1988 m. Vokietijos Baden-Badeno miesto radijo stotyje pradėjo dirbti jaunuolis, neseniai baigęs filosofijos studijas – Andreas Heinecke. Vieną dieną jo paprašė padėti pasirengti darbui radijo stotyje jaunam žurnalistui, apakusiam automobilio avarijoje. Tuo metu Andreas nieko nežinojo apie aklumą ir neįsivaizdavo, kad gyvenimas be regėjimo gali turėti kokią nors prasmę. Tačiau pažintis su aklu žurnalistu pakeitė jo požiūrį. Aklas kolega buvo labai optimistiškas, paprastas vaikinas, turintis puikų humoro jausmą, kuris puikiai psichologiškai susidorojo su savo būkle. Andreas suprato, kad aklumas turi didžiulį potencialą, apie kurį jis niekada nesusimąstė.
Nusprendęs toliau dirbti negalios srityje, jis nutarė
sukurti renginį, galvodamas taip: kodėl gi neišjungus šviesos ir į tamsų
kambarį nepakviestus aklų ir reginčių žmonių, kad jie susitiktų atvirkščiomis
sąlygomis? Andreas pradėjo eksperimentuoti su lynais ir garsais tamsioje
patalpoje, ir netrukus parengė pirmą Vokietijoje parodą „Dialogas tamsoje“. Tai
įvyko 1989 metais. Vėliau surengė „Pietus tamsoje“ (1993) ir „Darbo seminarą tamsoje“ (1994).
Šiandien parodos, seminarai ir pietūs tamsoje
rengiami daugiau kaip 32 šalyse. Juose jau dalyvavo daugiau kaip 8 mln lankytojų, tūkstančiai aklųjų dirba parodų gidais,
seminarų vedėjais ir padavėjais. "Dialogas tamsoje" yra socialinio verslo idėja,
gerai žinoma visame pasaulyje.
„Dialogo
tamsoje“ organizatoriai 2016 m. lapkričio 10-13 Paryžiuje surengė tarptautinį seminarą, kurio
metu pasidalino patyrimu.
Parengė Audronė Gendvilienė
THE STORY OF DIALOGUE IN THE DARK [interaktyvus];
prieiga per: http://www.dialogue-in-the-dark.com/about-us-history-exhibition(žiūrėta 2016-10-05)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą