17 gerų pavyzdžių, kaip valstybė gali pasirūpinti neregiais

Europos aklųjų sąjungos svetainėje pateikiamas pluoštas pavyzdžių iš Europos šalių, kuriuos Europos aklųjų sąjungos specialistai atrinko kaip sektiną, gerąją praktiką. Apžvelgsime jų keletą.

     Neįgalumo pašalpos. Tokiu būdu suteikiama parama tiek neįgaliems darbuotojams, tiek jų darbdaviams. Ypač geras pavyzdys – Prancūzijoje veikianti neįgalumo pašalpų sistema. Neįgalumo pašalpa siekiama kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su negalia (pvz., sumokėti už trečiosios šalies pagalbą, už priemones, reikalingas savarankiškam gyvenimui, už šuns vedlio priežiūrą). Nuo 2005 m. visi neįgalūs Prancūzijos piliečiai gali gauti šią pašalpą, ja gali naudotis ir aklieji, nepriklausomai nuo to, kad gauna kitų pajamų patys arba jų turi šeimos nariai. Neįgalumo pašalpa yra puiki paskata norintiems dirbti.

     Kitas geras pavyzdys – Šveicarija, kur invalidumo draudimas suteikia žmonėms galimybę parodyti savo įgūdžius atviroje darbo rinkoje. Pirmuosius tris–šešis neįgalumo mėnesius apdraustasis gauna pašalpą, vadinamuosius dienpinigius. Darbdaviai, per šį laikotarpį per valstybinę įdarbinimo agentūrą įdarbinę invalidumo draudimu apdraustąjį asmenį, gauna finansinę paramą, kuri mokama ne ilgiau kaip 180 dienų ir sudaro net 100 Šveicarijos frankų per dieną.

Pirmasis aklųjų garso įrašų studijos mikrofonas

Amerikos aklųjų spaustuvės APH muziejus pristato originalų mikrofoną, kuris maždaug 1940 m. Amerikos aklųjų spaustuvės (APH) garso įrašų studijoje buvo naudojamas aklųjų garsinėms knygoms įrašyti. APH pradėjo garsinti knygas akliesiems 1937 m. JAV nacionalinės aklųjų bibliotekos užsakymu. Minėtasis mikrofonas buvo sukurtas Bell’o laboratorijoje XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigoje. Po dešimtmečio „Western Electric“ įmonė šį mikrofoną perdirbo, pritaikydama 15 kHz dažniui. Jis panašus į juodą biliardo kamuoliuką, o kad įrašo kokybė būtų geresnė, ant jo buvo pritvirtintos apvalios formos grotelės. Jos bekryptį mikrofoną pavertė pusiau kryptiniu, tinkamu garsinėms knygoms įrašinėti APH studijoje.

Throwback Thursday Object: Early Talking Book Studio Microphone [interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/search/label/Audio%20books [2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

Nemokamos programėlės padeda skaityti geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms

Kognityviosios neurologijos profesorius Robinas Walkeris kartu su Londono universiteto „Royal Holloway“ mokslininkų komanda sukūrė dvi nemokamas programėles, skirtas padėti skaityti geltonosios dėmės degeneraciją turintiems žmonėms, naudojant teksto slinktį (ir ekscentrinio žiūrėjimo techniką). Žmonės, kurie beveik nebeturi centrinės regos dėl geltonosios dėmės degeneracijos, teigia, kad viena iš sunkiausių jų užduočių yra skaitymas, ir kad abi programėlės padeda išspręsti šią problemą. Minėtos programėlės yra „MD_evReader App“ ir „EV News“.

„EV News“

Apie „MD_evReader“ 

Programėlė atvaizduoja tekstą taip, kad jį būtų patogiau skaityti su planšetėmis („iPad“ arba „Android“) – tekstą atvaizduoja po vieną eilutę, panašiai kaip naujienų srautą. Galimybė perstumti tekstą eilutė po eilutės labai pagelbėja geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms, kuriems praverčia ekscentrinio žiūrėjimo technika – žiūrėjimas ne tiesiai, bet tarytum pro šalį. Programėlę „MD_evReader“ sukūrė profesorius R. Walkeris, jam talkino Jungtinės Karalystės sergančiųjų geltonosios dėmės degeneracija draugija.

Apie „EV News“

     Ją taip pat sukūrė tas pats profesorius R. Walkeris, jam padėjo Londone įsikūrusi skaitmeninių produktų studija „Codica“. Su šia programėle geltonosios dėmės degeneracija sergantys asmenys, žiūrėdami ekscentriniu būdu, skaito portalų naujienas ir straipsnius, stumdami tekstą iš dešinės į kairę.

Free Apps Designed to Help People with Macular Degeneration Read by Charlotte Cushman on Dec 13, 2018 [interaktyvus] prieiga per: http://www.pathstoliteracy.org/technology/free-apps-designed-help-people-macular-degeneration-read?fbclid=IwAR3rLoTSM_zToRzNoUwHHLvJ5v5Jrmtg9t9wpWGuvgtN07cpc6WySchRpCA [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

„iBoB“ virtualioji pritaikyta tęstinių mokymų platforma

Vokietijoje dirba apie 66 000 regos sutrikimų turinčių asmenų. Norėdami tobulinti profesinę kvalifikaciją jie susiduria su trukdžiais, taip pat su problemomis susiduria ir darbdaviai bei lektoriai. Vokietijos aklųjų ir silpnaregių draugija studijoms ir profesijai remti, įgyvendindama projektą iBoB (liet. Pritaikytas įtraukusi profesinis mokymas), sukūrė pirmąją pritaikytą tęstinio mokymo interneto platformą.
Internetinė svetainė veikia nuo balandžio mėnesio adresu  weiterbildung.dvbs-online.de. Ji buvo išsamiai pristatyta tiflopriemonių parodoje „SightCity“ ir sulaukė didelio dirbančiųjų su regos sutrikimais, socialinio draudimo specialistų ir neįgaliųjų atstovų dėmesio. Svetainėje pateikiama apie 130 neregiams pritaikytų mokymo programų skirtingomis temomis: ekonomikos, kompiuterijos, sveikatos apsaugos, kalbų ir kt. Be mokymo kursų platformoje teikiamos konsultacijos, padedami įvertinti  dirbančiojo gebėjimai, potencialios galimybės, specialistai tarpusavyje gali dalintis patirtimi ir dalykine literatūra.
Kodėl platforma yra prieinama? Visi mokymų vykdytojai išsamiai paaiškina savo pasiūlymo struktūrą nuo registracijos procedūros iki kursų ir egzaminų eigos. Raštu išdėstomos sąlygos, dokumentų formatai ir pateikiami keli konkretūs pavyzdžiai. Regos sutrikimų turintys asmenys, besidomintys tęstiniu mokymu, vadovaudamiesi pateiktais aprašymais gali įvertinti, ko tikėtis iš mokymų, ar jie sugebės įvykdyti reikalavimus. „iBoB“ projektas yra nemokamas, nes jį iš Kompensacijų fondo lėšų finansuoja Vokietijos federalinė darbo ir socialinių reikalų ministerija.

Parengė Ina Praprovienė
Juliane Taubner. iBoB: Barrierefreie Weiterbildungsplattform ist online. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#37

Aklas vyras sėkmingai dalyvavo „Aukščiausios pavaros“ lenktynėse

Buvęs britų Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) greitosios medicinos pagalbos darbuotojas dr. Amitas Patelis 2013 metais netikėtai visiškai prarado regėjimą. Nors jo darbas gelbstint gyvybes baigėsi ir greitosios pagalbos automobilį teko pamiršti, su raudonos spalvos „Toyota GT86“ jis dalyvavo žymiausių pasaulio automobilių parodomosiose lenktynėse „Top Gear“. Ponas Patelis šį automobilį vairavo „Protingai greito automobilio“ rungtyje garsiojoje Dunsfoldo žiedinėje bandomojoje trasoje. Jis užėmė devintą vietą, parodydamas rezultatą 1: 46.58. 

Dr. Amitas Patelis prie automobilio „Toyota GT86“

Kas geriau – mokytis iš garsinių ar Brailio rašto vadovėlių?

Tinklaraštyje „Fred’s Head“ (liet. „Fredo galva“), kurį rengia „Amerikos aklųjų spaustuvė“ (angl. „American Printing House for the Blind“), apstu akliesiems ir silpnaregiams naudingos informacijos, straipsnių, patarimų, metodų, netgi vadovų, kuriuos parašė regintys žmonės arba patys aklieji ir silpnaregiai.  Tinklaraščio pavadinime panaudotas Fredo Gissoni vardas – žmogaus, kuris garsus tuo, kad gali nė nemirktelėjęs atsakyti į daugybę klausimų apie akluosius ir aklumą.

Studentė skaito knygą Brailio raštu

Šiame straipsnelyje, pavadintame „Brailio raštas kartu su garsinėmis knygomis“, svarstoma, koks mokymosi būdas akliems aukštųjų mokyklų studentams geresnis – mokytis iš garsinių, Brailio rašto knygų, o gal iš abiejų tipų šaltinių. Autorė rašo, kad ir Brailio raštas, ir garsinės knygos turi savo pranašumų ir trūkumų, bet jei studentai naudosis abiem, mokymasis taps kokybiškesnis. JAV aukštosiose mokyklose aklieji ir silpnaregiai maždaug per mėnesį gauna Brailio raštu išspausdintus vadovėlius, bet dauguma jų mokosi iš garsinių vadovėlių. Universitetų prieinamumo skyrių darbuotojai suranda organizaciją, kuri atspausdins vadovėlį Brailio raštu. Iš jo patogu mokytis grafikų, diagramų, susipažinti su planais ir žemėlapiais. Studentai gali mokytis matematikos, kitų tiksliųjų mokslų, geografijos, užsienio kalbų. Pastaruoju atveju tenka išmokti užsienio kalbos Brailio abėcėlę.

     Mokant Brailio raštą, lengva konspektuoti, užsirašinėti. Žinoma, savo pastabas galima įsirašyti, o vėliau išklausyti savo murmėjimo kalbant lektoriui garso įrašą, bet geriau prie kompiuterio prijungti Brailio užrašinę „BrailleNote“ ir tvarkingai sukonspektuoti paskaitą. Straipsnio autorė teigia, kad ji naudodamasi Brailio užrašine ne tik konspektuoja, bet ir patikrina korektūrą. Lengva pataisyti rašinio stilių, sintaksę, skyrybą. Ji studijuoja kūrybinio rašymo magistrantūrą, todėl eilėraščius kuria Brailio raštu, nes taip geriau suvokia, kur baigiasi viena eilutė ir kur prasideda kita. Kita vertus, naudojantis kalbos sintezatoriumi patogu naršyti internete ir ieškoti reikiamos informacijos, o garsinės knygos neužima daug vietos lentynoje ir iš bibliotekos jas galima pasiimti nemokamai. Jas galima skaityti su skaitymo įrenginiais „Victor Reader“ ir kt. Taigi studentai turėtų būti lankstūs ir rašyti bei skaityti Brailio raštu, taip pat pagal aplinkybes naudotis garso įrašais ir balso sintezatoriumi.

Braille and Audio Together: Enhancing the Collegiate Learning Environment by Jessica Minneci [interaktyvus] prieiga per: http://www.fredshead.info/2018/12/braille-and-audio-together-enhancing.html?fbclid=IwAR3nZPXclpbRoUzaTDsnrnL840GG7BTEnAyH8bwiu-Ti1W4Lk9A0_DId3UY [žiūrėta 2018-12-17]

Parengė Audronė Gendvilienė

3D spausdinimas padėjo aklai nėščiai moteriai pamatyti savo dar negimusį kūdikį

Kai būsima mama Tatjana Guerra iš Brazilijos nuėjo į įprastą ultragarso patikrą, ji negalėjo ekrane pamatyti savo kūdikio, vardu Murilo. Tatjana visiškai apako 17 metų amžiaus, todėl gyvenime jai tenka kliautis kitais pojūčiais. Ultragarso tyrimo metu gydytoja paklausė: „Jei galėtumėte jį paliesti, ar tai jums padėtų suprasti, kaip jis atrodo?“ Kai nėščia moteris virpančiu balsu pasakė „taip“, jai į rankas buvo paduota kažkas nuostabaus. 

Tatjana Guerra liečia 3D būdu atspausdinto kūdikio atvaizdą

Įtraukiosios vaikiškos knygelės

Įtraukiąsias vaikiškas knygeles kartu gali skaityti ir regintys, ir neregiai. Vaikiškos knygelės reginčiųjų raštu puslapiai sunumeruojami Brailio raštu, knygelės tekstas parašomas irgi Brailio raštu – taip tą patį tekstą vienu metu galima skaityti ir reginčiųjų, ir Brailio raštu. Brailio raštu pateikiami ir iliustracijų aprašymai. Regintys ir neregintys vaikai kartu gali skaityti ir susipažinti su iliustracijomis. Marburgo aklųjų gimnazijoje kuriamas įtraukiąsias knygeles neregiams pritaiko akla trijų reginčių vaikų mama Wenske Gemril ir Brailio spaustuvės darbuotojai. Knygeles galima rasti bibliotekos elektroniniame kataloge arba gimnazijos elektroninėje parduotuvėje, kurioje galima įsigyti ne tik knygelių laisvalaikiui, bet ir mokomosios medžiagos. Internetinės parduotuvės adresas www.inklusion-jetzt.de

Įtraukioji knygelė Henrietos turistinis traukinys

Teksto autorius James Krüss
Dailininkė Lisl Stich
Knygelė su taktilinėmis iliustracijomis, joje pasakojamos linksmos kelionių istorijos reginčiųjų ir Brailio raštu. Taip pat pridedamas medinis garvežiukas, su kuriuo žaisdami vaikai gali patys kurti savo kelionių istorijas. Knygelės kaina 32 eurai.

Parengė Ina Praprovienė
Thorsten Büchner. Inklusive Kinderbücher aus der blista. [interaktyvus] [2018-12-18]. Prieiga per internetą:  http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#26

Garsines knygas skaito skaitymo sutrikimų turintys vaikai

Straipsnyje mokytoja, darbo su dislektikais specialistė rašo apie garsinių knygų naudą skaitymo sutrikimų turintiems vaikams.

Berniukas skaito garsinę knygą

Marcelis Heimas troško įgyvendinti savo svajonę ir jam nesutrukdė net aklumas

Marcelis Heimas (dešinėje) 

Marcelis Heimas svajojo pakeliauti po pasaulį, skirtingose šalyse dirbdamas virėju. Jis jau buvo baigęs virėjų mokyklą, kai nutiko blogiausia, kas pakeitė jo gyvenimą. Sulaukęs dvidešimties staiga per penkis mėnesius apako nuo Lėberio paveldimosios optinės neuropatijos. Teko keisti profesiją – Viuzburgo aklųjų mokymo centre įgijo kompiuterių specialisto profesiją. Neradęs darbo pagal profesiją, įsidarbino gidu Frankfurto muziejuje „Dialogas tamsoje“. Čia lankytojams pasakodavo apie aklųjų gyvenimą. Frankfurte Marcelis bendradarbiavo ir projekte, supažindinančiame visuomenę su aklųjų futbolu. Užsiėmimai su mokiniais, neįgaliuosius priimančiais atviriau ir kitaip nei suaugusieji, Marcelį paskatino sukurti nuosavą renginių restoraną. Dar jaunystėje jis puoselėjo svajonę įgyti virėjo patirties ir atidaryti restoraną, kuriame lankytojus planavo vaišinti įvairių šalių virtuvių patiekalais. Bet žaibiškai užklupus nepagydomai ligai jau buvo visiškai netekęs vilties įgyvendinti savo svajones. Ir staiga atrado savyje jėgų siekti užsibrėžto tikslo. Nepaisydamas negalios Marcelis atkakliai dirbo ir jam pavyko Gernsheime įkurti restoraną „RealBlind“ (liet. „tikrai aklas“), kuriame jis yra ir šeimininkas, ir virtuvės šefas, ir didžėjus, ir edukacinių užsiėmimų organizatorius bei vedėjas, supažindinantis su aklųjų kasdienybe ir aklųjų futbolu. Moksleiviams ir suaugusiesiems skirtuose edukaciniuose renginiuose Marcelis pirmiausia paprašo reginčiųjų jį palydėti, tada papasakoja, kaip reikėtų teisingai palydėti aklą žmogų. Pademonstruoja ir keletą tiflopriemonių, pavyzdžiui, baltąją lazdelę, parodo šunį vedlį, atsako į pačius įvairiausius klausimus: kaip gamina valgį, tvarko namus, eina apsipirkti, skutasi ir pan. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio jo restorane vyksta vakarienės tamsoje, o penktadieniais organizuojami šokių vakarai, kuriose jis tampa didžėjumi.
Daugiau apie restoraną „RealBlind“ rasite svetainėje

https://realblind.jimdo.com
Parengė Ina Praprovienė
Man muss an seine Träume glauben. [interaktyvus][2018-12-04]. Prieiga per internetą: https://sichtweisen-archiv.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-08-2018.html#Mens0818.2.2

Norintiems išmokti groti gitara akliesiems skirta programėlė „Audiochords“

2018 m. rudenį bendrovė „Samsung Brazil“ sukūrė programėlę „Audiochords“, kuri sutrikusios regos asmenims padeda mokytis skambinti gitara neatitraukiant rankos, nes nebereikia skaityti natų Brailio raštu.

     Mokymasis groti gitara regos negalią turintiems žmonėms kelia nepaprastus iššūkius. Grojimą dažnai tenka nutraukti, nes reikia pasitikrinti Brailio rašto natas – ar grojami teisingi akordai.

Jaunuolis mokosi groti, naudodamasis „Audiochords“

Sėkmingo įtraukumo į darbo rinką pavyzdys

Silpnaregis Marco Österlen, padedamas Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro darbuotojų, tapo arklių prižiūrėtojo pagalbininku.
Marburgo aklųjų gimnazijos Reabilitacijos centro konsultantai džiaugiasi galėję padėti silpnaregiam jaunuoliui rasti svajonių darbą.
Silpnaregis Marco Österlen svajojo apie darbą sodininkystės srityje. 2011 m. jaunuolis įgijo sodininkystės padėjėjo specialybę, tačiau dėl labai silpnos regos jam nepavyko įsidarbinti. Tada tėvo paskatintas Marco Österlen kreipėsi į centro specialistus, kurie pasiūlė atlikti praktiką žirgyne. Nors jaunuolio rega neleido atlikti visų arklių prižiūrėtojo pareigybėms priskiriamų darbų, jam pagal projektą „Įtraukumas ir inovacijos“ buvo pasiūlyta atlikti praktiką žirgyne. Marco labai patiko darbas su arkliais ir jis norėjo jį dirbti. Konsultacijų centro specialistai kreipėsi į žirgyno šeimininkus dėl Marco įdarbinimo. Žirgyno šeimininkai ir darbuotojai geranoriškai prisidėjo prie iniciatyvos, padėjo surasti užduočių, kurias Marco Österlen sugebėtų atlikti ir taip įgyti darbo patirties. Taip pat Markui buvo pasiūlyta mokytis arklių masažo, kuris būtinas, kad arkliai būtų tinkamos fizinės būklės. Bendromis darbdavio, darbuotojų, reabilitacijos konsultanto ir paties silpnaregio jaunuolio pastangomis regos sutrikimų turintį asmenį sėkmingai pavyko įtraukti į darbo rinką.
Parengė Ina Praprovienė
Isabella Brawata. "Ich kann die Pferdeäpfel nicht finden!" - Mit vereinten Kräften zum Traumberuf. [interaktyvus] [ 2018-12-10]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#14

Aklieji internautai siekia geresnio interneto prieinamumo ir ugdo visuomenę

Aklajam nemalonu, kai jį pavadina melagiu, o interneto komentatoriai kritinių pastabų dažnai nešykšti. Kiekvieną kartą, kai straipsnio autorius internete praneša apie savo sutrikusią regą, kas nors būtinai parašo: „Jei nematai, tai kaip parašei šį savo komentarą?“ Kiekvieną kartą tenka aiškinti, kad aklieji naudojasi internetu ne ką mažiau už reginčius. Todėl į „YouTube“ portalą aktyvūs aklieji pradėjo kelti filmukus apie savo gyvenimą, pavyzdžiui, kaip jie prižiūri kambarinius augalus arba kaip supranta tokias sąvokas, kaip permatomas arba atspindintis šviesą, kaip naudojasi „Instagram“, kaip reaguoja programėlės „Tinder“ parinkti draugai, sužinoję, kad jie nemato ir pan.

Tokiu būdu aklieji, aktyvūs „YouTube“ portalo naudotojai, keliantys į jį savo failus, šviečia plačiąją visuomenę. Šia veikla susidomi vis daugiau aklųjų. Vienas neregys, vardu Tomas Edisonas, papasakojo, kaip norėjo „YouTube“ bazėje rasti filmą apie atogrąžų audrą. Jis nuliūdo, supratęs, kad ten viskas vizualu. Taip 2011 m. „YouTube“ atsirado kanalas, pavadintas „Aklieji kritikuoja filmus“ (Blind film critic). Tada šis portalas buvo dar visai nepritaikytas akliesiems. Su kalbos sintezatoriaus pagalba nebuvo galima rasti, kur mygtukas, skirtas paleisti ar sustabdyti vaizdo klipą. Jau nekalbant apie komentarų paskaitymą. Tomas Edisonas pastebi, kad ekrano skaitymo programos veikia tik tais atvejais, jei turinio kūrėjai į atitinkamus alternatyvaus teksto laukus įveda informaciją. Kitaip kalbos sintezatorius skaito „mygtukas, mygtukas“, o koks tai mygtukas – nežinia.

Meet the blind youtubers making the internet more accessible [interaktyvus] prieiga per:

https://www.wired.com/story/blind-youtube-creators/?fbclid=IwAR3gFSljqbMFM5Jo_UPvWCtaXrpQ0ofrbgV_6l9OGwHd4G7KzJbYJooE0Ac [žiūrėta 2019-01-23]

Parengė Audronė Gendvilienė

Ypatingas fotografas

Thomas Schwellenbachas gimė 1980 metais. Kadangi jis neatpažįsta spalvų, jo akys labai jautrios šviesai ir jam labai sunku orientuotis aplinkoje dėl besidvejinančių ir išplaukiančių objektų kontūrų, jis niekada nebuvo priimtas į jokius profesionalių fotografų mokymus, bet fotografuoti mėgo. Pirmąjį paprastą fotoaparatą jam padovanojo tėvas. Sulaukęs keturiolikos Thomas  jau fotografavo su veidrodiniu objektyvu. Dėl silpnos regos įgijo fizioterapeuto specialybę, o fotografuoti išmoko pats. Dabar dirba laisvai samdomu fotografu, darančiu nespalvotas fotografijas. Daugelis klientų lieka labai  patenkinti fotografo darbais.
Savo atkakliu darbu ir užsispyrimu jis hobį pavertė savo profesija. Pragyvenimui jis užsidirba ne tik fotografuodamas, bet ir organizuodamas seminarus apie portretų fotografavimą. Daugiau apie Thomo Schwellenbacho veiklą galite sužinoti interneto puslapyje www.thomasschwellenbach.de.
Parengė Ina Praprovienė
Troltenier,  Imke. Ein besonderer Fotograf. [interaktyvus][2018-12-17]. Prieiga per internetą: http://www.dvbs-online.de/index.php/publikationen-3/horus/horus-3-2018#15

Projektas UBIS

Pagal programą „Erasmus+“ Marburgo aklųjų gimnazija kartu su partneriais  pradėjo vykdyti projektą UBIS (Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students – liet. Universali informacijos akliems ir silpnaregiams moksleiviams bazė). Projekto tikslas – sukurti universalią informacijos bazę (3D spausdinimas, prieinamos medijos ir pan.), kurioje būtų kaupiama informacija apie specifinius aklųjų ir silpnaregių besimokančiųjų poreikius ir padėtų jiems įgyti ir lavinti reikalingas kompetencijas.
Tiflopedagogai ir techniniai specialistai taip pat siekia sukurti vienodas  pedagogines koncepcijas, kurios padėtų akliems ir silpnaregiams moksleiviams įsisavinti mokslo žinias, pasitelkiant naujas taktilines priemones ir medijas. Visa informacija būtų laisvai prieinama visiems pedagogams ir padėtų mokyti regos sutrikimų turinčius jaunuolius. 
Projekto uždaviniai:
Sukurti rekomendacijas, kaip kurti 3D modelius akliems ir silpnaregiams moksleiviams. 
Sukurti metodinius nurodymus pedagogams, kaip pamokose naudoti trimačius modelius ir medijas.
Sukurti europinę laisvai prieinamą universalią duomenų bazę su talpyklomis.  
Vienoje duomenų bazės talpykloje būtų skelbiami vienas arba keli 3D modeliai, išsamus jų aprašymas, kaip modelius panaudoti pamokoje, taip pat  papildoma informacija mokytojams ir mokiniams.
Projekte dalyvauja Bertranžo (Liuksemburgas), Marburgo, Diusburgo (Vokietija), Vienos (Austrija), Karališkojo instituto (Nyderlandai) aklųjų mokyklos.
Pirmasis projekto partnerių susitikimas įvyko 2017 m. pabaigoje Liuksemburge. Tris dienas dalyviai keitėsi patirtimi, diskutavo apie 3D modelių kūrimo ir panaudojimo galimybes mokomuosiuose užsiėmimuose.

Parengė Ina Praprovienė

UBIS - Universal Information Containers for Blind and Visually Impaired Students . [interaktyvus] [2018-12-10]. Prieiga per internetą:  https://www.blista.de/UBIS

Taktilinės knygos labai mažiems akliems vaikams

Šiame straipsnyje ikimokyklinio amžiaus vaikų tiflopedagogė, dr. Holly Cooper iš Teksaso aklųjų ir silpnaregių mokyklos rašo apie taktilines knygas, skirtas mažiems akliems vaikams. Jų paskirtis – mokyti Brailio rašto pradmenų, ugdyti lytėjimo įgūdžius, plėsti pasaulio pažinimą. Kol vaikų vaizduotė dar nėra išlavinta, ji siūlo knygų puslapiuose kaip iliustracijas naudoti realius daiktus.

Ateities vizija – trimatis biospausdinimas ir trimačiu spausdintuvu atspausdinta dirbtinė ragena

Daugeliui trimačiai spausdintuvai ir biospausdinimas atrodo kaip fantazijos iš mokslinės fantastikos srities. Mokslas sparčiai vystosi ir netolimoje ateityje  biospausdinimu galėsime išspręsti daugelį medicinos problemų. Jau spausdinami trimačiai gaminiai iš sintetinių medžiagų. Mokslininkai įsitikinę, kad kitas žingsnis bus biospausdinimas. 3D biospausdinimas – tai procesas, kurio metu kuriami erdviškai apibrėžti biologinių audinių struktūras atkuriantys objektai su ląstelėmis. Idealiu atveju – tai transplantacijai parengtų gyvybingų organų spausdinimas. Niukaslio universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininkams trimačiu spausdintuvu pavyko sukurti dirbtinę rageną. Ateityje transplantuojant dirbtines ragenas planuojama padėti milijonams žmonių, turinčių ragenos pažeidimų, nuo kurių galima apakti.
Kaip praktiškai įsivaizduoti trimačiu spausdintuvu pagamintą gelį? Biospausdintuvas dirba kaip įprastas spausdintuvas, tik jis spausdina naudodamas ne rašalą, o biomasę, kuri dažnai panaši į gelį. Dabar svarbiausia mokslininkų užduotis – sukurti tinkamą gelio sudėtį. Mokslininkai jau sukūrė skystį, kurį sudaro sveikos ragenos kamieninės ląstelės ir alginatų bei kolagenų mišinys, kuriame kamieninės ląstelės išlieka gyvybingos. Tyrėjai susidūrė su iššūkiu, kurdami tokią medžiagą, kuri išlaikytų reikiamą formą ir lengvai tekėtų spausdintuvo vamzdeliais.
Mokslininkams dar prireiks laiko, kol bus ištirti dirbtinės ragenos rizikos faktoriai ir dirbtinės ragenos padės apsaugoti pacientus nuo apakimo. 
Parengė Ina Praprovienė
Zukunftsvision 3D-Bioprinting: Künstliche Hornhaut aus dem Drucker [interaktyvus][2018-12-13]. Prieiga per internetą: https://www.pro-retina.de/newsletter/2018/bioprinting-gewebe-und-organe-aus-dem-3d-drucker