Kaip akliesiems deramai atsakyti į reginčių žmonių klausimus?

Tinklaraštininkė Marija Džonson nagrinėja penkis kiekvienam aklam žmogui svarbius dalykus, kuriuos dažnokai tenka paaiškinti regintiesiems, bet akliesiems dėl to kyla psichologinių problemų, nes nežino, kaip apie juos papasakoti, kokius žodžius parinkti ir kaip pagrįsti, kodėl aklajam tie dalykai reikalingi. Keblią padėtį autorei sukelia reginčiųjų klausimai apie tai, kodėl ji nesinaudoja baltąja lazdele, kokia jos regos būklė, kodėl jai reikia neregių draugų, kodėl ji prašo pagalbos ir kodėl nori apie viską žinoti su smulkiomis detalėmis.

Kalbėdama apie baltąją lazdelę, ji mano, kad tik pats neregys sprendžia, naudotis baltąja lazdele ar ne, galbūt aplinka yra saugi ir ten be lazdelės galima apsieiti arba geriau pasikliauti reginčio vedlio pagalba. Svarbu nesiteisinti ir nesiaiškinti dėl savo pasirinkimo. Antras subtilus dalykas – kaip parinkti tinkamus žodžius savo aklumui apibūdinti. Tai keblu, blogai matantys žmonės vengia prisistatyti aklaisiais, jie verčiau sako „esu silpnaregis“, „mano rega sutrikusi“, „turiu regos negalią“. Straipsnio autorė mano, kad apie savo regos būklę galima pasakyti taip, kaip pačiam norisi, nes nėra dėl ko gėdytis.

     Trečias dažnas klausimas – kodėl aklieji draugauja su aklaisiais? Kodėl ieško aklų draugų socialiniuose tinkluose, siekia susipažinti asmeniškai ir kalbasi su jais telefonu? Tinklaraštininkė mano, kad taip aklieji kuria savipagalbos grupes, nes tada jaučiasi nebe tokie vieniši, o jų pergales ir sunkumus geriau supranta būtent kiti aklieji. 

     Dar regintieji klausia, kodėl aklieji prašo reginčiųjų pagalbos. Įdomu, kad jie apskritai šito klausia, bet autorė teigia, kad pagalbos aklieji prašo ne tam, kad reginčiuosius siektų tyčia suerzinti ar jiems įkyrėti. Pagalbos akliesiems kartais tiesiog reikia, kad galėtų atlikti kokį paprastą dalyką. Ir perspėja, kad aklieji iš balso supranta, jog regintysis pildo prašymą ne iš draugiškumo, bet per prievartą.

     Ir penktas dažnas klausimas – kam neregiui reikia viską smulkiai žinoti? Aklieji nori žinoti, kas vyksta aplinkui, rašo autorė, ir kad filmai su garsiniu apibūdinimu atsirado ne šiaip sau. Aklieji nori žinoti, kas nutapyta paveiksle, kas rodoma kine, nes jie yra labai smalsūs. Todėl blogai matantys žmonės neturi būti kuklūs ir laukti, kol regintieji pirmi susiprotės ką nors pasiūlyti, bet turi klausti, prašyti ir jokiu būdu nesiteisinti, kodėl jiems ko nors prireikė.

5 Things Blind People Shouldn’t Have To Justify To Anyone

BY: MARIA JOHNSON [interaktyvus] Prieiga per: http://www.girlgoneblind.com/5-things-blind-people-shouldnt-have-to-justify-to-anyone/  [žiūrėta 2018-01-02]

Parengė Audronė Gendvilienė