Aklumas ne kliūtis žaisti golfą

Australijos pilietė Michele Watts nuo jaunystės žaidė golfą, bet prieš trejus metus dėl regos nervo distrofijos beveik apako. Dabar poniai Watts 59 metai. 2015 metais ji pastebėjo, kad vieną akį aptraukė migla, po metų taip nutiko ir kitai akiai. Buvo diagnozuotas mitochondrinis genetinis sutrikimas – paveldima Leberio optinė neuropatija. Moteris beveik prarado centrinę regą, o tai reiškia, kad ji nemato žmonių veidų, jei jie stovi toliau kaip per metrą. Tačiau moteris nenustojo žaisti pamėgtojo golfo.

Michele Watts golfo lauke

„IBOS MusicXML Reader“ akliesiems užtikrina galimybę skaityti muzikines partitūras

Straipsnyje pristatoma programinė įranga „IBOS MusicXML Reader“, skirta akliems ir silpnaregiams muzikos besimokantiems žmonėms bei profesionaliems muzikantams, norintiems skaityti muzikines partitūras taip pat lengvai, kaip tai daro regintieji. Daniškai ši programinė įranga vadinasi „IBOS Nodelæser“. „IBOS MusicXML Reader“ platinama nemokamai. Ją sukūrė Danijos aklųjų ir silpnaregių institutas (IBOS). Su šia programine įranga galima skaityti muzikines partitūras, ji užtikrina prieigą prie muzikinės literatūros, aklieji gali dirbti savarankiškai be reginčių skaitovų pagalbos, be to, produktas visiškai nieko nekainuoja.

„IBOS MusicXML Reader“ veikia kartu su ekrano skaitymo programa ir operacine sistema „Windows PC“. Skaitmenines muzikos kūrinio natas galima skaityti garsiai, konfigūruoti Brailio raštu ir perskaityti su Brailio eilute arba išsididinti kompiuterio ekrane. Naudojamas formatas, kurį palaiko visos svarbiausios muzikinės programos, todėl su „IBOS MusicXML“ neregintis vartotojas gali pasiekti muzikinių partitūrų turinį. Vartotojui net nereikia mokėti skaityti natų Brailio raštu.

„IBOS MusicXML Reader“ ekrano skaitymo programinės įrangos naudotojui padeda perskaityti muzikos įrašo turinį, kaip tai daro regintys mokiniai, studentai ar bendradarbiai. Taip pat vartotojas gali pasirinkti, kuriuos balsus ar instrumentus skaityti ir kuriuos praleisti.

Partitūras galima skaityti su kalbos sintezatoriumi arba Brailio eilute. Brailio išvestį tvarko standartinis ekrano skaitymo įrangos mechanizmas, skirtas siųsti informaciją į Brailio eilutę. Informacija apie natas pateikiama ir kaip įprastas tekstas tiems, kurie nėra susipažinę su muzikiniu Brailio raštu.

Muzikinių natų skaitymo programinė įranga šiuo metu skirta „Windows“ operacinei sistemai. Ji pirmiausia buvo išbandyta naudojant ekrano skaitytuvo „JAWS“ 17-ją ir vėlesnes versijas. Tačiau atlikti bandymai su „NVDA“ ekrano skaitytuvu, ir visi parodė daug žadančių rezultatų. Tiesiog atsisiųskite ir įdiekite programinę įrangą, kaip bet kurią kitą „Windows“ programą. Numatytoji vartotojo sąsajos kalba yra anglų, tačiau programinę įrangą galima lokalizuoti ir kitomis kalbomis. Tikslinė auditorija yra regos sutrikimų turintys muzikantai. Ši grupė apima moksleivius, muzikos koledžų studentus, profesionalius ir mėgėjus muzikantus, norinčius skaityti muzikines partitūras. Daugiau informacijos http://www.ibos.dk/english/the-ibos-musicxml-reader.html

Bo Alstrup, Daniel Gartmann and Kenneth Hartmann. A Presentation on the IBOS MusicXML Reader, instant access to music scores for blind users [interaktyvus] prieiga per: http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html#a8 [žiūrėta 2018-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė

Muziejų pritaikymas silpnaregiams

Daugelis muziejų savo lankytojams jau siūlo audiogidus, kai kurie jau turi ir dalies eksponatų liečiamuosius maketus. Silpnaregiai labai vertina pastangas mažinti atskirtį, bet norėtų, kad kuo daugiau muziejų būtų pritaikyti jų poreikiams, o su eksponatais  galėtų susipažinti ne tik klausa, lytėjimu, bet ir regos likučiu.

Vokietijoje kiekvienais metais organizuojama Silpnaregių diena. Tą dieną paprastai stengiamasi visuomenę plačiau supažindinti su kokia nors konkrečia silpnaregių gyvenimo sritimi atkreipti dėmesį į silpnaregiams iškylančias problemas.  
Šių metų Silpnaregių dienos tema – silpnaregiai muziejuose. Silpnaregiai muziejuose nori ne tik klausytis ir liesti, bet ir pasitelkdami regos likutį apžiūrėti eksponatus, todėl  svarbu atkreipti dėmesį į: interneto svetainės dizaino pritaikymą silpnaregių poreikiams, informacijos pateikimą didesniu šriftu su pakankamu fono ir teksto kontrastu, tinkamą eksponatų apšvietimą, leidimą fotografuoti , kad silpnaregiai parodų ar ekspozicijų eksponatus apžiūrėtų naudodamiesi skaitmeninėmis kameromis kaip didinimo priemonėmis.
Vokietijos aklųjų savišalpos organizacijos ir Vokietijos muziejų sąjunga iš anksto susitiko su muziejų atstovais įvairiuose šalies regionuose, parengė trumpas gaires, į ką reikėtų atkreipti svarbiausią dėmesį  pritaikant ir organizuojant ekskursijas silpnaregiams, suderino renginių planą.

Tarptautiniuose bėgimuose dalyvauja ir aklieji

Pasaulyje vis labiau plinta nepakankamas fizinis aktyvumas, nejudrus gyvenimo būdas. Fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir vienas pagrindinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, vėžį ir diabetą. Tačiau besivystančiose šalyse kai kurios sporto šakos neįgaliems asmenims beveik visiškai neprieinamos, o vakarų šalyse trūksta neįgaliesiems prieinamų sporto įrenginių.

„Achilles International“ – Niujorke įsikūrusi nevyriausybinė organizacija – propaguoja bėgimą ir tarp sveikųjų, ir tarp žmonių su negalia. Ši organizacija veikia daugelyje pasaulio šalių, turi aktyvius skyrius Prancūzijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Lenkijoje. „Achilles International“ Vengrijos skyrius veikia nuo 2016 m. Jo misija, kaip ir visos „Achilles International“ – skatinti neįgaliųjų grupes dalyvauti tarptautiniuose bėgimo renginiuose. Organizacija siekia per sportą panaikinti socialinius visuomenės skirtumus, padėti siekti asmeninių aukštumų, padėti kurti stiprias bendruomenes. Kadangi daugelyje Europos šalių kol kas nėra „Achilles International“  skyrių, Vengrijos skyrius yra tarptautinis, jo veikloje dalyvauja sutrikusios regos sportininkai ir regintys jų vedliai iš įvairių Europos šalių. 2017 m. spalio 15 d. Budapešto maratone dalyvavo aštuoniolika aklųjų ir silpnaregių su reginčiais vedliais iš Slovakijos, Didžiosios Britanijos, Danijos, Vokietijos ir Vengrijos. Praėjusių metų balandžio mėnesį Vienos miesto maratone dalyvavo dar gausesnė Vengrijos skyriaus bėgikų komanda, o kiekvieną lapkritį maratono bėgikai gauna galimybę dalyvauti viename iš didžiausių pasaulyje renginių – Niujorko maratone. Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose visada yra savaitgalio programa, kurios metu iš skirtingų šalių atvykę mūsų klubo bėgikai susiranda draugų, pasikeičia informacija, įskaitant svarbią informaciją apie regėjimo sutrikimus (naujausius technologinius išradimus, naudingas paslaugas ir kt.). Visada laukiami akli ir silpnaregiai bėgikai ir jų vadovai, netgi bėgantys trumpesnius atstumus nei visas maratonas.

International Running for Runners with and without Disabilities by Judit Gombas [interaktyvus] http://www.icevi-europe.org/enletter/issue64.html#a8 [žiūrėta 2018-03-01]

Parengė Audronė Gendvilienė

Be abejo, tai katė miaukia

Pristatome ironišką kačių mylėtojos straipsnį apie reginčių žmonių abejones, ar ji sugeba tinkamai pasirūpinti katėmis. Kad ir kaip keista, regintys žmonės dažnai abejoja ne tik aklųjų gebėjimu auginti vaikus, bet ir naminius gyvūnėlius. Neregė ponia Laurena Merryfield labai myli kates, jos įnamės visada švarios ir išpuoselėtos. Ji sako, kad „šunys į savo šeimininką žiūri kaip į valdovą, o katės – kaip į tarną“. Kai ponia Laurena su vyru persikėlė gyventi į nuosavą namą, draugai jiems padovanojo kačiuką, kuris pas juos gyveno keturiolika metų.    Per tą laiką dėl diabeto ponia Laurena apako. Vėliau pora įsitaisė dar vieną katę. Niekas niekuomet neklausinėjo, kaip ji sugeba prižiūrėti savo kates, nes beveik visada šalia buvo regintis žmogus. Bet dabar, kai ponia palaidojo vyrą ir gyvena viena, jai dažnai užduodami, jos požiūriu, keisti klausimai, pavyzdžiui: „Iš kur žinai, kur yra tavo katės?“ Akloji atsako, kad kai katės ramiai tupi arba miega, ji nežino, kur jos, bet dėl to nesijaudina. Katės ne visada nori, kad žmonės žinotų, kur jos yra. Kai jos nori dėmesio arba maisto, tada išlenda.

     Kitas dažnas klausimas: „Kaip pagaunate kates, kai jas reikia vežti pas veterinarą?“ Ponia Laurena gerai pažįsta savo kates, todėl jas lengvai suranda, įkelia į nešioklę, nors jos visaip raitosi ir priešinasi. Ne, nebūtina žiūrėti, norint įkelti katę į nešioklę. Katė gali priešintis, bet juk regintys žmonės taip pat įkelia besipriešinančias kates į nešiokles.

     „Kaip supranti, kad tavo katė serga?“ Jei šlapimo kvapas tampa aštrus, akloji ponia žino, kad katė pasigavo šlapimo takų infekciją. Žino, kada joms skauda pilvą. Kada jos karščiuoja, tą taip pat supranta. Kai vienai katei buvo sunku kvėpuoti dėl plaučiuose susikaupusio skysčio, šeimininkė suprato, kad katė serga. Kai katė nesiglausto prie šono ir nemiega, o slepiasi, tada šeimininkė žino, kad kažkas negerai. Sergančios katės slepiasi nuo žmogaus: tai yra pirmas ir įtikinantis požymis, kad joms reikia pagalbos. Regintys žmonės, taip pat ir kai kurie aklieji, sako, kad aklasis negali laikyti katės, tačiau straipsnio autorė su tuo nesutinka. Katės visada supranta, kad šeimininkas nemato, tačiau jos aklo žmogaus nebijo, kaip kai kurie regintys žmonės. Priešingai, jos netgi padeda. Straipsnio autorė turėjo dvi kates, kurios tarp priekinių letenėlių suspausdavo nukritusius smulkius daiktus, laukdamos, kol šeimininkė suras pirmiausia katę, o tada tą daiktą. Jos žino, kad prieš sėsdamasi ant kėdės šeimininkė pačiupinės kėdę, ar ten netupi katė, kad jos neprispaustų.          

     Taigi šis straipsnis dar kartą patvirtina aklųjų sugebėjimus pasirūpinti naminiais gyvūnais.

Definitely the Cat's Meow by Lauren Merryfield // Braille Monitor, 2018 March, Vol. 61, No. 3. [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1803/bm180316.htm [žiūrėta 2018-03-21]

Parengė Audronė Gendvilienė

Korėjoje gaminamos kojinės akliesiems

Kojinės su užrašais Brailio raštu

Kam akliesiems reikia specialių kojinių, paklausite. Atlikus apklausą nustatyta, kad akliems ir labai blogai matantiems žmonėms labai sunku surasti antrą poros kojinę. Kojines su užrašais Brailio raštu pradėjo gaminti bendrovės „Hyundai Motor Group“ reklamos įmonė „Innocean Worldwide“, tiksliau, jos kojinių cechas. Į „YouTube“ kanalą ji įkėlė vaizdo įrašą su kojinių reklama ir paaiškino, kad ant pado Brailio raštu yra užrašyta kojinių spalva. Taip siekiama padėti akliesiems, kad jie nesupainiotų skirtingų porų kojinių. Pardavus šių įdomių kojinių partiją, 10 proc. pelno bus skirta Seulo aklųjų mokyklos stipendijų programai.

KIM BO-GYUNG. Korean company makes braille socks for visually impaired //  THE KOREA HERALD/ASIA NEWS NETWORK. Mon, April 16, 2018  [interaktyvus] Prieiga per: http://www.thejakartapost.com/life/2018/04/16/korean-company-makes-braille-socks-for-visually-impaired.html [žiūrėta 2018-05-02]

Parengė Audronė Gendvilienė

Naujienos iš tiflopriemonių parodos

Regos negalią turintiems asmenims šiuolaikinės technologijos suteikia daug daugiau galimybių. Kiekvienais metais Frankfurte organizuojama tarptautinė tiflopriemonių paroda „SightCity“, kurioje firmos pristato įvairiausias naujoves. Į ją atvyksta apie 4000 lankytojų. Paroda įsikuria patogioje vietoje netoli geležinkelio, autobusų stočių ir oro uosto, įėjimas į ją nemokamas, norintieji gali iš anksto užsisakyti palydovą, kuris lydėtų ekspozicijos salėse.

Neregys Matthias Klaus’as trumpai pristato sudominusias naujoves.
Firma „NuEyes“ pristatė išmaniuosius akinius, kuriuose yra kamera, mažas kompiuteris ir ekranas, kuriame galima matyti padidintą aplinkos vaizdą. Panašius akinius pristatė ir firma iš Kanados. Vis dėlto tokie akiniai kainuoja apie 6–10 000 eurų.  
Prieš dvejus metus firma „OrCam“ pristatė akinius „MyEye", o šiemet pristatyta jau antra jų versija. Visa jų įranga yra labai maža ir lengva (kompiuteris, kamera ir ausinės), tvirtinama prie akinių rėmelių. 
Italų firma „Cambratech“ pristatė LED apšvietimą baltajai lazdelei, skirtą tam, kad jos naudotojas būtų geriau matomas tamsiuoju paros metu, o austrų firma „Tech-Innovation“ pristatė naujausią savo kūrinį – batus su paduose įmontuotais ultragarso davikliais, kurie vibruoja artinantis prie kliūties. Tokius batus bus galima įsigyti jau 2018 m. pabaigoje ir planuojama jų kaina – 4 500 eurų.
Firmos „feelSpace“ naujovė – diržas, kurį apsijuosus apie juosmenį vibraciniai judesiai informuoja apie judėjimo kryptį.
Buitinės technikos gamintoja „Miele“ pristatė skalbimo mašiną, kurios valdymą palengvina signalinis garsas ir liečiamieji mygtukai.
Parodoje demonstruota gamintojo APH Brailio eilutė. Lyginant su kitų firmų Brailio eilutėmis, ši yra labai pigi: jos kaina siekia iki 520 eurų. 
Parengė Ina Praprovienė
Matthias Klaus. Ausprobieren ist angesagt.[interaktyvus] [žiūrėta 2018-09-05]. Prieiga per internetą: https: //www.dbsv.org/archiv/sichtweisen-ausgabe-06-07-2018.html#Serv0618.2.2

Mano sėkmės istorija

Straipsnio autorė amerikietė Debora Armstrong pastaruosius trisdešimt aštuonerius metus dirba su programine įranga ir kompiuterine technika. Daug metų dirbo Silicio slėnyje aukštųjų technologijų srityje, šiuo metu dirba Kupertino miesto De Anzos bendruomenės koledže alternatyviųjų medijų specialiste. Ji yra JAV Nacionalinės aklųjų federacijos Krafterio skyriaus narė, konsultuoja ir vartotojams padeda „susidraugauti“ su kompiuteriais. Moteris įsitikinusi, kad aklieji gali dirbti taip pat efektyviai, kaip regintieji. Ragina savo sėkmės istorijų nepamiršti ir jomis pasidalinti su kitais žmonėmis, nes tai padės darbdaviams sužinoti apie aklų žmonių gebėjimus. Ji aprašo, kaip kartą jai teko konsultuoti klientę apie darbą su kompiuteriu. Klientei ji paaiškino,  kokias piktogramas ekrane spustelėti, kad atsidarytų failai, įsijungtų redagavimo funkcija ir t. t. Tai buvo pirmoji neregės užduotis dirbant techninio palaikymo darbą  įmonėje „Stenographׅ“ tuo metu, kai vartotojai nuo „DOS“ perėjo prie „Windows“. Ponia Debora buvo vienintelė akloji dvidešimt aštuonių žmonių skyriuje. Ji neturėjo jokios prieigos prie „Windows“, nes ekrano skaitytuvai tuo metu buvo primityvūs, bet labai gerai išmanė darbą su kompiuterine įranga ir sėkmingai pakonsultavo klientę.

Remembering and Telling Our Own Stories: Boosting Confidence in Ourselves and Sharing Real-Life Successes with Others by Deborah Armstrong  [interaktyvus]; prieiga per: https://nfb.org/images/nfb/publications/bm/bm18/bm1807/bm180717.htm [žiūrėta 2018-08-03]

Parengė Audronė Gendvilienė