnagrinėtos išsamiau. Tyrėjams tapo aišku, kad daugeliui apklaustųjų visų pirma sunku sužinoti, kokių paslaugų apskritai yra, o paskui – kokias paslaugas jie galėtų gauti trumpam ar ilgesniam laikui. Todėl daroma išvada, kad akių klinikos turėtų nukreipti sutrikusios regos asmenis į socialines ir savanorių tarnybas, be to, reguliariai tikrinti, ar buvo reaguota į pasikeitusius ligonių poreikius.

Thetford Clare ir kiti. Long-term access to support for people with sight loss // British Journal of Visual Impairment. 2011, Vol. 29, No 1, P. 46–59 [interaktyvus]; Prieiga per: http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0264619610387889 [žiūrėta 2017-02-14]

Parengė Audronė Gendvilienė

Ar apakusieji skiria daiktų formas?

Aprašomas mokslinis tyrimas, kuriame lenkų psichologės siekė išsiaiškinti, ar gimę regintys, bet vėliau apakę žmonės daiktų formas suvokia kitaip nei nuo gimimo akli asmenys. Mokslininkės norėjo sužinoti, ar vėliau apakusieji geriau atpažįsta daiktų formas nei akli nuo gimimo. Jos atliko keturis bandymus. Pirmųjų metu reikėjo liečiant atskirti skirtingas formas, kitų dviejų – atpažinti, kokios tai formos. Pirminės hipotezės pasitvirtino. Vėliau apakusieji tiksliau skyrė formas, ypač atlikdami paprastas suvokimo užduotis. Taip galėjo būti todėl, kad žmonės, kurie vaikystėje dar matė, daiktų formas įsivaizduoja mintyse. Be to, vėliau apakusieji užduotis atlikdavo lėčiau nei nuo gimimo akli dalyviai.

                 Toroj Malgorzata, Magdalena Szubielska. Prior visual experience, and perception and memory of shape in people with total blindness // Journal of Visual Impairmen and Blindness. 2011, Vol. 29, No 1, P. 60-81[interaktyvus];  [žiūrėta 2017-02-24]. Prieiga per: http://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/0264619610387554?legid=spjvi%3B29%2F1%2F60&patientinform-links=yes 

Parengė Audronė Gendvilienė

Britanijos aklųjų organizacijos žurnalas NB švenčia šimto metų jubiliejų

Žurnalo istoriją apžvelgia Hannah Adams, dabartinė redaktorė.

Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto RNIB žurnalas „The Beacon“ („Švyturys“), iki dabar tebespausdinamas popieriniu pavidalu stambiu šriftu ir neseniai pradėtas leisti kaip elektroninis leidinys NB Online, 2017 m. sausio mėnesį minėjo savo šimtmetį. Žurnalo redaktorė apžvelgia, su kokiomis problemomis Anglijoje aklieji susidurdavo 1917 m. ir kas jiems rūpi po šimto metų.

                      RNIB archyvo, kuris veikia RNIB būstinėje Londone, lentynose kruopščiai saugomi žurnalo „The Beacon“ egzemplioriai nuo pirmojo iki paskutiniojo numerio. Metiniai komplektai dailiai įrišti į odinius viršelius, ir kantrus skaitytojas, juos vartydamas, gali rasti informacijos apie akių ligų gydymo metodus, taikytus prieš šimtą metų, statistikos apie akluosius ir jų gyvenimo sąlygas.

                      Pirmasis „The Beacon“ numeris pasirodė 1917 m., kai pasaulyje tvyrojo nerimas, kare ir neramumuose žūdavo žmonės, apakdavo nuo sužeidimų. Vyko Pirmasis pasaulinis karas, Britanija ir Prancūzija kovojo su Vokietija, Rusijoje prasidėjo revoliucija, o Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai Niujorko gatvėse rengė protestus prieš linčo teismus juodaodžiams. 

                      „The Beacon“ žurnale buvo spausdinami to meto akliesiems rūpimi klausimai. Tai buvo mėnesinis leidinys, kuriame būdavo galima perskaityti rimtų straipsnių apie viso pasaulio aklųjų socialinę padėtį, sužinoti apie apakimo priežastis ir aklumo prevencijos atvejus, taip pat paskaityti aklųjų autorių prozos kūrinių, eilėraščių, laiškų. Nemažai straipsnių ir tada, ir dabar skiriama specialistams – žmonėms, kurie rūpinasi aklais suaugusiais ir vaikais, tad skaitytojų ratas labai platus. Pastaraisiais metais žurnalas pakeitė kryptį, tematika susiaurėjo. Dabar jame skiriamas dėmesys vien akių sveikatai, apakimo priežastims ir gydymo būdams, nes RNIB pradėjo leisti kitus leidinius, skirtus konkrečioms skaitytojų grupėms. 

Happy 100th birthday to RNIB’s oldest magazine // NB Online [interaktyvus]; prieiga per: https://www.rnib.org.uk/nb-online/happy-100th-birthday-nb?utm_medium=email&utm_source=February%20100%20years%20of%20NB%20Online%21%20&utm_campaign=&launch_ID=1559 [žiūrėta 2017-02-08]

Parengė Audronė Gendvilienė

Interneto platforma „Tactile Studio“

Interneto platforma „Tactile Studio“ rūpinasi meno ir kultūros prieinamumu regos problemų turintiems žmonėms, naudojasi universalaus dizaino principais, t. y. kuria visiems žmonėms (tiek turintiems, tiek ir neturintiems jutimo, motorikos, pažinimo problemų), suinteresuotiems asmenims suteikdama galimybę mokytis savarankiškai ir viską išbandyti.

Paprastos gudrybės padės geriau matyti. Pabandykite!

Skaitomą tekstą priartinkite prie akių

Skaitydami tekstą tiesiog priartinkite jį prie akių ir raidės savaime matysis didesnės. Pavyzdžiui, geležinkelio stotyje ar parduotuvėje prieikite arčiau informacijos stendo, kad būtų lengviau perskaityti jame pateikiamą informaciją.

Prie akių priartinę skaitomą knygą, laikraštį ar laišką savo regai tikrai nepakenksite. Kad geriau matytumėte, turite pasirinkti tinkamus akinius ar skaitymo lupą.

Pirmasis pasaulyje išmanusis Brailio laikrodis prekybos vietas pasieks jau kovo mėnesį

Po trejų metų pakilimų ir nuosmukių, išmanusis Brailio laikrodis „Dot“ pagaliau nuo kovo mėnesio bus prekyboje.

Tai yra pirmasis pasaulyje išmanusis liečiamasis laikrodis, sukurtas neregiams ir silpnaregiams. Šis įrenginys leis vartotojams atsiliepti į skambučius, patikrinti pranešimus, laiką ir nustatyti žadintuvo signalą. Išmanusis laikrodis „Dot“ Bluetooth ryšiu sujungtas su kitais išmaniaisiais įrenginiais. Iki šiol daugumoje neregiams ir silpnaregiams skirtų laikrodžių svarbiausios buvo garso programos.

Svarbi informacija norintiems tapti tiflopedagogais

Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas nuo šių metų vėl planuoja ruošti tiflopedagogus. 

Lietuvoje labai trūksta tiflopedagogų, galinčių dirbti su regos negalią turinčiais asmenimis: silpnaregiais ir visai nematančiais. Šiaulių universitetas ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) kviečia nuotoliniu būdu studijuoti tiflopedagogiką. Tiflopedagogikos studijų programą sudaro 90 kreditų. Studijų trukmė 1,5 metų. Studijuoti priimami pedagoginį išsilavinimą turintys asmenys arba paskutinių kursų pedagogikos studentai. Studijos vyksta sesijomis. Baigusiems visą 90 kreditų tiflopedagogikos programą išduodamas studijų pažymėjimas ir akademinė pažyma.