Aklas plaukimo treneris pasikliauja klausa

Tharon’as Drake’as, kuriam neseniai suėjo 25, apako 14 metų. Jis pats yra puikus plaukikas, laimėjęs du sidabro medalius 2016 m. parolimpinėse žaidynėse Rio mieste. Po parolimpiados jis sužinojo, kad Katobos koledžui reikia plaukimo trenerio. Vyriausiasis plaukimo treneris Mike’as Sever’is stebisi: „Viską, ką aš pamatau, jis išgirsta. Kartais būna dalykų, kuriuos jis girdi, o aš nematau“.

Nuotraukoje: pasikliaudamas klausa, trenerio asistentas Tharon’as Drake’as konsultuoja plaukikus Katobos koledžo baseine (JAV). „CBS News“.

Treniruotes lankanti pirmakursė Amalia Fontes iš karto pastebėjo, kad šis jaunas vyras kitoks, nei kiti. „Vos man pradėjus plaukti, jis iš karto pasakė viską apie tai, kaip aš plaukiu“, – prisiminė ji.

Blind swim coach relies on his hearing to help team improve [interaltyvus] prieiga per: https://www.cbsnews.com/news/blind-swim-coach-relies-on-his-hearing-to-help-team-improve/?fbclid=IwAR1DJH2anOx3b-3aEiChi52c4qORVB3QxIQA18V9fSpLxOXj-U9Dw4MTcvc [žiūrėta 2018-12-31]

Parengė Audronė Gendvilienė

Austrijos virtualioji biblioteka

2018 metų vasario mėnesį pradėjo veikti Austrijos virtualioji biblioteka. Biblioteką galima rasti adresu www.buchknacker.at. Didelė dalis knygų skirta raidos ir skaitymo sutrikimų turintiems vaikams ir jaunimui. Jos fonde yra apie 40 000 garsinių ir elektroninių knygų įvairiausiomis šiai amžiaus grupei aktualiomis temomis: apie nuotykius, draugystę ir meilę, gyvūnus, keliones, taip pat ir vadovėlių. Virtualiosios bibliotekos interneto svetainės dizainas paprastas, patogu naudotis piktogramomis. Interneto puslapyje  esančiame kataloge nesudėtinga išsirinkti pageidaujamą knygą ir svetainėje esančiu skaitymo įrenginiu  skaityti tiesiog bibliotekos puslapyje arba ją parsisiųsti. Yra galimybė reguliuoti šrifto dydį, skaitymo tempą,  perskaitytą tekstą pasižymėti spalvomis. Priimami skaitytojų pageidavimai, kokių knygų norėtų.
Parengė Ina Praprovienė
 Guano, Gertrud. Neue Nutzer und Hörer. [interaktyvus] [ 2018-12-12]. Prieiga per internetą:
http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

Austrijos aklųjų esperantininkų asociacija

Veronika Haupt, Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos narė, džiaugiasi, kad esperanto draugijos nariai įvairiose pasaulio šalyse gali susirasti daugybę bendraminčių ir draugų, kurie padeda praplėsti akiratį ir paįvairinti gyvenimą. Tarptautinė esperanto kalba padeda bendrauti ir dalintis patirtimi su skirtingų kultūrų, pažiūrų žmonėmis, generuoti naujas idėjas, skatinti bendradarbiavimą, užtikrinti savitarpio supratimą. 2018 metų vasarą  Serbijoje vyko 83-iasis Aklųjų esperantininkų kongresas. Į jį susirinko esperantininkai iš 13 šalių, tų metų kongreso tema – aklųjų ir silpnaregių mėgstami laisvalaikio užsiėmimai. Serbijos aklieji jaunuoliai pademonstravo savo mėgstamą sportą – karate. Veronika Haupt pirmą kartą sužinojo, kad neregiai gali užsiimti karate – mokytis smūgiavimo ir gynybos technikų. Kongreso dalyviai apžiūrėjo Serbijos Sokobanios rajono gamtos ir kultūros paveldo objektus, poilsiavo, vaidino miniatiūras. Austrijos aklųjų esperantininkų asociacijos nariai stengsis, kad ateityje aklųjų esperantininkų kongreso dalyvius jie galėtų priimti Austrijoje. Veronika Haupt kviečia jaunimą mokytis esperanto kalbos, susirasti bičiulių, patirti nuostabių akimirkų. 
Parengė Ina Praprovienė
Haupt, Veronika. ALBE – Österreichische Vereinigung blinder Esperantisten. [interaktyvus][2018-12-12]. Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/media/file/52_785_Der_Durchblick_01_2018.pdf

Regos sutrikimai ir santykiai poroje

Beveik nieko nežinome apie tai, kaip jutimų sutrikimai paveikia poros santykius. Šveicarijos centrinės aklųjų draugijos iniciatyva Ciuricho universitetas ir Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universitetas 2019 m. sausio mėnesį pradeda tyrimą, kuriame bus nagrinėjama, kaip regos sutrikimai arba regos kartu su klausos sutrikimais paveikia porų tarpusavio santykius.
Ankstesniais porų santykių tyrimais jau įrodyta, kad artimi partnerių santykiai poroje padeda nugalėti stresą, streso pasekmės būna švelnesnės, tokie partneriai yra laimingesni ir ilgiau gyvena už asmenis, gyvenančius be partnerių.
Žurnalistė Nina Hug tyrimo vadovės dr. Christin Breitenstein prašo paaiškinti, kuo galėtų būti naudingos šio tyrimo išvados ir kaip jos galėtų padėti regos bei regos kartu su klausos sutrikimų turintiems asmenims. Dr. Christin Breitenstein pasakoja, kad jau buvo nagrinėta, kaip partnerystė padeda įveikti ligas, kurių viena iš priežasčių gali būti stresas. Tyrimai parodė, kad susirgus vienam partneriui ir abiem bendromis jėgomis stengiantis įveikti ligą, partnerystė gyjant turi teigiamos įtakos. Tyrėja pateikia konkretų pavyzdį.  Braunšveigo mieste (Vokietijoje) buvo apklaustos poros, kurių vienas iš  partnerių serga krūties vėžiu. Remiantis tyrimo išvadomis, buvo parengta  mokymo programa, pagal kurią asmenys mokėsi, kaip padėti partneriui įveikti šią ligą. Šis tyrimas galėtų būti naudingas aiškinantis, su kokiais iššūkiais poroms tenka susidurti, kai vienas iš partnerių turi jutimų sutrikimų. Išvados galėtų padėti parengti konsultavimo ir mokymo programas, supažindinančias  asmenis, kaip elgtis silpstant regai ir klausai ar šių jutimų netekus, aiškinant, kad jie gali ir turi padėti vienas kitam. Jie turėtų sužinoti, kad jutimų sutrikimai veikia partnerystę. Konsultacijų centrai galėtų konsultuoti potencialius klientus ir padėti spręsti kylančias problemas.
Parengė Ina Praprovienė
Nina Hug. Sehbehinderung und Paarbeziehung.[interaktyvus] [ 2018-12-11].
Prieiga per internetą: http://www.tactuel.ch/sehbehinderung-und-paarbeziehung

Skaitmeninė epidemija. Ar nuo išmaniųjų prietaisų vaikams išsivysto trumparegystė?

Austrijos aklųjų ir silpnaregių sąjunga išleido tėvams skirtą informacinį leidinį apie išmaniųjų prietaisų žalą vaikų akims.

Oftalmologai perspėja, kad vaikų, kurie dažnai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir planšetėmis, akių sveikata gali pakisti negrįžtamai. Dėl dažno vaizdo įrašų žiūrėjimo regos sutrikimų jau patiria vos kelerių metų vaikai. Be to, dažnas ir intensyvus naudojimasis įrenginiais, kurių ekranas šviečia mėlyna (dirbtine) šviesa, gali lemti ne tik akių perštėjimą, paraudimą, bet ir skatinti akių ligų vystymąsi. Negalima žiūrėti į ekranus „prikišus nosį“, būtina išlaikyti 30 cm atstumą tarp akių ir ekrano. Mažylius iki dvejų metų reikėtų saugoti tiek nuo televizorių, tiek nuo kompiuterių ar išmaniųjų prietaisų ekranų. Atsižvelgiant į vaikų amžių, per dieną į televizoriaus, kompiuterio, mobiliojo telefono ekraną rekomenduojama  žiūrėti ne ilgiau nei:  vaikams nuo 2 metų  – 20 minučių, nuo 5 metų – 30 minučių; nuo 6 metų  – apie 60 minučių, 10–13 metų amžiaus paaugliams – apie 90 minučių.
Visą informacinį leidinį galite rasti čia: http://www.blindenverband.at/media/file/81_161469_a_und_b_BSVOe_Folder_Kinderaugen_digitale_epidemie.pdf
Parengė Ina Praprovienė
Digitale Epidemie. [interaktyvus] [2018-12-5] . Prieiga per internetą: http://www.blindenverband.at/de/information/broschueren/110/Digitale-Epidemie

Apie „žiūrėjimą“ muziejuje ir kačių parodose

Neregė Laurena Merryfield gyvena JAV Oregono valstijoje, Eugene mieste, su dviem katėmis. Vyras senokai miręs. Ponia teigia, kad žodį „pažiūrėti“ ji vartoja vietoje „pačiupinėti“: „duokite man pažiūrėti“, sako ji, kai nori su kuo nors atidžiau susipažinti. 

Lauren Merrifield knygos viršelis

Jai ypač buvo skaudu, kai vieno muziejaus darbuotojai jai neleido nieko „pažiūrėti“, nes liesdama rankomis ji suteps eksponatus. Nuo tada ji nė kojos į jokius muziejus nekelia, nes ten jai nėra ko pažiūrėti. Kita liūdna patirtis – vienoje kačių parodoje jai neleido glostyti kačių. Tačiau kitoje, po kelerių metų, buvo priešingai – visi dalyviai ją ragino kates glostyti, ir ji „prisižiūrėjo“ jų visokių – ilgaplaukių, plikų, didelių, mažų, beuodegių. Ponia norėtų, kad regintys žmonės daugiau pasakotų apie tai, kas yra aplinkui ir dažniau pasiūlytų pačiupinėti įvairius daiktus. Šis rašinys gerai atspindi aklų žmonių psichologiją, lūkesčius, ko jie tikisi iš visuomenės ir kad vartoti žodžius „žiūrėti, matyti“ akliesiems normalu. Ponia Lauren Merrifield netgi yra parašiusi haiku stiliumi knygą apie meilę katėms „There's more than one way to love a cat“, žr. https://www.amazon.com/Theres-More-Than-One-Love/dp/1933830077

Seeing, by Lauren L. Merryfield [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1806/bm180612.htm [žiūrėta 2018-12-19]

Parengė Audronė Gendvilienė

Kalbantis spalvų nustatymo prietaisas „Colorino“

Prietaisas kompaktiškas, lengvai telpa delne. Tai spalvų detektorius su šviesos aptikimo funkcija. Juo paprasta naudotis. Prietaisas aptinka iki 150 spalvų ir atspalvių. Pavyzdžiui, ne tik raudoną, bet ir įvairius jos atspalvius: rausvą, šviesiai raudoną, tamsiai raudoną, taip pat intensyviai raudoną. Reikia tik paspausti arčiausiai garsiakalbio esantį mygtuką, tvirtai prispaudus platųjį prietaiso galą prie bet kokio daikto, ir aiškiai išgirsite pasakant, kokia jo spalva. Kalbama angliškai, vyrišku balsu.

Kalbantis spalvų nustatymo prietaisas „Colorino“

Antrasis mygtukas įjungia įmontuotą šviesos daviklį. „Colorino“ gali aptikti šviesą ir akustiniais signalais parodyti jos intensyvumą ir atstumą iki šio prietaiso.

Aukštas signalas reiškia, kad šviesos šaltinis yra intensyvus arba labai arti.

Žemas signalas reiškia, kad šviesos šaltinis yra silpnas arba labai toli.

Į sireną panašus garsas reiškia, kad aptiktas dirbtinės šviesos šaltinis.

Yra ausinių lizdas. Tačiau atkreipiame dėmesį, ausinės nėra pridedamos.

Prietaisas jį nustojus naudoti automatiškai išsijungia po maždaug 30 sekundžių.

Matmenys 10 x 5 cm. Produkto kodas: DH288, kaina 173,99 svarų sterlingų. Veikia su dviem AAA baterijomis (jas reikia pirkti atskirai).

Colorino talking colour identifier & light detector [interaktyvus] prieiga per: https://shop.rnib.org.uk/braille-and-labelling/labelling/colour-labelling/colorino-talking-colour-detector.html [žiūrėta 2018-11-15].

Parengė Audronė Gendvilienė.

Taktilinės knygos Jungtinėje Karalystėje keičia aklų vaikų gyvenimą

Straipsnį parašė Jungtinės Karalystės taktilinių knygų bibliotekos „Living Paintings“ (liet. „Gyvieji paveikslai“) atstovė, siekdama pritraukti lėšų reljefiškai iliustruotoms knygoms kurti. Štai jos kreipimasis į visuomenę: „Mes siekiame, kad akliems ir silpnaregiams vaikams būtų prieinamas knygų stebuklas, ir kad nemokamai paštu aptarnaujanti skaitytojus biblioteka, kurioje gausu taktilinių knygų, galėtų įgarsinti tų knygų tekstus.

Berniukas tyrinėja reljefinę iliustraciją

Europos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinis leidinys „Europos aklųjų ir silpnaregių užimtumo gerosios patirtys“

Europos aklųjų sąjunga, finansiškai remiama ES teisių, lygybės ir pilietybės programos, kiekvienais metais atlieka apklausą, siekdama išsiaiškinti, apibendrinti ir platinti gerosios praktikos pavyzdžius viena konkrečia prieinamumo tema. 2018 metais analizuota aklųjų užimtumo tema skirtingose ES valstybėse. Apklausoje dalyvavo aklųjų sąjungos iš 14 šalių: Airijos, Albanijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Juodkalnijos, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos, Vengrijos, Vokietijos. Komisija, įvertinusi originalumą, ataskaitos aiškumą, pritaikomumą, išrinko šių metų nugalėtojus: Didžioji Britanija (89 balai), Vokietija (86 balai) ir Italija (81 balas). 
Įvairiomis kalbomis išleistame informaciniame leidinyje aptariami šie klausimai: darbo aplinkos pritaikymas, finansinė parama darbdaviams, interneto svetainės, ieškančiųjų darbo suvedimas su darbdaviais, pagalba sau ir konsultavimas, atstumas iki darbo, mokymai ir įdarbinimas, socialinės įmonės, paklausios profesijos ir kt.
Nors kiekvienoje ES valstybėje narėje yra labai skirtingi ekonominiai veiksniai, įstatymai ir supratimas apie regos sutrikimus, vienoje šalyje įgyvendinti gerosios praktikos pavyzdžiai gali būti panaudoti ir kitose šalyse. Dėl ribotų finansinių išteklių leidinyje pateikiami tik svarbiausi faktai, bet išsamesnę informaciją galima gauti Europos aklųjų sąjungos svetainėje ebu@euroblind.org  arba susiekus su atskirų šalių aklųjų sąjungų atstovais.
Komisija tikisi, kad leidinyje pateikta informacija bus naudinga kuriant daugiau galimybių darbo ieškantiems regos sutrikimų turintiems asmenims ir pagerins jų galimybes patekti į darbo rinką.
Parengė Ina Praprovienė
Gute Beschäftigungspraktiken für Blinde-und-Sehbehinderte Menschen in Europa. [interaktyvus] [ 2018-12-06] . Prieiga per internetą:
http://www.blindenverband.at/de/information/broschueren/88/Gute-Beschaeftigungspraktiken-fuer-blinde-und-sehbehinderte-Menschen-in-Europa

Reljefinių piešinių lenta „inTACT“

Piešimo lentoje paprasta piešti reljefinius piešinius, grafikus, diagramas, planus. Nubrėžtas linijas patogu liesti. Lentos rėmelis pagamintas iš dirbtinės medžiagos, o piešimo paviršius – iš natūralaus kaučiuko. Komplekte yra  specialus pieštukas ir 25 A4 formato folijos lapai. Su specialiu trintuku galite nutrinti nereikalingas linijas. Lentos dydis 250 x 330 x 28 mm, svoris 1380 g. Galima užsisakyti papildomų folijos lapų.
„inTACT“ padeda lavinti kūrybiškumą, motoriką ir abstrakčią vaizduotę. Tai puiki metodinė priemonė mokantis matematikos, fizikos arba chemijos.
Parengė Ina Praprovienė
http://www.deutscher-hilfsmittelvertrieb.de/produkte/intact/intact-zeichenbrett/index.html [interaktyvus][2018-12-05]

Regos sutrikimų turintiems vaikams skirtas žaidimas „Atpažink garsą“

Žaidimas lavina klausą ir atmintį. Jį paprasta pasigaminti patiems. Paimkite lyginį nedidelių uždaromų dėžučių skaičių. Į kiekvieną dėžučių porą įdėkite vienodą kiekį tų pačių daiktų: kruopų, kavos pupelių, riešutų, žirnių, kaštonų, gilių, sagų, akmenukų. Ant kiekvienos dėžutės dugno priklijuokite užrašą Brailio raštu, kad žinotumėte, kokie daiktai yra dėžutėje. Žaidimo tikslas – pagal garsą surasti dvi dėžutes su vienodais daiktais.
Parengė Ina Praprovienė
https://www.anderes-sehen.de/weitere-info/schone-geschenkideen-fur-blinde-kinder/[interaktyvus] [ 2018-12-05]

Otto Käfer knyga „Aklumas mene“

Vokietijoje „Reimer Mann“ leidykla išleido Otto Käfer knygą „Aklumas mene“  (vok. „Blindheit in der Kunst“), kurioje bandoma atsakyti į klausimus, kaip menininkams pavyksta pavaizduoti aklumą ir kokią žinią menininkai perduoda kūriniuose vaizduodami neregius? Aklumas dažnai siejamas su įvairiomis metaforomis.

Leidinys apie reljefinius piešinius ir žemėlapius

Britanijos karališkasis nacionalinis institutas parengė dvylikos puslapių informacinį leidinį apie reljefinius piešinius, planus, žemėlapius, maketus, kitokią tiflografiką. Tokios liečiamosios priemonės pagerina aklųjų orientavimąsi gyvenamojoje vietovėje, padeda įveikti orientavimosi visuomeninių pastatų viduje sunkumus, skatina įtrauktį.

Tiflopedagogų rengimas Švedijoje

Švedijos nacionalinė specialiųjų poreikių asmenų švietimo agentūra rengia mokytojų ir kitų ugdymo specialistų tiflopedagogikos kvalifikacijos kėlimo kursus. Jie organizuojami penkiose regioninėse įstaigose. „SPSM-Resource Centre Vision“ centre yra kursai, skirti mokytojams ir pagalbiniam personalui, dirbančiam su aklais ir dėl cerebrinio paralyžiaus nevaikštančiais vaikais bei jaunuoliais. Nacionalinis išteklių centras, esantis Stokholme, daugiausia dėmesio skiria parengti specialistus dirbti su vaikais ir mokiniais, skaitančiais Brailio raštu, o centre „Örebro“ daugiausia dėmesio skiriama mažų vaikų ir mokinių su kompleksine negalia ir regos sutrikimu ugdymo klausimams. Yra universitetinė tiflopedagogikos mokymo programa Stokholmo universitete. Čia galima studijuoti magistrantūroje specialiųjų poreikių asmenų ugdymą su tiflopedagogikos specializacija. 2017 mokslo metais dėl mažo stojančiųjų skaičiaus grupė nesusirinko. Geteborgo universitete taip pat yra tiflopedagogikos magistrantūra.

Further teacher training, Sweden // ICEVI European Newsletter. Issue 63, Volume 23 number 2, September 2017. P.25. [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/files/newsletter/icevi-nl2017-2.pdf [žiūrėta 2018-11-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Bioninė akis nauju būdu padeda akliesiems vėl matyti

 












Dorothea Kohlhaas

Skamba kaip mokslinė fantastika, bet tai yra realybė. Apie 300 pacientų visame pasaulyje bioninė akis „Argus II“ jau sugrąžino regą. Vokietė Dorothea Kohlhaas ilgą laiką visiškai nematė ir jau penkerius metus naudojasi bionine akimi „Argus II“ bei labai džiaugiasi, galėdama vėl ne tik jausti bei girdėti vyrą, bet ir neblogai jį matyti, pastebėti kliūtis gatvėje, lyginti drabužius. Dorothea, kaip ir maždaug 40 000  asmenų Vokietijoje, serga pigmentiniu retinitu.  Hildegard Monschein jaunystėje apako nuo įgimtos tinklainės ligos. 2015 m. ji pradėjo naudoti bioninę akį, kuri sudaryta iš specialių akinių, mažo kompiuterio ir akių lusto. Hidegard Monschein buvo pirmoji pacientė , kuriai Austrijoje tinklainės lustas buvo implantuotas pirmą kartą. Bioninė akis gali padėti matyti pacientams, sergantiems pigmentiniu retinitu, Ašerio sindromu, kūgio stiebo distrofija, Lėberio amauroze, Bardė Bidlio sindromu, choroideremija.

Donorystės sistemos pakeitimas suteiktų viltį vėl gerai matyti

2017 metų pabaigoje Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministras Jeremis Huntas pradėjo plačią viešą konsultaciją dėl planų įvesti naują organų donorystės sistemą. 2016-2018 m. Anglijoje užregistruota 1 169 donorų, atliktos 3 293 transplantacijos. Nors tai buvo didžiausias organų donorystės rodiklis, tačiau dar labai daug žmonių laukia transplantacijų, o ragenų ypač trūksta. Pagal siūlomą sistemą žmonės po mirties automatiškai dovanotų savo akis, nebent būtų nurodę kitaip. Vieno žmogaus akių ragenos gali padėti atgauti regėjimą net keturiems  žmonėms. Tačiau, nors 80 proc. gyventojų teigia, kad norėtų paaukoti savo organus, tik 36 proc. iš tikrųjų užsiregistravo tapti organų donorais.

Šiuo metu vienintelis būdas pakeisti žmogaus rageną – paimti ją iš mirusio žmogaus. Pastaraisiais metais žymiai pagerėjo ragenų transplantacijos metodai. Jie padeda pasiekti geresnių rezultatų ir padidina skaičių asmenų, kurie galėtų pasinaudoti operacija, jei tik būtų galima gauti persodinimui tinkamą medžiagą. Siekiant patenkinti šį poreikį, ragenos medžiaga įvežama iš kitų šalių, o tai brangiai kainuoja. Tai galėtų būti išspręsta didinant vietinių donorų iš Jungtinės Karalystės skaičių.

Opt-out organ donation system could boost low eye banks.  [interaktyvus] prieiga per: // http://www.rnib.org.uk/nbonline/Opt-out-organ-donation-consultation [žiūrėta 2018-02-07]

Parengė Audronė Gendvilienė