Kaip pacientui pranešti blogą naujieną?

Tinklaraščio skaitytojams, tarp kurių, tikimės, yra ir akių ligų gydytojų, pristatome straipsnį apie tai, kaip kuo atsargiau pranešti pacientui, jog jam gresia apakimas, bet nesutrikdyti žmogaus, nesujaukti jo jausmų.

Straipsnio autorė Radhika Holmström yra Britanijos Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto specialistė, rašanti apie aklųjų ir silpnaregių sveikatos ir psichologinės gerovės klausimus. Ji rašo, kad susitaikyti su regos praradimu kartais taip sunku, kaip su artimo žmogaus mirtimi. Apakimas yra vienas iš dalykų, kurių žmonės bijo labiausiai, nes, kad ir kiek paramos aklieji gautų, jie vis tiek turi gyventi be vieno iš penkių pojūčių. Jei pacientams ši žinia pranešama nepakankamai jautriai arba jiems nesuprantamu būdu, žinia gali dar labiau įskaudinti.

Optikos specialistai – žmonės, kurie pirmieji pastebi, kad kažkas yra „ne visai taip“, tikrindami regą kliento, kuriam reikia akinių. Jie pirmieji gali įtarti rimtą regos sutrikimą ir nukreipti pas oftalmologą. Kartais tenka klientui paaiškinti, kad yra kažkas, ką būtina nedelsiant spręsti. Tinkamai pranešti nemalonią žinią nelengva, nes, viena vertus, nesinori išgąsdinti kliento, kita vertus, reikia, kad jis rimtai susirūpintų akių būkle.

Dauguma pacientų savo diagnozę sužino iš oftalmologų (akių ligų gydytojų). Deja, medicinos studentai, nesvarbu, ar jie būsimieji oftalmologai, ar kitų specialybių gydytojai, nėra mokomi kalbėti su pacientais „sunkiomis temomis“, tokias paskaitas išklauso tik būsimieji šeimos gydytojai ir paliatyviosios slaugos specialistai.

Todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių, kuriems specialistas aptakiomis frazėmis pasako apie regos problemas, neima to į galvą. Karališkojo Nacionalinio instituto specialistas Styvas Džonsonas tvirtina, kad nemažai žmonių į pirmą susitikimą su akių klinikos specialistu ryšiams su pacientais atvyksta gerai nežinodami savo diagnozės. Kartais jiems gydytojas jos net nebūna pasakęs, bet dažniausiai, išgirdę blogą žinią, žmonės įsimena tik dalį informacijos. O kartais net nesuvokia, kad tai prasta naujiena.  

Styvas Džonsonas akių gydytojams rekomenduoja laikytis 10 taisyklių, kurios padės  tinkamai pranešti blogą žinią:  

1.     Pasirenkite susitikti su pacientu: nusiraminkite, prieš pokalbį kelis kartus giliai įkvėpkite.

2.     Turėkite po ranka visus su liga susijusius faktus.

3.     Pagalvokite apie aplinką (jei galima, kalbėkite su pacientu aplinkoje, mažiau primenančioje ligoninę).

4.     Rodykite pacientui deramą pagarbą.

5.     Būkite dalykiškas, bet parodykite ir atjautą. Turėkite keletą iš anksto parengtų frazių ir gerai apgalvokite savo žodžius.

6.     Žiūrėkite pacientui tiesiai į akis, nesvarbu, ar jis jus mato, ar ne, – jis girdi jūsų balsą.

7.     Stebėkite pacientą ir elkitės taip, kaip jam priimtina. Galite paliesti paciento ranką, jei jums atrodo, kad jis šito nori, bet gerbkite jų asmeninę erdvę. 

8.     Būkite pasirengę išvysti įvairiausių reakcijų. Vieni žmonės supyksta, nebūtinai ant jūsų, kiti nusimena. Jei pacientas tuo metu nenori su jumis kalbėti, įsitikinkite, kad jis žino, kaip jus rasti, jei norės pasikalbėti kada nors vėliau. 

9.     Suteikite pacientui išsamią, tikslią informaciją, duokite savo kontaktinius duomenis.

10.  Paaiškinkite, ką pacientas turi daryti dabar, ir ko jam tikėtis ateityje. 

Parengė Audronė Gendvilienė

Radhika Holmström. How should you break bad news?  [interaktyvus]; prieiga per: https://www.rnib.org.uk/nb-online/breaking-bad-news?utm_medium=email&utm_source=February%2016%20-%20100%20years%20of%20NB%20Online%21%20&utm_campaign=breaking%20bad%20news&launch_ID=1613 [žiūrėta 2017-05-03]