Baltoji lazdelė sugrąžino pasitikėjimą savimi

 

“Ambutech“ sulankstoma baltoji lazdelė

    Straipsnio autorė ponia Stefanija prisipažįsta bijojusi, kad žmonės sužinos, jog ji prastai mato. Kur benueitų, jautėsi neužtikrinta, vengė žmonių, ją kankino nerimas. Kiekvienas žengtas žingsnis buvo rizika nusisukti sprandą. O matė kasdien vis prasčiau. Psichologinis prisitaikymas prie tokios būklės užtrunka, šį procesą pereina visi su tuo susidūrę žmonės. Darbe ponia Stefanija būdavo pasitempusi, pasidažiusi, todėl stengėsi, kad žmonės tokią ją matytų ir toliau. Tačiau po darbo ji nebenorėdavo su niekuo susitikti, kartais ir darbe per pietų pertrauką slėpdavosi kamputyje. Tačiau galiausiai pas ją atvyko profesinės reabilitacijos konsultantas. Jis atėjo aptarti, kokios pagalbinės technikos jai reiktų darbe tam, kad ji galėtų išsilaikyti darbo vietoje. Tada moteris ir išgirdo apie baltąją lazdelę.

Kaip aklieji ir silpnaregiai išmoksta slidinėti?

Naujų įgūdžių  akliesiems tenka mokytis truputį kitaip nei regintiesiems. Taip teigia Amerikos žinių portalo „Black Hills FOX“ reporterė Katrina Lim, kuri stebėjo, kaip sutrikusią regą turintys žmonės mokosi slidinėti kalnų slidėmis slidinėjimo kurorte „Terry Peak“. Ten jau 39-ąjį sezoną instruktoriai fiziškai neįgaliems žmonėms padeda išmokti slidinėti.

Slidinėjimo kurorte

     Aklumas aklumui nelygu. Vieni aklieji visai nemato, kiti truputį mato. Neregė Karmela Buzdon turi periferinės regos likutį, ji mato šešėlius, bet centrinės regos nebeturi. Ji sako: „Kadaise mačiau gerai, o dabar beveik apakau. Todėl nuostabu, kad nematydama galiu slidinėti, jausti vėją, leisdamasi žemyn kalno šlaitais“.

     Instruktorius Rėjus Bubbas sako, kad mokant akluosius slidinėti, reikia remtis lytos ir klausos pojūčiais. „Kad aklieji išmoktų slidinėti, jiems reikia sudaryti galimybę viską apčiupinėti. Pirmiausia aklajam reikia paaiškinti apie slidinėjimą, tada pasiūlyti apčiupinėti slides, lazdas ir batus, kitą įrangą. Reikia paaiškinti, kam šių daiktų reikia, kokia paskirtis. Savo rankomis turiu parodyti, kaip į apkaustus įstatyti slidininko batus. Reikia parodyti ranka, kad žmonės žinotų, kur statyti bato priekį.“

     Ponia Buzdon labai gyrė savo instruktorę ir palydovę Andrają: „Aš nematau jokių aplinkos detalių ir nežinau, kur čiuožti, o mano instruktorė visą dieną mane lydi ir viską pasakoja. Įspėja apie visas kliūtis. Pasako, ką turiu daryti, kur pasukti. Aš jaučiuosi taip, lyg skirsčiau ant stebuklingo kilimo. Ir tik todėl, kad Andraja yra mano akys.“

How the visually impaired learn how to ski [interaktyvus] prieiga per:

http://www.blackhillsfox.com/content/news/How-the-visually-impaired-learn-how-to-ski-471011613.html [žiūrėta 2018-03-05]

Parengė Audronė Gendvilienė

„Erasmus+“ studijų mainų programos tinkamumas sutrikusios regos studentams. Prieinami universitetai.

Yra daugybė priežasčių, kodėl akli studentai su nerimu svarsto galimybę studijuoti užsienio universitete. Sunku priimti sprendimą mokytis užsienyje. Tačiau, baigus studijas užsienyje, įgyjama vertinga patirtis, sužinoma naujų problemų sprendimo būdų.

Elektroniniai akiniai „eSight“

Elektroniniai akiniai – tai silpnaregiams skirta matymo priemonė, kurią sudaro įprastiniai akiniai ir specialus  rėmas, kurio priekyje yra HD kamera su dviem prieš akis esančiais OLED vaizdo ekranais. Elektroniniai akiniai yra lengvi, patogūs, vaizdą didina iki 24 kartų, turi apie galvą apjuosiamą reguliuojamo dydžio dirželį. Valdymo pultelyje pagal kliento poreikius galima pasirinkti vaizdo didinimo, kontrasto, šviesumo parametrus, juos paprasta reguliuoti.
Su naujoviškais elektroniniais akiniais „eSight“ galėsite matyti padidintus įvairius aplinkos daiktus, pavyzdžiui:  transporto tvarkaraščius, iškabas, žmonių veidus. Jais naudojantis jūsų rankos bus laisvos.
„eSight“ panaudojimo galimybės

Mokykloje
Silpnaregiams mokiniams akiniai suteikia visiškai naujų galimybių. Jie gali aktyviai dalyvauti pamokoje, kartu su bendraklasiais atlikti grupines užduotis, savarankiškai judėti, bendrauti su draugais ir mokytojais.

Darbe
Padeda paprasčiau įvykdyti įvairias užduotis, kurių neįmanoma savarankiškai atlikti naudojantis tradicinėmis tiflopriemonėmis – didinimo stiklu ir ekrano skaitymo programa.

Kasdieniame gyvenime
Padeda skaityti, gaminti valgį, apsipirkti, atpažinti veidus ir matyti toli esančius daiktus. Pagerina ne tik  matymo, bet ir skaitymo kokybę.

Rekomendacijos sutrikusios regos studentams, dalyvaujantiems tarptautinių mainų programoje „Erasmus +“

Tarptautinio mobilumo programa yra puiki galimybė bet kuriam studentui, norinčiam patobulinti savo išsilavinimą, asmeninius įgūdžius ir išplėsti socialinį tinklą. „Erasmus“ studijų mainų programa veikia nuo 1987 m. Tai mainų programa, kuri studentams siūlo galimybę pratęsti akademines studijas užsienyje. Per 30 metų šioje programoje dalyvavo 9 milijonai jaunuolių. Tačiau negalią turinčių studentų, įskaitant aklus ir silpnaregius, buvo visai nedaug.

     Nauja „Erasmus +“ programa studentams siūlo galimybę praleisti semestrą ar visus mokslo metus užsienyje vienoje iš 33 šalių. Jie studijas užsienyje gali derinti su stažuotėmis. „Erasmus +“ programa yra viena iš nedaugelio, kurios specialiai remia negalią turinčius studentus.

     Akli ir silpnaregiai studentai priklauso sudėtingiausiai neįgaliųjų grupei, susiduriančiai su daugybe kliūčių, kurios ne tik daro įtaką faktiniam dalyvių skaičiui, bet ir trukdo sprendimų priėmimo procesui – jiems sunku apsispręsti, dalyvauti ar nedalyvauti studijų mainų programoje.

     Įgyti tarptautinės patirties negalią turintiems studentams, ypač akliesiems ir silpnaregiams, labai svarbu. Štai kodėl pastaraisiais metais daugelis iniciatyvų buvo orientuotos į motyvacijos didinimą, sisteminius pokyčius, universalų dizainą ir apskritai prieinamumą. Viena iš priemonių, skirtų skatinti sutrikusios regos studentus dalyvauti „Erasmus +“ programoje, yra dvišalis projektas, kurį įgyvendina Europos aklųjų sąjunga (EBU) ir Tarptautinė regos negalią turinčių žmonių švietimo taryba Europoje (ICEVI-Europe). Šio projekto metu buvo sukurta tyrimų grupė, kurią sudarė Budapešto ELTE universiteto Bárczi specialiojo ugdymo fakulteto (Vengrija), ICEVI-Europe, EBU ir Slovakijos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (UNSS) atstovai.

     2015 m. Tyrimų grupė atliko tyrimą, siekdama nustatyti, kiek sutrikusios regos studentų dalyvavo „Erasmus +“ programoje. Tyrimo rezultatai pateikti ataskaitoje „State-of-the-art report“, joje rašoma, kokių yra galimybių dalyvauti studijų mainų programose regos sutrikimų turintiems studentams.

     Tęsiant projektą, buvo stebima sutrikusios regos studentų patirtis, mokantis Budapešto ELTE universitete Vengrijoje, ir „Comenius“ universitete Bratislavoje, Slovakijoje. Jų patirtis ir pasiūlymai buvo paskelbti dokumente „Accessible Universities for Erasmus+ Students with Visual Impairment“ („Prieinami universitetai regos sutrikimų  turintiems  studentams, norintiems studijuoti pagal „Erasmus +“ mainų programą“). Kompetentingų universitetų darbuotojų nuomonės, pasiūlymai ir patirtis pateikiami kitoje ataskaitoje „Pilot Survey among Erasmus+ and Disability Coordinators“ („Pilotinis tyrimas, apimantis „Erasmus+“ studentus ir neįgaliųjų koordinatorius“.

   Šios brošiūros tikslas – motyvuoti aklus ir silpnaregius studentus, kad jie pasiryžtų dalyvauti tarptautinėje mobilumo programoje „Erasmus +“ ir padėti jiems pasirengti sėkmingai akademinei patirčiai bei gyvenimui užsienyje. Informacija, rekomendacijos, dažnai iškylantys klausimai ir atsakymai remiasi minėtais tyrimais ir projekto medžiaga. Taip pat remiamasi kitais ištekliais, rekomendacijomis ir iniciatyvomis, siekiant to paties tikslo – skatinti dalyvavimą studijų mainų programoje, užtikrinti lygias galimybes ir jų įgyvendinimo priemones.

Recommendations for students with visual impairment participating in international exchange programmes. Author: Comenius University in Bratislava. February 2018. 

Reviewed by Elena MENDELOVA, Timea HÓKOVÁ and Krisztina KOVACS [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/index.html [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė

Brailio rašto mokymas ir aklųjų raštingumas

Brailio rašto mokymas ir raštingumas: ataskaita Europos aklųjų sąjungai ir Europos Komisijai. 2018 m. sausio mėn. parengė Danijos aklųjų sąjunga, Tarptautinė regos sutrikimų turinčių žmonių švietimo taryba ir dr. Sarah Woodin.

     Ataskaitoje pristatomi dvejų metų projekto, kuris vyko 2016–2017 m., rezultatai. Apžvelgiama Brailio rašto mokymo ir aklųjų raštingumo situacija devyniose Europos šalyse. Projektą įgyvendino Danijos aklųjų sąjunga Europos aklųjų sąjungos užsakymu, jame dalyvavo Brailio rašto vartotojai, palaikantys ryšius su Tarptautine regos sutrikimų turinčių žmonių švietimo taryba (ICEVI), paslaugų teikėjais ir kitomis organizacijomis, kurioms rūpi Brailio rašto vartojimo skatinimas. Ataskaitos duomenys aktualūs Lietuvos aklųjų bibliotekai, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai, regos negalią turintiems asmenims ir jais besirūpinantiems asmenims.

     Ataskaitos ištrauka:

„Apklausoje dalyvavusioms šalims buvo užduotas klausimas, kiek laisvalaikio ir mokymosi knygų regos negalią turintiems vaikams išleido jų šalies nacionalinė aklųjų biblioteka, kitos įstaigos ir organizacijos, pradedant 2010 m. ir vėlesniais metais. Į šį klausimą buvo atsakyta labai skirtingai. Austrija pažymėjo, kad buvo išleista daugiau mokytis skirtų knygų, palyginti su laisvalaikio literatūra. Kitos šalys nurodė, kad daugiau knygų išleista skaityti laisvalaikiu, palyginti su mokomąja literatūra. Šalys taip pat buvo klausiamos apie popierinių ir elektroninių knygų skaičiaus skirtumus. Danijos „Refsnaes“ aklųjų mokykla nurodė, kad knygos akliems vaikams iki 18 metų, skirtos skaityti laisvalaikiu ir mokytis, leidžiamos elektronine Brailio rašto forma. Skaitmeninė sutrikusios regos vaikų mokyklos biblioteka „Biblus“ pateikė tokius skaičius: 2012 m. – 1784 pav., 2013 m. – 5119 pav., 2014 m. – 4308 pav., 2016 m. – 3403 pav. Danijos aklųjų biblioteka „Nota“ 2015 m. išleido 147 knygas Brailio raštu, išspausdintas popieriuje, ir 78 – elektroniniu Brailio raštu. Norvegija 2010 m. ir 2016 m. pateikė tokius pačius popierinių (992) ir elektroninių knygų (1080) leidybos skaičius. Švedija 2010–2015 m. laikotarpiu išleido žymiai daugiau skaityti laisvalaikiu skirtų, popieriuje išspausdintų knygų (iš viso 2153 pav.), palyginti su 1408 pav. elektroninių knygų. Islandija aklųjų bibliotekos neturi, bet vartotojai gali užsisakyti skaitymo medžiagą iš Nacionalinio aklųjų ir silpnaregių instituto. Šioje šalyje 2013 – 2015 m. laikotarpiu popieriuje išspausdintų laisvalaikiu skaityti skirtų knygų Brailio raštu skaičius sumažėjo nuo 39 iki 19 pav., o mokomosios literatūros – nuo 95 iki 66 pav.“

Braille Teaching and Literacy: A Report for the European Blind Union and European Commission, January 2018. By Danish Association of the Blind and the International Council for Education of People with Visual Impairment and Dr Sarah Woodin [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/files/2018/braille_report_final_version.pdf [žiūrėta 2018-03-27]

Parengė Audronė Gendvilienė