Aklumas ir grožis

Visos merginos nori būti gražios.

Sutrikusios regos moterys daro įtaką į jas dėmesio nekreipiančiai pramonei

Šiame straipsnyje pristatomos kelios aklos moterys, kurios nori būti gražios. Jos naudoja kosmetiką, nors nemato, kaip pačios atrodo.
    Kristina Ha (Christine Ha) yra virėja (galbūt skaitėte, jog ji yra televizijos konkurso „MasterChef“ nugalėtoja, žr. http://tiflotyra.labiblioteka.lt/2018/11/interviu-su-akla-vyriausia-vireja.html), be to, rašo valgių gaminimo knygas. Nors ši jauna moteris turi tik 20 proc. regos likutį (mato tik šešėlius), ji labai mėgsta darytis makiažą, pati pasidažo prieš pasirodydama per televiziją. Deja, grožio pramonė, kuri vis labiau stengiasi įtikti skirtingų religijų ir odos spalvos moterims, iki šiol ignoruoja turinčias regos negalią, tokias kaip Kristina Ha. Tai keista, ypač žinant liūdną statistiką, jog 36 milijonai žmonių visame pasaulyje yra visiškai akli, o 217 mln. turi labai sutrikusią regą.

Mokytis integruotai padeda speciali įranga

Konkordas yra JAV Naujojo Hempšyro valstijos sostinė. „Concord Monitor“ straipnyje aprašoma, kad Konkordo mokyklose integruotai sėkmingai mokosi dvi aklos mokinės. Viena iš jų, vardu Emma Miller, pačią pirmąją mokymosi „Pembroko akademija“ vadinamoje vidurinėje mokykloje dieną nuėjo į klasikinės anglų kalbos pamoką, ir mokytoja nustebo, nes akla mokinė buvo perskaičiusi beveik visas knygas iš privalomos literatūros sąrašo. Viską ji perskaitė Brailio raštu. Straipsnis nutyli, kur ji mokėsi anksčiau, prieš pradėdama mokytis integruotai. 

Tiflopedagogė Adrienne Shoemaker aklai mokinei pritaiko geometrijos užduotį, naudodamasi mašinėle „Perkins Brailler“

Pietūs tamsoje plačiau atveria akis

Pietaujant tamsoje, nedegė netgi žvakės. Visiškoje tamsoje puikiai besiorientuojantys padavėjai visi turi sutrikusią regą. Padavėjas Darenas su balta lazdele.

„Uždėti abi rankas ant pečių žmogui, su kuriuo ką tik susipažinote, atrodo keista ir šiek tiek per intymu“, – rašo straipsnio autorė. Tačiau viename Davoso restorane šiais metais siūloma pramoga „Pietūs tamsoje“, ir lankytojai neturi kito pasirinkimo. Norintieji papietauti tamsoje turi uždėti ranką padavėjui ant peties, kad jis galėtų nuvesti prie staliuko. „Jei nebūtume fiziškai laikęsi už kažko, tikrai būtume suklupę“, – dalijasi įspūdžiais žurnalistė. Šis renginys buvo labai populiarus Davose šiais metais, nes restorane yra tik 50 vietų, o į konferenciją atvyko 3000 dalyvių.
     Gina Badenoch, socialinės įmonės „Capaxia“ įkūrėja ir šio renginio organizatorė tikisi, kad nauja paslauga patiks lankytojams ir restoranas galės išplėsti įdarbinamų žmonių įvairovę. Ji sako, kad pietūs tamsoje skirti ne akliesiems, bet regintiesiems, kad suvoktų, kaip dažnai jie žmones vertina tik pagal išvaizdą.
     Tamsoje mus susodino prie stalo. Tenka pasikliauti padavėju Darenu, kuris pastumia mūsų rankas prie lėškščių ir pasako, kur padėti stalo įrankiai, stiklinės ir duona.
     Po dviejų valandų užsidega šviesa ir mes išvystame mūsų padavėjus – pasirodo, jie visi yra sutrikusios regos žmonės. Mus tai sukrečia. O mūsų padavėjas Darenas, kuris mus vedė ir mikliai aptarnavo, pats naudojasi balta lazdele (žr. nuotrauką). Tarp kitko, apie pasimatymus tamsiame restorane „Comedy woman“ trupė turi parengusi trumpą spektaklį, žr. https://ok.ru/video/24501029420.
     Panašiame renginyje ponia Badenoch dalyvavo Meksikoje prieš 12 metų, tik ten reikėjo tamsoje pasivaikščioti miesto gatve. Tas pasivaikščiojimas taip moterį sukrėtė, kad ji nutarė, jog savo darbe pabandys pakeisti žmonių požiūrį į akluosius. Ji ne tik rengia pietus tamsoje, ji dar ir fotografė, taigi nusprendė neregius mokyti fotografuoti. Jos nuomone, tai įmanoma, nes aklieji gali fotografuoti remdamiesi garsais.

Davos 2019: How dining in the dark can open your eyes by Katie Hope // BBC News, Davos [interaktyvus] prieiga per:// https://www.bbc.com/news/business-46974590 [žiūrėta 2019-02-11]

Parengė Audronė Gendvilienė

Akli muzikantai jau gali groti orkestre

Sekti dirigentą akliesiems padeda išmanioji dirigento lazdelė, dar vadinama išmaniuoju batutu. Jis užtikrina, kad akli muzikantai galėtų groti orkestruose. Toks batutas sukurtas palyginti neseniai. Mikroschemų prigrūstas batutas belaidžiais signalais tikslius dirigento judesius perduoda į elektroninius ant riešų arba kulkšnių nešiojamus prietaisus, kuriuos dėvi akli arba silpnaregiai muzikantai. Prietaisų jutikliai paverčia signalus vibracijomis, todėl sutrikusios regos muzikantai gali pajusti ne tik ritmą, bet ir dirigento lazdelės judėjimą ore. „Toks batutas virpesiais atvaizduoja tai, ką mato regintys muzikantai“, – džiaugėsi dirigentas Charlesas Hazlewoodas, kuris sėkmingai išbandė šią technologiją su dešimčia muzikantų. Jie atliko Bethoveno penktąją simfoniją ir vieną šiuolaikinio kompozitoriaus kūrinį.

     Dirigentas Hazlewoodas yra britų Neįgaliųjų orkestro įkūrėjas. Šis orkestras grojo 2012 m. Londono parolimpinių žaidynių uždarymo ceremonijoje. Dirigentas tada dirigavo su naujuoju batutu. Orkestro muzikantai suprato dirigento judesius ir, jais vadovaudamiesi, žinojo, kada groti garsiau ar tyliau, intensyviau arba minkščiau.

Blind musicians could be able to join orchestras on equal terms by Charles Hymas, [interaktyvus] prieiga per:

https://www.telegraph.co.uk/news/2019/01/15/hi-tech-batons-allow-blind-musicians-follow-conductor-first/Hi-techbatons allow blind musicians to follow conductor for first time [žiūrėta 2019-01-22]

Parengė Audronė Gendvilienė

Žurnalui „Mūsų žodis“ – 60

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnalui „Mūsų žodis“ šiemet sukanka 60 metų. Jis pradėtas leisti 1959 m. Lietuvos aklųjų organizacijos periodinė spauda šiemet taip pat mini 90 metų, nes 1929 m. Lietuvos aklųjų sąjungos centro valdyba išleido neperiodinio žurnalo „Mūsų aklieji“ pirmąjį numerį. Žurnalo redaktorius – V. Rickus-Rickevičius.

     Parodoje Tiflotyros skaitykloje eksponuojami žurnalo egzemplioriai reginčiųjų ir Brailio raštu, žurnalo redaktorių, bendradarbių nuotraukos, nuotraukų albumai. 

Antanas Jonynas

     „Mūsų žodžio“ 40-čiui skirtame leidinyje išspausdintas pluoštas darbuotojų prisiminimų apie darbą žurnale. Buvęs redaktorius Lionginas Ragėnas prisimena žurnalo pradžią. 1958-ųjų pabaigoje jį, Vilniaus universiteto studentą, Antanas Jonynas pakvietė dirbti aklųjų žurnale. Žurnalas jau turėjo savo pavadinimą, nes buvo surengtas konkursas, kuriame laimėjo Liongino Ragėno pasiūlytas pavadinimas „Mūsų žodis“. Žurnalo redakcija savo patalpų dar neturėjo, todėl vakarais darbuotojai rinkdavosi aklųjų draugijos pirmininko kabinete. Darbuotojai buvo trys: Antanas Jonynas – vyriausiasis redaktorius, Jonas Šakalys – atsakingasis sekretorius, ir žurnalistas Lionginas Ragėnas.
     

Apie gruodžio vidurį buvo parengtas beveik visas numeris. Netikėtai atliktas darbas nuėjo perniek, galbūt dėl to, kad sostinėje nerado redakcijai patalpų, ar kad partijos centro komitetas nepanorėjo leisti Jonynui būti dviejų žurnalų vyriausiuoju redaktoriumi (tada jis vadovavo dar ir „Moksleiviui“), ar kad Brailio rašto spaustuvė buvo kitame mieste, draugija nusprendė žurnalą leisti ne Vilniuje, bet Kaune. Visus tekstus trijulė perdavė kitam vyr. redaktoriui Antanui Baltramiejūnui. Bet kai iš spaudos išėjo „Mūsų žodžio“ pirmasis numeris, paaiškėjo, kad iš to, ką sukūrė pirmoji redakcija, nedaug kas buvo likę. Tekstų perdarymas ir nulėmė žurnalo suvėlavimą, todėl sausio numerį skaitytojai gavo tik kovo mėnesį. Daugiau įdomių prisiminimų skaitykite žurnalo „Mūsų žodis“ 1999 m. Nr. 12 priede.

Žurnalo „Mūsų žodis“ vyriausieji redaktoriai: Antanas Baltramiejūnas (959 Nr.1 – 1960 Nr.7);
Lionginas Ragėnas (1960 Nr.8 – 1963 Nr.7); Adolfas Venckevičius (1963 Nr.8 – 1996 Nr.6);
Vytautas Gendvilas (1996 Nr.7 – 2018 Nr.12); Ginta Čingaitė–Kiznienė (2019 Nr.1 – ...)
Paroda LAB Vilniuje, Tiflotyros skaitykloje, 202 kab., veikia iki balandžio 30 d.

Parengė Audronė Gendvilienė

Teismo nutartis: picerijos programėlė turi būti prieinama akliesiems

„Domino picerijos“ programėlė 

Vienas supykęs aklas klientas, kuriam nepavyko su iPhone programėle pasirinkti įdaro ir užsisakyti picos, iškėlė bylą JAV įmonei „Domino picerija“ („Domino's pizza“). Iš pradžių jo ieškinys buvo atmestas, bet po apeliacijos ieškovas bylą laimėjo. Teismo nutartimi picerijų tinklo svetainė ir programėlė privalo būti visiškai prieinamos akliesiems. 

     Byla buvo iškelta dar 2016 metais. Neregys Guillermo Robles iškėlė šį ieškinį, nes, pasak jo, išmanieji telefonai tu integruotą ekrano skaitymo programą, su kuria aklieji gali naudotis internetu. Tačiau ši programa skaito tik tekstus ir nuotraukas, prie kurių prikabintas alternatyvus tekstas. „Domino picerijos“ atveju, picerijos programėlė ir interneto svetainė neturėjo alternatyvaus teksto ir klientas negalėjo nei susikomplektuoti picos ingredientų su „Pizza Builder“ įrankiu, nei užsisakyti picos. Ieškovas teigė, kad buvo pažeistas 1990 m. Neįgalių amerikiečių nediskriminavimo įstatymas, kuriame teigiama, kad įmonės neturi teisės neįgaliems asmenims neleisti naudotis jų prekėmis ir paslaugomis, nebent įmonių pastangos tai užtikrinti uždeda joms „pernelyg didelę naštą“.
     „Domino picerijos“ atstovė atsisakė komentuoti teismo išvadą. Ši laimėta byla gali tapti precedentu kitoms panašioms byloms kelti. Teismo spaudos agentūra pranešė, kad JAV yra iškelta dar viena panaši byla, kurioje aklas žmogus skundžiasi, kad jo ekrano skaitymo programinė įranga negali tinkamai perskaityti informacijos vieno prekybos tinklo interneto svetainėje. 

Domino's Pizza app must be accessible to blind people [interaktyvus] prieiga per: https://www.bbc.com/news/technology-46894463 [2019-01-24]

Parengė Audronė Gendvilienė

Dokumentiniai filmai apie neregių savarankiškas keliones

Du regos sutrikimų turintys jaunuoliai Yves Kilchör und Jonas Pauchard labai mėgsta lankytis užsienio šalyse, susipažinti su naujais žmonėmis ir kultūromis. Keliaudami jie pastebi, kad daugeliui žmonių  sunku įsivaizduoti, kaip  jie gali savarankiškai keliauti po nepažįstamas šalis. Aplinkinių nuostaba juos paskatino kreiptis į Šveicarijos televiziją su pasiūlymu sukurti dokumentinį filmą apie jų keliones. SRF programos kūrėjai susidomėjo  nauja idėja ir po pirmo susitikimo su Yves ir Jonas liko labai nustebinti. Porą metų vyko daugybė pokalbių ir praktinių filmavimo bandymų, kad jaunuoliai priprastų prie paties filmavimo proceso ir pavyktų spontaniškai užfiksuoti autentiškus kadrus. 2018 metų rudenį per SRF programą  buvo transliuoti trys dokumentiniai filmai „ Blindflug“  su garsiniu komentaru apie žingeidžių ir drąsių jaunuolių keliones. 

Yves ir Jonas tikisi, kad šie filmai supažindins visuomenę su aklųjų ir silpnaregių galimybėmis, galbūt  jų asmeninė patirtis paskatins ir kitus asmenys su regos sutrikimais savarankiškai keliauti, tik reiktų įsidėmėti, kad leidžiantis į  tokias keliones labai svarbu tinkamai joms pasiruošti, suplanuoti kelionės detales, parsisiųsti ir išnagrinėti žemėlapius, App‘us . Filmus galima peržiūrėti:  https://www.youtube.com/watch?v=NjPjG6-fcbg

https://www.youtube.com/watch?v=xmS7mIl8FIc

https://www.youtube.com/watch?v=8YQzVRNvWZI

Parengė Ina Praprovienė

Yves Kilchör und Jonas Pauchard.  Mit offenen Ohren in die Welt hinaus. [ interaktyvus] [2019-03-19] . Prieiga per internetą:  http://www.tactuel.ch/schwerpunkt-reisen-mit-offenen-ohren-in-die-welt-hinaus/